Ką reikėtų žinoti spartinant procesorių?

Vieniems patinka „turbint“ savo automobilius, kitiems gi kitus metalinius žvėris – kompiuterius. Kai kas juos spartina dėl nemokamos papildomos spartos, kai kas vien dėl sportinio intereso. Kad ir kaip bebūtų, kompiuterių spartinimas egzistuoja jau daugelį metų. Vis tobulėjant procesoriams spartinimo procesas kartu ir sudėtingėjo ir lengvėjo. Litavimą bei „jumper‘ių“ (trumpiklių) kaišiojimą ant pagrindinių plokščių keitė nustatymai BIOS programoje. Tačiau BIOS nustatymų vis daugėjo, o procesoriai kuo toliau, tuo daugiau ėmė išskirti daugiau šilumos. Žinoma, „hard-moddingas“ (kontaktų litavimas ar jų jungimas grafito ar elektrai laidžių dažų pagalba) išliko. Tačiau ekstremalesnę veiklą šiame straipsnyje paliksime nuošalyje bei apsiribosime BIOS sistemos konfigūravimu. Dauguma patarimų bus daugiau orientuota naujesnių AMD Athlon 64 ir Intel Core 2 link, tačiau esminius patarimus nesunkiai bus galima pritaikyti ir senesnėse sistemose.

Susipažinkite, ką išvysite šiame straipsnyje:

1. Ką reiktų žinoti prieš visko imantis?

2. Spartinimas prasideda renkantis tinkamus komponentus.

3. Kiek pavyks paspartinti turimą procesorių?

4. Pagrindiniai spartinimo patarimai, testavimas, atmintis, temperatūros

5. Athlon 64 (K8) ir Core2 procesorių spartinimo ypatumai

1. Ką reiktų žinoti prieš visko imantis?

Pirmiausiai reiktų suprasti, kad bet koks procesoriaus dažnio kėlimas gali turėti įtakos kompiuterio veikimo stabilumui. Žinoma, keliant veikimo dažnį bei įtampą taip pat kyla ir spartinamos dalies temperatūra bei suvartota elektros energija. Kitas labai svarbus dalykas yra žinoti, kad būtent tiek ar tiek paspartinti procesorių nėra visiškai JOKIŲ GARANTIJŲ. Lusto gamintojas garantuoja tik tiek, kad jo gaminys veiks be problemų numatytu dažniu. Kitkas yra informacijos ieškojimo ir atidaus komponentų pasirinkimo bei, žinoma, sėkmės reikalas.

Yra sričių, kur spartinimas negalimas, kadangi reikalingas šimtaprocentinis stabilumas (superkompiuteriai, darbo stotys ir pan.), tačiau protingai spartinant namų kompiuterį, stabilumo problemų jis nesukels ir galės puikiai tvarkytis ir su žaidimais ir su audio/video kodavimu.

Turėkite omenyje, kad trumpėja ir paspartinto procesoriaus gyvenimo laikas. Anksčiau procesoriai buvo gaminami veikti >20 metų, tačiau mažėjant jų gaminimo technologiniam procesui ir kartu takelių pločiui šis laikas taip pat po truputį ima mažėti. Spartinimas, o ypač stipriai keliant įtampą ir procesoriui dirbant aukštose temperatūrose gali smarkiai sutrumpinti jų gyvavimo trukmę. Visgi šiais laikais kompiuterių procesoriai yra keičiamas bent kas 3-5 metai, todėl „priešlaikinė mirtis“ protingai spartinant jiems negresia.

Ir prisiminkite dar vieną dalyką: nei aš, nei kas nors kitas iš TechNews.Lt komandos neatsako už galimą jūsų procesoriaus ar kitų kompiuterio komponentų sugadinimą. Visą atsakomybę prisiimate tik jūs patys.

2. Spartinimas prasideda renkantis tinkamus komponentus.

Tai bene svarbiausias etapas. Neretai būna taip, kad asmuo, pastebėjęs, kad jo procesorius veikia ne taip greitai kaip norėtųsi, šiek tiek pasiskaitęs informacijos nusprendžia jį paspartinti. Tačiau dažnai susiduriama su problema – vienas ar keli sistemos komponentai tiesiog neleidžia to sėkmingai padaryti. Dėl to jau renkantis savo būsimo kompiuterio komponentus reikia apsispręsti, ar procesorius bus spartinimas. Jei jau ruošiatės užsiimti spartinimu, jokiu būdu nepirkite sukomplektuoto kompiuterio, stovinčio parduotuvės stende. Nors ši taisyklė dauguma atvejų galioja perkant bet kokį kompiuterį. Nemažai parduotuvių Lietuvoje vis dar mėgsta vitrinose sukrauti kompiuterius, kurių aprašymai (kaip, tarkim „Žaidimams“) nelabai atspindi jų realius gebėjimus bei taupyti „nereikšmingoms“ dalims kaip pagrindinės plokštės, atmintis, maitinimo blokai ir pan. Kitaip tariant ten, kur neturėtų būti taupoma renkantis. Dėl šių priežasčių ir reikėtų kompiuterį reikia komplektuotis pačiam. To patikėti dažnai nėra verta net ir kompiuteriais prekiaujančių įmonių vadybininkams, nes nors komplektacija greičiausiai ir bus geresnė už „vitrininį“ kompiuterį, tačiau dar egzistuoja ir nurodymai „iš aukščiau“, kur nurodoma, ko sandėliuose užsigulėję daugiau ir ką reiktų „prastumt“.

Jei turite daug laisvo laiko, komponentus galite rinktis patys, bet apžvalgų, naujienų bei atsiliepimų skaitymas užims tikrai nemažai laiko, ypač žmogui, kuris yra atitrūkęs nuo naujienų kompiuterinės įrangos srityje. Dėl to galima pagalbos kreiptis į kompiuterinės įrangos forumus su prašymu, kad jums padėtų pasirinkt tinkamus komponentus.

Turbinimas tuo ir yra įdomus, kad protingai parinkus dalis, galima džiaugtis nemažu spartos prieaugiu. Reiktų atsiminti, kad rinkdamiesi procesorių neturite jam išleisti didelės pinigų sumos. Kiti šiam procesus svarbūs komponentai yra pagrindinė plokštė, atmintis (RAM), aušintuvas bei, kai kuriais atvejais, maitinimo blokas, kadangi jis gali neišmaitinti daugiau energijos pradėjusio vartoti procesoriaus.

Renkantis procesorių dažniausiai (su keliomis išimtimis) reikia rinktis silpniausią arba beveik silpniausią procesorių serijos modelį, daugiau dėmesio skiriant pagrindinei plokštei bei RAM, kadangi, jei pagrindinė plokštė neleis pakankamai aukštai kelti procesoriaus dažnio ir išnaudoti jo galimybių.

3. Kiek pavyks paspartinti turimą procesorių?

Kaip jau minėjau pradžioje, vienareikšmiško atsakymo niekada nebuvo ir nebus. Be abejo, skirtingų serijų procesorių spartinimo galimybės ženkliai skiriasi, tačiau taip pat gana ženkliai gali skirtis net dviejų identiškų procesorių pasiekti rezultatai naudojant kitus identiškus komponentus. O jeigu skiriasi ir tų procesorių stepping‘ai (revizijos), tada rezultatai gali būti dar kardinalesni.

Svarbu žinoti, kad nusipirktus brangesnį ir greitesnį tos pačios serijos procesorių nebūtinai pavyks jį paspartinti jį daugiau. Imkime kaip pavyzdį Athlon 64 3000+ Venice branduoliu, bei to paties branduolio 3500+. Pirmojo procesoriaus taktinis dažnis yra 1800MHz, o antrojo – 2200MHz. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad antrąjį procesorių gali pavykti paspartinti iki didesnio dažnio, tačiau tikrai nebūtinai. Taigi 3000+ kai kuriais atvejais galima paspartinti ir daugiau ir mažiau ir tiek pat, kiek ir 3500+. Visgi ir čia atsiranda keli apribojimai (MB, kai kurių CPU savybės (FSB wall ir pan), gal dar FSB strap, bet čia jau toliau).

Procesorių gamintojai procesorių seriją gamina iš vieno užauginto kristalo ir stengiasi, kad pagaminti procesoriai sugebėtų veikti kuo didesniu dažniu. Tačiau tai neįmanoma ir dėl skirtingų kristalų savybių ir dėl gamybos broko. Tada procesoriai testuojami. Visgi testuojami ne visi tos serijos procesoriai ,o tik keli, nes visus testuoti būtų ir brangu ir užimtų nemažai laiko. Pagal gautus rezultatus gamintojas turi šiokią tokią informaciją, kokiu maksimaliu dažniu procesorių serija gali veikti. Jeigu po testavimo gamintojai apskaičiavo, kad tos serijos procesoriai gali dirbti, sakykim 2GHz dažniu, tokio dažnio serija ir paleidžiama į prekybą. Tačiau toje partijoje dažniausiai pasitaiko ir tokių gaminių, kurie sugeba veikti paspartinti iki didesnio dažnio, nei 2.2 ar 2.4GHz serijos gaminiai.

Paprastai konkretus procesorių branduolys (Windsor, Brisbane, Allendale ir daug kitų) turi tam tikrą dažnio ribą, kurią, aušinant oru, peržengt praktiškai neįmanoma. Keliant dažnį virš jos, procesoriaus poreikis elektros energijai auga labai sparčiai. Taip pat sparčiai auga ir išskiriamos šilumos kiekis.

Norint sužinoti, kiek pavyks paspartinti jūsų turimą procesorių svarbu yra internete pasidomėti, kiek kitiems žmonėms pavyksta pasiekti su tuo pačiu procesoriumi, kuris turi tą patį branduolį bei tą pačią reviziją. Žinoma, tai nereiškia, kad lygiai tiek pasieksite ir jūs, tačiau bent žinosite, ko tikėtis.

Nemaža paspartintų procesorių bazė sukaupta adresu http://www.overclockers.ru/cpubase/ (rusų kalba). Vartotojai pateikia statistiką, kiek kokį procesorių jiems pavyko paspartinti, bei kokią įtampą, pagrindinę plokštę ir aušinimo sistemą jie tam naudojo. Orientuotis tikrai paprasta, netgi silpnai mokant rusų kalbą, visgi, jei kyla problemų dėl rusų kalbos, tinklapyje http://babelfish.altavista.com tinklapį galėsite išsiversti į anglų kalbą.

4. Pagrindiniai spartinimo patarimai, testavimas, atmintis, temperatūros

Pirmiausiai pradėkime nuo to, kad išsiaiškintume, kaip apskaičiuojamas procesoriaus dažnis (pvz. 15x200MHz = 3000MHz). Jis randamas padauginus procesoriaus daugiklį su magistralės dažniu (HTT AMD atveju; FSB Intel atveju). Daugiklis yra konkreti skaitinė reikšmė, o magistralė yra dažnis, paprastai išreikštas megahercais. Jeigu patys rinkotės procesorių, greičiausiai jau žinote jo specifikacijas, tame tarpe magistralės dažnį bei daugiklį. Jei ne, jums padės tokios programos kaip CPU-Z.

Daugiklis beveik visuose dabartiniuose procesoriuose yra blokuotas ir nekeičiamas (išimtis Athlon FX, Core 2 Extreme, P4 EE serijos), todėl spartinti procesorių galėsime spartinti tik keldami magistralės dažnį. Šis procesas atliekamas pagrindinės plokštės BIOS derinimo programoje. Tą dažnai galima atlikti ir operacinėje (Windows) sistemoje specialiomis programomis (pvz. ClockGen), tačiau čia rašysiu apie spartinimą iš BIOS kaip universalesnį ir daugeliui labiau priimtiną variantą.

Į BIOS programą galima patekti įjungus kompiuterį ir prieš pradedant krautis operacinei sistemai paspaudus dažniausiai DELETE arba F2 klavišus (priklausomai nuo pagrindinės plokštės naudojamos BIOS programos). Patekus į BIOS ieškokite skilties „Frequency and Voltage control“, „Clock Settings“ ir pan. Kai kurios kompanijos spartinimo nuostatas sudeda į specialius skyrius: DFI – „Genie BIOS Settings“, Gigabyte – „M.I.T. Settings“, ABIT – „uGuru Utility“ ir kt (Gigabyte plokščių turėtojams: tik patekę į BIOS paspauskite Ctrl + F1, kad turėtumėte priėjimą prie visų spartinimo nuostatų).

Papuolę į BIOS ir susiradę tinkamus nustatymus (pvz. FSB Control, CPU External frequency) su jūsų procesoriaus magistralės dažniu, pakelkite šį dažnį norimu kiekiu, prieš tai įvertinę, kaip kitiems vartotojams sekėsi spartinti tokį procesorių. Pirmą kartą nedidinkite dažnio iki matytos ribos. Galbūt jūsų turimas egzempliorius iki jos nesispartins, arba spartinsis su didesne įtampa. Priklausomai nuo procesoriaus iš pradžių pakelkite jo magistralės dažnį 15-20MHz, išsaugokite BIOS pakeitimus ir užkraukite operacinę sistemą. Jei ji užsikrauna, vadinasi galima procesorių testuoti apkraunant jį „sunkiom“ programom, arba, jei matėte, kad procesorius gali spartintis ženkliai daugiau, tiesiog keliauti į BIOS ir pratęsti spartinimą nedideliais žingsniais.

Spartinant toliau, procesorių reiktų testuoti, kadangi paspartintas procesorius gali veikti nestabiliai (programos lūš, kompiuteris kibs, pradėsite matyti mėlynus klaidų langus (jei naudojate Windwos)). Paspartinto procesoriaus testavimui siūlyčiau programą Prime 25.3, kurios pagalba galima testuoti ir kelių branduolių procesorius. Ji apkrauna procesorių skaičiavimais ir taip galima įsitikinti, kad ar procesorius stabiliai veiks realiame gyvenime. Jeigu testuojant procesorių programa išmes skaičiavimų klaidą arba kompiuteris visai pakibs, tai bus ženklas, kad jis nestabilus. Paprastai Prime klaidą išmeta per pirmas testavimo minutes, tačiau būna išimčių, todėl Prime reiktų laikyt įjungtą bent valandą. Kai kas, norėdamas įsitikinti, kad procesorius yra visiškai stabilus, palieka Prime dirbti aštuonias ir daugiau valandų. Testavimui taip pat galite naudoti ir kitas programas: OCCT, S&M, Orthos.

Nestabilumo simptomai greičiausiai signalizuos, kad pasiekėte procesoriaus dažnio ribą prie nominalios jo įtampos. Tuomet, norint pratęsti spartinimą, procesoriui teks pakelti įtampą. Toje pačioje BIOS skiltyje tam padaryti suraskite „CPU Vcore“, „Vid“, „Core voltage“ ar panašų punktą ir kilstelkite įtampą. Pirmiausiai nedaug, maždaug per 0.05 volto ir bandykite užkrauti bei testuoti kompiuterį dabar. Įtampos reikia kiek įmanoma mažiau, tačiau tiek, kad kompiuteris veiktų stabiliai. Prisiminkite, kad dabartiniams procesoriams įtampos kelti daugiau nei 15 procentų neturint tikrai kokybiško aušinimo negalima. Visgi greičiausiai apie įtampos ir procesoriaus dažnio ribas primins temperatūros. Dabartiniai procesoriai tiek iš AMD, tiek iš Intel pilna apkrova neturėtų dirbti didesne nei 65 laipsnių temperatūra (Tikslesnes reikšmes pagal turmo procesoriaus modelio numerį galite rasti procesoriaus gamintojo puslapyje pagal tikslų procesoriaus kodą.). Nors procesoriai ir turi apsaugas nuo perkaitimo, tačiau geriau, kad jų neprireiktų. Jei turite K8 (Athlon 64 ar X2) arba Core 2 šeimos procesorių, jo temperatūras siūlyčiau matuoti CoreTemp programa. Temperatūras matuoti dar tinkamos ir SpeedFan bei PCWizard programos.

Jeigu kartais įvyktų taip, kad pakėlus magistralės dažnį jūsų kompiuteris visiškai neužsikrautų, tektų pasinaudoti ant pagrindinės plokštės esančiu Clear CMOS trumpikliu, arba išimti ir vėl įstatyti BIOS bateriją. Išjunkite kompiuterį iš elektros lizdo ir atidarykite korpuso dangtį. Paprastai šalia apvalios BIOS maitinimo baterijos būna trys adatėlės su užrašu „Clear CMOS“, iš kurių ant dviejų būna uždėtas trumpiklis. Perstačius trumpikį nuo 1-2 kojelės ant 2-3 kojelės ir palaikykite kelias sekundes. Tada trumpiklį atstatykite į pradinę padėtį. Taip visi BIOS nustatymai bus atstatomi į pradinius. Tą patį efektą duos ir baterijos išėmimas ir atstatymas atgal. Kai kuriose pagrindinėse plokštėse vietoje 3 kontaktų būna tik 2, kurie nėra užtrumpinti. Norint atstatyti pradines BIOS reikšmes reikia jį užtrumpinti. Tikslesnės informacijos apie tai ieškokite savo pagrindinės plokštės vartotojo vadove.

Svarbu atsiminti, kad keliant procesoriaus dažnį sinchroniškai kyla ir atminties (RAM) dažnis, todėl, net jei ir turite kokybišką atmintį, galinčią veikti dideliais dažniais, sumažinkite jos dažnį, kad ji tikrai nekliudytų procesoriaus spartinimui. Pasiekus norimą procesoriaus rezultatą bus galima pereiti ir prie jos ir atstatyt į buvusį dažnį. Jeigu jūsų atmintinė veikė 333MHz dažniu (DDR2-667), o procesorius turėjo 266MHz magistralės dažnį, tai pastarąją pakėlus iki 333MHz atmintis jau veiks 420MHz dažniu (DDR2-820).

Atminties dažnio mažinimas įvairiose pagrindinėse plokštėse skiriasi. Kai kur tiesiog galima nustatyti dažnį, kokiu ji dirbs prie nominalaus procesoriaus dažnio. Jeigu imsime ankstesnį pavydį, ir iš karto mažinsime atminties veikimą iki 266MHz (DDR2-533), tada pagal proporciją 266MHz – 266MHz; 333MHz – x, x gauname 333MHz (DDR2-667), t.y. nominalų atminties dažnį. Kartais dar gali pasitaikyti ir CPU:RAM daugiklių sistema, arba tiesiog reguliuojamas daugiklis, kurį dauginant iš esamo procesoriaus magistralės dažnio taip pat gaunamas atminties veikimo dažnis. Iš esmės tai mažai kuo skiriasi ir problemų sukelti neturėtų.

Dar vienas svarbus dalykas: BIOS‘e nustatykite pastovias, t.y. nesikeičiančias PCI bei PCI-E ar AGP (priklausomai nuo pagrindinės plokštės jungčių) reikšmes, mat ne visos sisteminės plokštės jas užfiksuoja. PCI-E standartinis dažnis turėtų būti 100MHz; PCI – 33MHz; AGP – 66MHz. Jei šie dažniai nebus užfiksuoti, yra galimybė, kad turėsite problemų su vaizdo plokšte (ekrane matysite „šiukšles“), garso plokšte, bei kietaisiais diskais.

5. Keli Athlon 64 (K8) ir Core 2 procesorių spartinimo ypatumai

Iš esmės tiek AMD Athlon 64, tiek ir Intel Core 2 procesorių spartinimas labai nesiskiria nuo senesnių gaminių, tačiau visgi yra keli aspektai. AMD procesoriuose reikia paminėti HTT magistralę bei jos daugiklį. HTT (arba kai kur vadinamas LDT) daugiklis irgi turi įtakos spartinant procesorių. HTT magistralės dažnis yra lygus procesoriaus magistralės dažniui padaugintam iš HTT daugiklio. Socket 754 sistemose šį HTT magistralės dažnį reiktų išlaikyti apie 800MHz, o Socket 939 bei AM2 ~1000MHz, taigi didinant procesoriaus magistralės dažnį reiktų HTT daugiklį sumažinti.

Intel Core 2 procesoriai šiuo metu yra geriausiai besispartinantys procesoriai rinkoje. Žvelgiant į juos, didesnį FSB dažnį pasiekt kartais gali padėt MCH (šiaurinio tilto) įtampos pakėlimas. Tačiau Core 2 procesoriai turi ir nemalonią savybę – FSB „sieną“. Pasiekus tam tikrą FSB dažnį, nors temperatūros ir nebūtų kritinės, nors kiek pakėlus FSB, kompiuteris nesikrauna nepriklausomai nuo procesoriaus ar lustų rinkinio įtampų. Core 2 procesoriuose su Allendale branduoliu ši „siena“ yra ženiau, maždaug apie 400MHz. Procesoriuose turinčiuose Conroe branduolį, ji yra aukštesnė ir dažnai siekia >500MHz.

Tikiuosi, kad straipsnis padės susipažinti su kompiuterių spartinimu ir sėkmingai pasiekt gerų ir, svarbiausia, stabilių rezultatų. Sėkmės.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.