Mokslininkai bakterijas panaudojo duomenų talpinimui

Mokslininkų grupė iš Kejo (Keio) universiteto Japonijoje, anonsavo kuriantys naują technologiją leisiančią naudoti modifikuotą bakterinį DNR, kaip ilgalaikę duomenų saugojimo terpę. Taip jūs perskaitėte teisingai – duomenis įmanoma saugoti ir gyvuose organizmuose.

Technologijos esmė itin sudėtinga. Mokslininkai sintetiniu būdu sukūrė deoksiribonukleorūgštį (DNR), kurioje buvo patalpinti duomenys ir nemažas kiekis jų kopijų (kopijos patalpintos buvo siekiant išvengti galimo duomenų praradimo dėl natūralios gamtinės degradacijos). Tuomet ši dirbtinė nukleorūgštis buvo įterpta į Bacillus subtilis, plačiai įvairaus tipo dirvožemiuose paplitusios, bakterijos genomo seką. Pasinaudojant specialia įranga, informacija užkoduota oligonukleotidų sekomis minėtame sintetiniame DNR, yra paverčiama elektriniais impulsais, kurie keliaudami lustu perneša informaciją bitų pavidalu.


Bacillus subtilis bakterija

Šios vystomos technologijos reikšmė yra itin ilgas informacijos išlikimo periodas, kadangi modifikuotas bakterijos DNR būtų perduodamas kiekvienam organizmo palikuoniui iš kartos ir kartą. Kai šiuolaikinės duomenų saugyklos geba išlaikyti informacijos vientisumą iki 100 metų, mokslininkų skaičiavimai parodė, kad duomenys patalpinti bakterijoje išlikti nepažeisti galėtų daugiau kaip 1000 metų. Kitas teigiamas technologijos aspektas – galimos duomenų talpyklos dydis. Išsamiau ištyrus bei patobulinus informacijos talpinimo ir kūrimo procesus, sintetines nukleorūgštis pavyktų diegti daugiau nei vienos bakterijos genomuose na, o tai savo ruožtu padidintų būsimų įrenginių su šia technologija talpą. Žinoma tai tik vizija, kadangi kiltų dar viena problema – kaip sukurti tinkamas sąlygas sėkmingam bakterijų gyvavimui ir jų populiacijos dydžio kontroliavimui.

Ar ši technologija bus pritaikyta masinėje gamyboje pasakyti yra itin sunku, ką jau bekalbėti apie veikiančių įrenginių pasirodymą rinkoje. Atsižvelgiant į informacijos kodavimo ir nuskaitymo procesų sudėtingumą, galima drąsiai abejoti ar technologija iš viso kada nors išeis už laboratorijos ribų. Tačiau potencialo naujasis informacijos talpinimo būdas turi ir manoma, kad technologija suras savo nišą specifinėse srityse, kuriose svarbus duomenų ilgaamžiškumas, dydis ir stabilumas.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.