Branduolių skaičiaus didinimo karas neužilgo baigsis?

Kol abudu centrinių procesorių gamybos lyderiai, Intel ir AMD, intensyviai kovoja, kuri kompanija sugebės pristatyti daugiau branduolių turintį procesorių, AMD serverių padalinio specialistas Donald Newell mano, jog karas šiame fronte neilgai trukus privalės nutrūkti.

Savo 16 gyvenimo metų paaukojęs Intel ir tik praėjusią vasarą perėjęs į AMD stovyklą, Donald Newell nesiryžo įvardyti datos, tačiau pabrėžė, jog net serverinių kompiuterių rinkoje jis nesitiki išvysti procesorių savo šerdyje talpinančių 128 atskirus branduolius. Jo nuomone tai neleis padaryti iki rekordinių aukštumų išaugsiančios tokių procesorių energijos sąnaudos, nors technologiškai tokį procesorių ir būtų galima paruošti.

Dar iki 2005-ųjų, kuomet buvo pristatyti pirmieji dvibranduoliai Athlon X2 bei Pentium D procesoriai, karas vyko visai kitame fronte. Kompanijos be perstojo didino savo gaminių taktinius dažnius bei visiškai negalvojo apie jų energijos sąnaudas. \“Manėme, jog galėsime išleisti 10 GHz procesorių\“, – tokie buvo Newell žodžiai, kuomet jis dar dirbo Intel gretose. \“Tačiau viskas pasikeitė, kai supratome, jog toks procesorius nuo karščio tiesiog išgaruos pro Žemės atmosferą\“,- juokaudamas prisimena technikos specialistas.

Donald Newell mano, jog sekantis frontas, į kurį persikels kova, bus įvairiarūšių skaičiavimų paskirstymo sfera. Kiekviena procesoriaus sekcija bus išskirtinai sukurta tik jam skirtam darbui atlikti: viena sekcija atilks kodavimo darbus, kita – vaizdo apdorojimo ir panašiai. AMD link tokio žingsnio po truputį juda su Brazos platforma, kurios procesoriai turės integruotą GPU. Panašiu keliu eina ir Intel kompanija su staliniais SandyBridge procesoriais.

Donald Newell nuomone, kompanijos galėtų pabandyti pritaikyti FPGA (Field Programmable Gate Array) technologiją, kuri leistų perprogramuoti branduolį kitai specifinei užduočiai atlikti. Vėlgi, itin didelis dėmesys tolimesnėje centrinių procesorių gamyboje bus skirtas jų efektyvumo per vieną vatą (W) didinimas bei bendras energijos poreikio mažinimas – tai, kas dabar ypač aktualu vartotojams bei gamtos sergėtojams.