EMIB technologija leis „Intel“ gaminti procesorius pigiau

Kiekviena su CPU, GPU ar kitų puslaidininkių gamyba užsiimanti kompanija puikiai žino, kad kuo didesnis produktas, tuo mažesnė sėkminga jo gamybos išeiga. Maža to, tradiciniuose procesoriuose visi jį sudarantys komponentai gaminami naudojant tą patį technologinį procesą, pavyzdžiui 32 nm, 22 nm ar 14 nm.

Pamačiusi, kokiu keliu pasuko AMD su savo naujausiais „Threadripper“ bei EPYC procesoriais, kurie yra sulipdyti ir dviejų arba keturių šerdžių galutiniu variantu pirkėjui pateikiant 16/32 branduolių produktą tuo pačiu išlaikant žemus gamybos kaštus, „Intel“ nusprendė ieškoti sau tinkančio heterogeninio dizaino. Tiesa, gigantas galvoja apie pažangesnį dizainą, kuris leistų skirtingus procesoriaus mazgus gaminti taikant skirtingą technologinį procesą – tai leistų kiekvienai CPU daliai būti pagamintai pagal jai optimizuotą gamybos procesą. Pavyzdžiui, kompaniją itin domina galimybė tam tikras dalis, kurioms ne itin tinka mažesni techprocesai, gaminti pagal senesnę, subrendusią „formulę“. Papildomai išskirstydama CPU į mažesnes šerdis „Intel“ turės spręsti vidinės sąsajos (angl. interconnection) problemą, mat šerdis sujungianti grandinė privalo pasižymėti aukštu efektyvumu, dideliu pralaidumu ir mažu vėlinimu, tačiau pagrindine problema išlieka kaina ir tankis pagrindiniais šių dienų standartais padarant multi lustinį paketą arba interpozerį. Pastarąjį sprendimą AMD naudoja apjungiant „Fiji“ ir „Vega“ grafinius procesorius su HBM atmintimi. Interpozeris garantuoja itin greitą tarpusavio ryšį, be to leidžia siliciui bendrauti su po juo esančiu paketu dėka TSV (Through Silicon Via) technologijos. Deja, šis jungimo būdas yra išties brangus ir dėl didėjančios apimties nėra pats geriausias pasirinkimas dideliems daugiašerdžiams procesoriams.

„Intel“ pasiruošusi sukurti ir panaudoti daugelį anksčiau paminėtų minusų pašalinančią EMIB (Embedded Multi-die Interconnect Bridge) technologiją. Šio metodo esmė – silicio tiltelių, kurie veiks kaip tanki apjungimo magistralė, įterpimas į paketo substratą. Toks sprendimas kainuos mažiau už interpozerį, teoriškai išlaikant tuos pačius jungimosi privalumus su galimybe, esant poreikiui, tiltelių skaičių padidinti.

Vis gi šios technologijos greitas pritaikymas staliniuose procesoriuose mažai tikėtinas ir labiausiai tinkantis serverinei „Xeon“ produkcijai. Kartu „Intel“ atriša sau rankas dėl „Xpoint“ atminties, kuri galėtų veikti kaip itin spartus L4 lygio kešas, integravimo į patį procesorių.

16 Komentarai

  1. Maariux parašė:

    BC00 kantriai laikė Lietuvybę iki pat priešpaskutinio sakinio. Pabaigoje trūko kantrybė ir įpylė „kešas“ 😀

    • Minde parašė:

      Lietuvybe kompiuteriuose yra tragedija. Pazistu vos kelis zmones, kurie pvz windozus naudoja lietuviu kalba. Teko naudotis, ir buvo galvos skausmas. Nes kai vertimus sugalvojo zmones neturintys nieko bendro su compiuteriais ar informacinem technologijom, tai gaunasi tragedija, nes artoju kalboje turint zodzius „bulve“, „krepsys“ tikrai visko nepakeisi.

    • kernel_panikuoja parašė:

      Jau geriau „kešas“, nei kad kartais lietuviskose knygose isvercia „podėlis“ 🙂

      • Maariux parašė:

        Spartinančioji atmintis 🙂
        Bet dėl LT terminų pritariu – sudėtingas reikalas.
        Dažniausiai LT versijas Win pastebiu biudžete arba pas pagyvenusį jaunimą, kuris su EN nedraugauja. Ten be abejo ir RU galima rasti 🙂
        Problemos atveju mano mėgėjiška pagalba pasibaigia ties „įklijuoti“ (WTF kalbininkai !?)

        • neblogai parašė:

          Čia sakyčiau yra kelios problemos: pirma- tai kad lietuviai savo kalba didžiuojasi tik ‘mistiškame’ lygyje (‘seniausia, indoeuropiečių’, etc.) , o kai prasideda vartojimas- tai savo kalbos gėdijasi. Nesvarbu, kad išsivertus užsieninius žodžius jie būtų tokie pat juokingi- na bet jų nesuprantame, taigi nekreipiame dėmesio. Kalbininkų siūlomus pradėję vartoti taip pat tuoj priprastume ir greit nekreiptume dėmesio, kaip jau yra atsitikę su begale žodžių- bet dažniausiai pasipriešiname ir nepradedame.
          Antra problema- tai kad kalbininkai stipriai vėluoja. Lietuviškus atitikmenis diegti laikas kai tik technologiniai žodžiai atsiranda, o ne kai visi jau įpratę vartoti skolinius, jiems yra savo galvose priskyrę aiškias prasmes, ir būtent tas prasmes lygina su kalbininkų siūlomo lietuviško žodžio prasme. Na ir kas, jei pirminio angliško žodžio prasmė taip pat neatitinka- tampa svarbu suprantamo-lietuviško- žodžio nepriimti.
          Na ir trečia problema- tai kad VLKK ir švietimas yra atsilikęs. Šiais laikais, kai informacija taip lengva dalintis- galima būtų ir kalbą vystyti, ir kultūrą plėsti mokiniams/studentams užduotis darant į, sakykim, Wikipediją. Lietuvių kalbos užduotims- taisant kalbą ir taikant naujadarus, kitų mokslų- rašant/taisant/papildant straipsnelius ir taip kuriant didžiulę lietuvišką enciklopediją tų mokslų temomis. Bet turime ką turime- lėtą VLKK dirbančią kažkur giliai ir nepopuliarią; mokinius vis dar rašančius į sąsiuvinius- t.y- išmetimui; ir atsiliekančią, vis mažiau vartojamą/vis mažiau tinkamą šiuolaikiniam mokslui lietuvių kalbą.

        • Minde parašė:

          L1 L2 ir kit L vadinami spartinancia atmintimi, bet apskritai „kesas“ nesivercia i „spartinancia atminti“.

          • Minde parašė:

            nors cache’as isverstus turetu reiksti „slapta talpykla“, it prasme cache’ turi dar kita reiksme. Kai pvz „talpykla“ gali buti isverstas ir is „container“. Kaip sakant tikras vertimas yra tada, kai abipusiai gali ji vartoti, isversta reiksme vel isversti i pradine kalba.
            Kitaip tariant kesas it sektoriuje reiskia ne bet kokia talpykla, o specializuota lalpykla, kurioje laikomos tam tikros reiksmiu kopijos. O keso (cache’o) interpretacijos gali buti ivairios, tai ir kokia nors x atmintis ar dar kas nors.
            Tad gal procesoriuose ir panaudota spartinancioji atmintis saugoti tam tikru duomenu tam tikras kopijas tam tikram laikotarpiui, bet spartinancioji atmintis nera cache’as, kaip plyta nera namas.

          • Minde parašė:

            ir „cache memory“ labiau tiktu isversti i „laikinaja atminti“.

    • IFeelYou parašė:

      Apie ką šnekam, programišiai? 🙂

  2. BC00 parašė:

    O jau maniau, kad mano lietuvybė pasibaigė su žodžiu interpozeris 😀

  3. adex parašė:

    turint omenyje kas tepama vietoje normalios termokoses to ir buvo galima tiketis 😀

  1. 2017-11-07

    […] grafikos lustas bendraus EMIB technologijos pagalba (apie technologiją galite pasiskaityti čia). Tai leis abiem lustams informacija keistis su minimalia delsa ir išlaikyti didžiausią […]

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.