Mokslininkai siūlo ketvirtąjį šviesoforo signalą autonominėms transporto priemonėms

Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mokslininkų atliktos simuliacijos rodo, kad naujos rūšies šviesoforas galėtų pagreitinti pravažiavimą per sankryžas, pasitelkus savavaldžius automobilius ir  kompiuteriją. Sistema bandytų subalansuoti šviesoforų, žmonių vairuotojų ir autonominių transporto priemonių sąveiką.

Pagal pasiūlymą, kai tam tikra dalis prie sankryžos artėjančių transporto priemonių yra savaeigės, šviesoforas persijungtų į naują spalvą, kad informuotų vairuotojus apie tai, jog jis koordinuojamas su autonominiais automobiliais. Užuot sustoję, važiavę ar sulėtinę greitį, signalas nurodo žmonėms kopijuoti priekyje važiuojančią transporto priemonę, nesvarbu, ar ji važiuoja per sankryžą, ar laukia, kol kas nors kitas pravažiuos. Kai savaeigių automobilių procentinė dalis sumažėja žemiau nustatytos ribos, šviesoforas grįžta į įprastą režimą.

Iš pradžių mokslininkai šią koncepciją pasiūlė 2020 m., tačiau toje pirminėje versijoje buvo remiamasi šviesoforų kompiuteriais, kurie nukreipdavo savaeiges transporto priemones. Centralizuotas metodas pasirodė esąs pažeidžiamas dėl ryšio su šviesoforų valdikliais sutrikimų. Atnaujintame eksperimente naudojamas atsparesnis paskirstytas modelis, pagal kurį visi autonominiai automobiliai ir šviesoforų kompiuteriai bendrauja tarpusavyje.

Ketvirtasis šviesoforo signalas nieko nedaro, kad nukreiptų automobilius robotus. Jis tik praneša vairuotojams žmonėms, kad šviesoforų kompiuteris ir autonominiai automobiliai derasi dėl eismo srauto ir kad jie turėtų jais sekti.

Kol kas tyrėjai pasiūlymą išbandė tik su kompiuterinio modelio mikroskopinėmis eismo simuliacijomis, tačiau jos rodo padidėjusį eismo greitį. Atlikus eksperimentus, kai savaeigių automobilių dalis pasiekė 10 proc. sumažėjo laukimo prie šviesoforų laikas ir degalų sąnaudos. Rezultatai gerėjo, kuo daugiau autonominių transporto priemonių įsitraukė į eismą.

Autonominių transporto priemonių skverbties lygis nuo 10 iki 30 proc. pasižymėjo palyginti nedideliu, dažniausiai mažesniu nei 10 proc. eismo trukmių sumažėjimu. Tačiau tyrėjai teigia, kad viršijus šią ribą, vėlavimai galėjo sumažėti daugiau nei 90 proc.

Ši idėja dar turi būti išbandyta realiame pasaulyje, tačiau ji galėtų sumažinti kai kuriuos pastaruoju metu padažnėjusius autonominio eismo incidentus. Kalifornijos transporto institucijos neseniai pateikė skundus bendrovėms, kurios bando savavaldžius automobilių parkus didžiuosiuose miestuose, dėl daugelio nerimą keliančių atvejų.

Praėjusių metų birželį San Franciske robotų grupė be jokios aiškios priežasties sustojo viduryje sankryžos. Tokie nesklandumai gali pakirsti ir taip nedrąsų visuomenės pasitikėjimą autonominėmis transporto priemonėmis, tačiau kol kas negalime žinoti, ar eismo kontrolė pasitelkiant paskirstytąją kompiuteriją būtų padėjusi išvengti šios situacijos.