EVGA Geforce GTS 250 SuperClocked 1 GB: nuo G92 pabėgti nelengva

Geforce GTS 250 – šiuo metu naujausias Nvidia grafikos akceleratorius. Tiesa, naujas jis tik sąlyginai, mat plokštėje vis dar darbuojasi 2007 metais pristatytas G92 grafikos procesorius. O grafikos procesoriui tai tikrai ilgas laiko tarpas. Tiesa, nuo pirmųjų G92[i] GPU [i]Geforce GTS 250 modelis skiriasi pažangesniu, 55 nm technologiniu procesu, tačiau tai toli gražu nenutildė skeptiškų kalbų, mat lygiai toks pats grafikos procesorius naudojamas ir kiek anksčiau pristatytoje Geforce 9800GTX+ vaizdo plokštėje. Visgi GTS 250 atkeliavo su nauja kaina, todėl šiuo metu yra tiesioginis Radeon HD4850 plokščtės konkurentas. Tik kaip jam seksis konkuruoti su šiais gaminiais?

Mano rankose atsidūrė kompanijos EVGA pagaminta Geforce GTS 250 vaizdo plokštė su 1 GB grafikos atminties. Beje, tai ne įprastinė, o šiek tiek pakeltus dažnius turinti (EVGA vadinama \“SuperClocked\“) plokštės versija. Apžvalgoje bandysime išsiaiškinti, ar tai padės plokštei sėkmingai konkuruoti su ATI analogu.

>Apie gamintoją

>Pakuotė ir jos turinys

>G92 – ilgiausiai melžiama karvė?

>Plokštė

>Testai

Spartinimas

Spartos rezultatai

Energijos sąnaudos, temperatūros, triukšmo lygis

>Išvados

Apie gamintoją

Kompanija EVGA buvo įkurta 1999 metais. Šiuo metu kompanijos būstinė yra Kalifornijoje, JAV. Būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose parduodama daugiausiai EVGA gaminių. Ši kompanija – išskirtinė Nvidia partnerė, gaminanti vaizdo plokštes bei pagrindines plokštes su šios kompanijos lustais. Tarp EVGA vaizdo plokščių gausu spartintų modelių, plokščių su inovatoriškais aušinimo sprendimais bei plokščių dizainais. Kompanija garsėja puikiu klientų aptarnavimu ir garantinėmis sąlygomis. Neseniai kompanija pristatė savo programinę įrangą vaizdo plokščių spartinimui bei įrankį, žaidėjams leidžiantį mėgautis SLI technologija, žaidžiant pačius naujausius žaidimus, kurių SLI profilių dar nėra Nvidia tvarkyklėse.

Pakuotė ir jos turinys

Plokštę gavome įpakuotą mažmeninei prekybai skirtoje estetiškoje juodoje dėžutėje, kokioje plokštę gaus ir pirkėjai. Priekyje be abejo matyti stambus EVGA logotipas bei vaizdo plokštės modelis. Galinėje dalyje pateikiama daugiau informacijos apie Nvidia PhysX technologiją, matyti ir pačios plokštės nuotrauka, specifikacijų sąrašas. Taip pat čia paliktas ir permatomo plastiko langelis, pro kurį matyti ir dalis plokštės.

Atidarius dėžutę randame vaizdo plokštę, įdėtą į standžią plastikinę pakuotę. Be jos randame ir vartotojo vadovą, kompaktinį diską su tvarkyklėmis ir 2 x molex į 6 kontaktų PCI-E perėjimą tiems, kurių maitinimo blokas neturi laisvo kabelio vaizdo plokštės maitinimui. Čia taip pat turėjo būti ir DVI-VGA adapteris, tačiau jis, greičiausiai, \“užsiliko\“ pas kažką, anksčiau apžvelgusį šią plokštę. Bet kokiu atveju, komplektacija nėra labai gausi.

G92 – ilgiausiai melžiama Nvidia karvė?

Kaip jau minėjau pradžioje, EVGA Geforce GTX 250 vaizdo plokštė naudoja jau beveik legenda tapusį G92 grafikos procesorių, sparčiojo G80 pasekėją. Techniškai G92 panašus į G80 – pirmąjį Nvidia \“unified shader\“ architektūros procesorių. 128 \“šeideriniai\“ procesoriai suskirstyti į 8 stambius blokus, kurių kiekviename yra po 8 tekstūrų apdengimo funkcinius vienetus.

Pristatytas šis grafikos procesorius buvo dar 2007 metų rugsėjį. kartu su labai sėkmingai pasirodžiusia Geforce 8800GT plokšte. Tiesa, jame (G92-270) veikė tik 112 Stream procesorių, ir 56 tekstūtų funkcinių vienetų. Visgi, neilgai trukus, pasirodė ir spartesnė vaizdo plokštė su šiuo grafikos procesoriumi. Pagerėjus kokybiškų G92 grafikos procesorių gamybai, sulaukėme Geforce 8800GTS 512 MB plokštės su visu pajėgumu veikiančiu G92 grafikos procesoriumi (128 Stream procesoriai ir 64 tekstūravimo moduliai). Taip pat pasirodė ir pigesnė plokštė, naudojanti šį procesorių – Geforce 8800GS (šiuo metu geriau žinoma 9600GSO vardu). Joje veikė tik 96 Stream procesoriai, 48 tekstūravimo vienetai, o rasterizacijos vienetai \“apkarpyti\“ nuo 16 iki 12.

Iš esmės daugiau G92 struktūriškai nesikeitė. 8800GTS su keliais PCB pakeitimais tapo 9800GTX, o 8800GT – 9800GT, taip pat pasirodė 9800GX2 – vaizdo plokštė, turinti du G92 procesorius.

Didžiausia permaina nuo šio GPU gyvavimo pradžios greičiausiai buvo jo perkėlimas iš 65 į 55 nm technologinį procesą (G92b), leidęs sumažinti lusto savikainą bei padidinti veikimo dažnius. Pirmosios vaizdo plokštės buvo Geforce 9800GTX+, taip pat į vėlesnes 9800GT versijas pradėti montuoti 55 nm procesoriai. Ir naujausias produktas, turintis šį procesorių bei pristatytas kovo 3 dieną, yra Geforce GTS 250 vaizdo plokštė, kuri savo specifikacijomis (išskyrus \“oficialia\“ 1 GB vaizdo atmintimi) yra identiška Geforce 9800GTX+.

Pakankamai įdomi kelionė, ar ne? Vaizdo plokščių istorijoje, nesutiksime jokio kito grafikos procesoriaus, kuris būtų naudojamas net trijose vaizdo plokščių kartose. Nors toks vaizdo plokščių pavadinimų keitimas pakeičiant neesmines spartai, plokštės specifikacijas (o kartais tiesiog pavadinimo pakeitimas nekeičiant daugiau visiškai nieko) ir kelia nepasitenkinimą tarp potencialių kompiuterių technika besidominčių pirkėjų, kompanijai Nvidia jis atnešė nemažai pelno.

G92(b) plokštės gali naudotis dvigubą pralaidumą, lyginant su senesniąja 1.1 versija, turinčios PCI-Express 2.0 magistralės (iki 8 GB/s pralaidumas) privalumais. Šis grafinis procesorius suderinamas su DirectX 10 API versija (spartintuvų palaikančių aukštesnės versijos DirectX Nvidia kol kas dar nepristatė), OpenGL 3.0, palaiko PureVideo 2 didelės raiškos vaizdo įrašų peržiūros akceleraciją H.264 ir VC-1 formatams. Bene labiausiai šiuo metu Nvidia reklamuojama jos vaizdo plokščių savybė yra CUDA architektūra, leidžianti naudoti grafikos procesorių ne tik trimatės grafikos apdorojimui, bet ir kitoms užduotims, tokioms kaip vaizdo įrašų konvertavimui ir redagavimui, daug resursų reikalaujantiems skaičiavimams (tokiems kaip Folding @ Home) atlikti ir pagyvinti žaidimus realistiškomis fizikinėmis simuliacijomis (PhysX technologija).

Greta palygintas visas G92 plokščių specifikacijas galite matyti žemiau pateiktoje lentelėje.

Plokštė

EVGA GTS 250 Superclocked GPU-Z programoje

Ne pirmą kartą akcentuoju, jog GTS 250, nors ir identiška specifikacijomis 9800GTX+ modeliui, nėra ta pati plokštė. Nvidia pakeitė montažinės plokštės dizainą, panaudojo \“naują\“ (galbūt greičiau seną, dar 8800 GTS plokštėse naudotą) aušintuvą, labiau tinkantį prie trumpesnės (9 colių) PCB. GTS 250 reprezentuoja žemesnę kainą nei 9800GTX+, todėl tikėtina, jog mažesnė kaina atsispindės ir plokščių dizaine. Žvilgtelėkime į EVGA GTS 250 modelį iš arčiau.

Iš išorės plokštė atrodo identiškai kitoms GTS 250 plokštėms. Išsiskiria tik ant aušintuvo užklijuotas EVGA lipdukas. Pažvelgus į plokštės galą į akis krinta tik vienas PCI-E šešių kontaktų vaizdo plokštės maitinimo kabelio lizdas (9800GTX+ jų turi du), kuris byloja apie tai, jog Nvidia sugebėjo sumažinti šios vaizdo plokštės energijos sąnaudas. Čia pat įrengta ir įprastinė 4 kontaktų jungtis aušintuvo PWM ventiliatoriui prijungti.

Pasukę plokštę 180 laipsnių kampu matome dvi įprastines DVI-I jungtis (adapterių pagalba jas galima paversti HDMI arba D-Sub (VGA) jungtimis). Kaip ir kitose naujose savo vaizdo plokštėse, EVGA atsisakė komponentinės jungties, skirtos televizoriaus prijungimui prie vaizdo plokštės. Žvilgtelėję į šoną matome dvi vietas prijungti SLI tilteliams (galimybė sujungti iki trijų tokių plokščių). GTS 250 neturi integruoto garso posistemio, kaip šiandieniniai jo konkurentai iš raudonosios (žalsvai raudonos?) stovyklos, tačiau netoli SLI tiltelių jungčių yra ir mažas dviejų kontaktų SPDIF įėjimo kištukas, skirtas garsui perduoti iš garso plokštės ar integruoto pagrindinės plokštės garso posistemio į vaizdo plokštę tam atvejui, jeigu, įsigiję DVI>HDMI adapterį, norėtumėte matyti vaizdą ir girdėti garsą prie kompiuterio prijungtame HD televizoriuje.

Nuėmę aušintuvą matome kur kas paprastesnę plokštę nei 9800GTX(+) atveju. Nvidia čia sutaupė naudodama pigesnė keturių fazių įtampos valdymo grandinę. Grafikos procesoriui naudojamas On Semicoductor NCP5388 PWM valdiklis.

Aplink G92-428 grafikos procesorių puslankiu išdėstyti aštuoni 1 Gbit Hynix H5RS1H23MFR-N2C 0.8 ns atminties moduliai (numatytas realus taktinis dažnis esant standartinei 1.9 V įtampai – 1200 (2400) MHz). Kaip matome, atmintis teoriškai dar turi dažnio rezervą, kadangi veikia 2248 MHz efektyviu dažniu.

Vaizdo plokštės aušintuvas pagamintas iš aliuminio, išskyrus su grafikos procesoriumi tiesioginį kontaktą turintį varinį pagrindą. Tas pats aušintuvas vėsina ir atminties modulius bei įtampos valdymo grandinės rites bei tranzistorius. Aušintuvo veikimo principas gerai pažįstamas iš kitų šiuolaikinių grafikos plokščių: nuo grafikos procesoriaus sušilęs oras yra stumiamas aušintuvo gale įmontuoto ventiliatoriaus tuneliu, kuris sudaromas radiatorių uždengiant plastmasiniu gaubtu. Galiausiai šiltas oras išstumiamas pro plokštės galinėje dalyje esančias groteles.

Testai

Spartinimas

Nors tai ir \“Superclocked\“ vaizdo plokštė, būtina išsiaiškinti, kokius maksimalius dažnius ji vis dėlto gali pasiekti. Spartinimui kaip įprasta naudojau RivaTuner 2.22 programą, o plokštę kaitinau su GPU Caps Fur Render programa. Shader procesorių dažnį laikant \“surištą\“ su likusio GPU dažniu, pavyko pasiekti 800 MHz GPU ir 1963 MHz Shader dažnį. Rezultatai, kaip ir buvo galima tikėtis, nėra įspūdingi. Visgi nusprendžiau išmėginti, ar dar liko koks nors Shader procesorių dažnio rezervas. Norėdamas išmėginti, ar Shader procesoriai gali veikti dar didesniu dažniu, \“atrišau\“ jų dažnį nuo likusio grafikos procesoriaus dažnio ir pamėginau jį kiek kilstelėti. Deja, net ir pakėlus dažnį 20 MHz, ekrane 3D režime pasirodydavo viena kita vaizdo \“šiukšlė\“, todėl galutinis paspartintos EVGA GTS 250 plokštės Shader procesorių dažnis ir lieka 1963 MHz.

Plokštės atmintis turi 0.8 ns reitingą, o tai gera žinia ketinantiems šią plokštę spartinti. Efektyvus grafikos atminties dažnis šioje plokštėje siekia 2248 MHz. Be papildomų plokštės modifikacijų pavyko jį padidinti iki 2544 MHz dažnio, o tai beveik 300 MHz daugiau nei standartinis EVGA plokštės atminties dažnis.

Aušintuvas spartinant veikė automatiniame režime. Apsukų pakėlimas iki 100 procentų neatnešė geresnių spartinimo rezultatų.

BIOS

Spartos rezultatai

Tikriausiai atsimenate paskutinę mano vaizdo plokščių apžvalgą (XFX Radeon HD4870/4850 XXX) ir kadrų per sekundę žaidimuose grafikus, kur ypač žemesnėse raiškose tiek HD4870, tiek HD4850 grafikai susilygindavo dėl silpno procesoriaus, kurio tuo metu negalėjau pakeisti kitu. Šįkart situacija kiek geresnė. Ne, naujausių Phenom II ar Core i7 procesorių neturiu, tačiau čia pasitarnavo nors ir jau senstelėjęs, tačiau dar gana pajėgus Core 2 Duo E6550] E6550 procesorius. Gal veikdamas standartiniu 2.33 GHz dažniu jis taip pat gana stipriai slopintų vaizdo plokščių potencialą, tačiau, paspartinus jį iki 3.15 Ghz (7×450 MHz), situacija ženkliai pagerėja. Bandant vaizdo plokštes naudoti šie testai: [i]Crysis Warhead, Unreal Tournament 3, Racing Driver GRID, Stalker: Clear Sky, Left 4 Dead, Far Cry 2, Call of Duty: Modern Warfare, Enemy Territory: Quake Wars ir pora jau įprastų sintetinių programų: 3D Mark 2006 bei 3D Mark Vantage. Visuose žaidimuose Vsync buvo išjungtas, naudotus grafikos nustatymus galite matyti kiekvienoje diagramoje. Testams naudota Windows Vista Ultimate 32 bit operacinė sistema su SP1. ATI plokštei naudotos Catalyst 9.4, o Nvidia – Forceware 182.50 tvarkyklės. Žaidimų kadrų skaičiui per sekundę užfiksuoti naudoti vidiniai žaidimų testų moduliai, o kur jų nebuvo – FRAPS programa. Vaizdo plokštė palyginta su dabartiniu tiesioginiu savo konkurentu – Radeon HD4850 vaizdo plokšte. Konkrečiai – Powercolor Radeon HD4850 Play vaizdo plokštė (635/993 (1986) MHz GPU/VRAM, 512 MB). Visa testų kompiuterio komplektacija pateikiama lentelėje:

„Sintetika“

3D Mark 2006

Tai ypatingai plačiai paplitęs kompanijos Futuremark testas. Jis vertina vaizdo plokščių galimybes DirectX 9 režime, yra atskiri testai procesoriaus našumui įvertinti. Programa pateikia SM2 ir SM3 bei procesoriaus įvertinimą taškais. 3D Mark testas atliktas standartiniais nustatymais.

Čia matome, jog Geforce GTS 250 pasirodo kur kas geriau, lenkdama konkurentą 2000 taškų. Daugiausia skiriasi SM2 rezultatai.

3D Mark Vantage

Tai naujausias kompanijos Futuremark testas vaizdo plokščių spartai įvertinti. Jis išnaudoja Microsoft DirectX 10 galimybes. Programa pateikia grafikos plokštės bei procesoriaus įvertinimus. Testai atlikti su Performance nustatymų rinkiniu.

Šiame teste situacija kiek keičiasi. Radeon HD4850 įgauna nedidelį pranašumą prieš GTS 250. Tiesa, tik tuomet, kai tvarkyklių derinimo skyde išjungiamas Nvidia PhysX. Naudojant PhysX, GTS 250 ženkliai išsiveržia į priekį, kadangi procesoriaus įvertinimas šoka į viršų kelis kartus.

Žaidimai

Crysis Warhead

Crysis Warhead – mokslinės fantastikos pirmojo asmens šaudyklė. Tai yra antroji Crysis dalis. Šiame žaidime Jūs valdote karį, kuris apsirengęs kostiumą su neįprastomis galimybėmis. Jis gali pagreitinti, pastiprinti ar kitaip paveikti karį. Šis žaidimas ypač reiklus kompiuteriui. Crysis Warfare naudoja CryEngine 2 varikliuką (pirmasis naudotas prieš kelis metus pasirodžiusioje pirmoje Far Cry dalyje). Jis buvo sukurtas pačių Crytek būtent išskirtinai šiam žaidimui. Truputį atnaujinta jo versija naudojama ir antrajai Crysis daliai. Šis varikliukas turi išties daug galimybių: 3D debesys, 3D Ocean technologija, leidžianti vandenį atvaizduoti ypač tiksliai, tikroviškas bangų atvaizdavimas pagal oro ar kitas sąlygas, dinamiški šešėliai, realistiška veido animacija, kurią galima nukopijuoti iš tikro aktoriaus veido specialios įrangos pagalba, griaunami pastatai, naikinama augmenija, HDR apšvietimas, pilnai interaktyvi ir sunaikinama aplinka, lietus bei ugnis veikiama vėjo, DirectX 10 palaikymas ir dar daug kitų galimybių, apie kurias galite paskaityti čia.

Net ir 1280 x 1024 raiška be AA ir AF nė viena vaizdo plokštė \“Very High\“ nustatymais negali generuoti pakankamai kadrų per sekundę, kad žaidimą būtų galima žaisti komfortabiliai. Nvidia lustą naudojanti plokštė pirmauja ir čia, tačiau tokiuose nustatymuose iš to nėra labai daug naudos.

Race Driver: GRID

GRID – vienas iš geriausių pastaruoju metu išleistų automobilių lenktynių žaidimų. Tai yra viena iš Codemasters kuriamos serijos TOCA dalių. Žaidimas jus perkels į įvairias motosporto trasas Japonijoje, Amerikoje bei Europoje. GRID naudoja pačių Codemasters kurtą varikliuką EGO, kuris yra patobulinta, modifikuota Neon versija. Pirmą kartą EGO buvo naudojamas žaidime DiRT. Varikliuko kūrimas kompanijai kainavo net apie 40 milijonų svarų sterlingų. Jo dėka lenktynių žaidimuose labai tikroviškai atkuriamos dulkės, aplinka, automobilio padaryta žala jam ir aplinkai (nuversti medžiai, išdaužtos lempos). Varikliukas palaiko HDR ir kitas galimybes.

XFX Radeon vaizdo plokščių apžvalgoje matėme, kaip šio žaidimo rezultatus ribojo procesoriaus greitis. Dabar matome žymiai aiškesnę spartos priklausomybę nuo raiškos. Abi plokštės veikia praktiškai identiška sparta. EVGA nenaudojant MSAA turi minimalų pranašumą, kuris greičiausiai išnyktų, jeigu plokštė veiktų standartiniais dažniais.

Call of Duty: World at War

Call of Duty: World at War – pirmo asmens šaudyklė. Šiame žaidime nusikelsime į Antrojo Pasaulinio Karo mūšio lauką. COD: WaW sukūrė Treyarch kompanija, o išleido visiems žinoma Activision. Žaidimas naudoja tokį patį varikliuką, kaip ir Call of Duty 4. Tiesa, jis šiek tiek patobulintas. Variklis palaiko tokias funkcijas, kaip dinamiškas pasaulio apšvietimas, HDR, dinaminiai šešėliai ir kt.

GTS 250 pranašumas akivaizdus ir visuose nustatymuose svyruoja ties 20 procentų riba. Tik aukštesnėse raiškose skirtumas tarp plokščių kiek sumažėja.

Enemy Territory: Quake Wars

Tai dar viena pirmojo asmens šaudyklė, kurios veiksmas vyksta mokslinės fantastikos visatoje. Žaidimo autoriai – Splash Damage bei iD Software, o jo pagrindas – patobulintas iD Tech 4 grafikos variklis (MegaTexture technologija, leidžianti žaidimo veiksmą perkelti į plačias teritorijas), kuris debiutavo dar Doom 3 žaidime. Kitaip nei absoliuti dauguma šiuolaikinių žaidimų variklių, šis naudoja ne DirectX, o OpenGL API, todėl yra labai tinkamas išbandyti, kaip vaizdo plokštės tvarkosi su šia API.

Šiame žaidime geriau visgi pasirodė plokštė su ATI lustu. Skirtumai pakankamai nemaži, tačiau dauguma atvejų neturintys įtakos žaidimo komfortui. Visgi, įjungus 1920 x 1440 raišką su 4xAA ir 16xAF, papildomi 11 kadrų per sekundę daugumai žaidėjų pasitarnautų.

Far Cry 2

Šis žaidimas – pirmojo asmens šaudyklė, kurios veiksmas vyksta afrikoje bei pasižymintis realistiškomis aplinkomis, tačiau kiek mažesniu reiklumu kompiuterio resursams nei Crysis Warhead. Far Cry 2 pristatytas buvo praeitų metų spalio mėnesį. Žaidimo pagrindas – DirectX 10 Dunia grafikos variklis, pasižymintis dinaminiais dienos/nakties ciklais, orų permainomis, netiesioginiu apšvietimu, amBX efektais.

Čia nuo pat žemiausių iki aukščiausių nustatymų pirmauja GTS 250. Persvara tampa didesnė, kai įjungiamas kraštinių glotninimas ir kiekvienas papildomas kadras per sekundę tampa svarbus, išlaikant pakankamai sklandų žaidimo veikimą.

Left 4 Dead

Tai nemažai populiarumo susilaukęs Valve kūrinys. Žaidime kartu su dar keliais veikėjais stengiatės prasibrauti pro zombių armiją. Pagal šiuolaikinius standartus žaidimas nėra ypatingai reiklus kompiuterio ištekliams, kadangi naudoja „Source“ variklį, kurį galime sutikti Half Life 2 ir Counter Strike: Source bei dar keliuose Valve žaidimuose. Būtent Left 4 Dead išleidimui variklyje atlikti keli pakeitimai, tokie kaip dirbtinio intelekto ir dinaminio apšvietimo patobulinimai.

Source variklis nesukelia didesnių problemų nė vienai vaizdo plokštei. Dauguma atvejų EVGA GTS 250 turi apie 5-7 procentų persvarą.

Unreal Tournament 3

Dar vienas „legendinės“ serijos narys. Kaip ir ankstesnės dalys, taip ir ši sulaukė pasisekimo tarp „komandinių šaudynių“ žanro mėgėjų. Patrauklia grafika rūpinasi Unreal Engine 3 variklis. Be kitų savybių jis palaiko HDR apšvietimą, dinaminius šešėlius, Nvidia PhysX technologiją.

Dar vienas EVGA plokštės laimėtas raundas. GTS 250 turi pranašumą prieš konkurentą, nors naudotuose nustatymuose abi plokštės leidžia žaisti be didesnių problemų.

STALKER: Clear Sky

Stalker: Clear Sky – anksčiau pasirodžiusios pirmojo asmens šudyklės Stalker: Shadow of Chernobyl tęsinys su kiek patobulintu grafiniu varikliu X-Ray Engine 1.5. Jis palaiko DirectX 10, God-Rays spindulių apšvietimą, dinaminius skysčio paviršius ir kt. Žaidimą sukūrė Ukrainos kompanija GSC Game World.

Šiame žaidime pasirodė neįprastai didelė GTS 250 persvara. Skirtumai tarp plokščių lyginasi tik įjungus maksimalius nustatymus aukščiausiose raiškose, tačiau tuomet nė viena nei kita plokštė nesugeba generuoti pakankamo kadrų skaičiaus sklandžiam žaidimui.

Energijos sąnaudos, temperatūros, triukšmo lygis

Matuojant energijos sąnaudas buvo ETech ET-300 prietaisu buvo matuojama VISOS sistemos galia, naudojama iš elektros tinklo, o ne atskiros plokštės galia. Realios energijos sąnaudos yra kiek mažesnės, kadangi čia neatsižvelgiama į maitinimo bloko naudingumo koeficientą. Energijos sąnaudos matuotos ramybės būsenoje ir apkrovus jas Fur Render testu, kadangi jis yra vienas labiausiai grafikos procesorių apkraunantis įrankis. Papildomos programos maksimaliai apkrauti centrinį procesorių nebuvo naudotos.

Ramybės būsenoje vaizdo plokščių elektros energijos sąnaudos labai panašios, tačiau apkrovus plokštes, GTS 250 pasirodo kur kas efektyvesnė nei HD4850 – skirtumas tarp plokščių siekia net 46 W.

Vaizdo plokščių aušintuvų sukeliamas triukšmas buvo matuotas 15 cm atstumu nuo vaizdo plokštės vaizdo plokštei veikiant Windows aplinkoje, apkrovus plokštę Fur Render testu bei dirbtinai pakėlus apsukas iki 100 procentų.

PowerColor HD4850 Game naudoja nestandartinį aušintuvą, kuris veikia tyliau už standartinę GTS 250 aušinimo sistemą nepriklausomai nuo apkrovimo lygio.

Temperatūrų matavimui naudota RivaTuner programa. Fiksuotos grafikos procesorių temperatūros ramybės būsenoje bei po 10 minučių apkrovos Fur Mark programa. Nors temperatūros neapkrovus plokščių nesiskiria, \“pakaitinus\“ grafikos procesorius matyti, jog ATI plokštės temperatūra didesnė 14 laipsnių.

Išvados

Gana keista bandyti naują plokštę, kuri, atrodo, jau yra pažįstama. Nuoširdžiai nemėgstu Nvidia vaizdo plokščių pervadinimo žaidimų, tačiau galima į GTS 250 pažvelgti kitu kampu, jeigu peržengsime šiokį tokį moralinį barjerą. Tai plokštė, kuri savo kaina tiesiogiai konkuruoja su Radeon HD4850, ir, kaip rodo, testai, dauguma atvejų laimi. Be abejo, EVGA kiek kilstelėjo savo plokštės veikimo dažnius, tačiau jie nėra dideli. Papildoma atmintis aukščiausiose raiškose taip pat galėjo turėti šiokios tokios įtakos Nvidia lustą naudojančios plokštės pranašumui. Visgi nemanau, kad panaikinus šiuos skirtumus, rezultatai apsisuktų 180 laipsnių kampu. Ko gero HD4850 laimėtų dar poroje testų, tačiau kai kur GTS 250 persvara yra ženkliai didesnė. Negana to, GTS 250 naudoja ir mažiau elektros energijos ir veikia vėsiau už ATI analogą. Galutiniam pirkėjui praktiškai nerūpi, kokio senumo architektūra naudojama jog grafikos plokštės procesoriuje, jeigu tik produkto sparta yra gera, atsižvelgiant į kainą, o palaikomos technologijos neatsilieka nuo kitų gaminių. Be abejo, yra potencialus pavojus, jog žmogus, turintis 9800GTX(+) vaizdo plokštę, nepasidomėjęs įsigytų GTS 250.

Akivaizdu, kad perėjimas iš 9800GTX+ į GTS 250 atnešė vartotojui ir dar vieną pliusą – mažesnę kainą. Jeigu žvelgsime į kainas Lietuvoje, tiek 512 MB, tiek ir 1 GB GTS 250 ir HD4850 variantai kainuoja apylygiai. Visgi panagrinėjus tų pačių gamintojų HD4850 ir GTS 250 kainas dažnai matome nedidelį 20-30 Lt pranašumą Nvidia lustą naudojančiam gaminiui. Žinoma, už mažesnę kainą galima įsigyti kiek silpnesnę Radeon HD4770 plokštę, o pridėjus šiek tiek pinigų – spartesnę GTX 260, taigi rinktis šiuo metu yra ką kiekvienam pagal kišenę.

EVGA GTS 250 Superclocked vaizdo plokštė demonstruoja gana gerą spartą, o didesni dažniai prideda vieną kitą kadrą. Drastiškų plokštės modifikacijų EVGA nesiėmė. Naudojamas standartinis GTS250 plokštės aušintuvas, įprasta ir pati montažinė plokštė. Visgi to visiškai užtenka, jog plokštė nekaistų, ir stabiliai veiktų. Grafikos procesoriaus spartinimo rezultatai tikrai neatrodo įspūdingi, kadangi beveik \“visos sultys\“ su šiuo procesoriumi jau yra išspaustos, todėl vargu, ar papildomi 30 MHz duos realios naudos. Visgi atminčiai paliktas gana geras rezervas, kuriuo ir galima pasinaudoti.

EVGA GTS 250 GTS Supercolocked vaizdo plokštės kaina Lietuvoje, lyginant su kitų gamintojų GTS 250, kažkodėl yra gana didelė. 512 MB variantas atsieis apie 550 litų, kai tuo tarpu kitų gamintojų vaizdo plokštės bene šimtu litų pigesnės. Užsienio parduotuvėse situacija kiek geresnė, tačiau EVGA Superperclocked serijos GTS 250 vienos iš brangiausių, tarp kitų GTS 250. Žinoma, papildomą kainą mokėti tenka už didesnius plokštės veikimo dažnius bei EVGA klientų aptarnavimo kokybę.