XFX 750a SLI pagrindinė plokštė

Komplektuodamas kompiuterį sau ko gero daugiausiai laiko sugaištu rinkdamasis pagrindninę plokštę. Nors blogų pagrindinių plokčių (ar dar prisimenate išsipūtusius kondensatorius aplink procesoriaus lizdą?) dabar rasti ir būtų sudėtinga, kiekvieno gamintojo prekės siūlo daugybę skirtumų, o renkantis pagrindinę plokštę reikia įvertinti daugybę aspektų. Kiek anksčiau apžvelgėme MSI kompanijos pagrindinę plokštę su Nvidia nForce 750a lustų rinkiniu. Šiandien bandysime išsiaiškinti, ką gero su 750a nuveikė XFX. Jūsų dėmesiui – XFX MD-A72P-7509 pagrindinė plokštė.

Apie gamintoją

Pakuotė ir komplektacija

Plokštė ir komponentų išdėstymas

Specifikacijos

Testavimas

Spartinimas

BIOS

Testų rezultatai

Išvados

Apie gamintoją

XFX yra Pine Technology Holdings Limited padalinys, įkurtas 1989 metais. Pagrindinė XFX būstinė įkurta Kalifornijos valstijoje, JAV. Firma iki šiol gamino tik Nvidia grafikos procesorius turinčias vaizdo plokštes ir Nvidia lustų rinkinius turinčias pagrindines plokštes ir buvo vienas didžiausių išskirtinai Nvidia partnerių. Savo kokybiškais gaminiais, garantijų politika bei atsakingu požiūriu į klientus XFX užsitarnavo vartotojų pasitikėjimą. Lietuvoje šis gamintojas taip pat nėra naujas. Dar prieš pora metų parduotuvių kainynuose jau buvo galima kartais išvysti XFX vaizdo plokščių, o dabar – ir pagrindinių plokščių.

Pakuotė ir komplektacija

Pagrindinė plokštė įpakuota į tradicinėmis XFX spalvomis (žalia ir juoda) išpuoštą estetiškai atrodančią dėžutę. Stambiomis raidėmis užrašytas plokštės logotipas, viršuje – gamintojo logotipas, apačioje – kelios plokštės savybės. Galinėje plokštės dalyje matome ir pačios plokštės nuotrauką, jos savybes, integruoto grafikos posistemio specifikacijas, plokštės jungčių sąrašą.

Išėmę plokštę iš dėžutės, randame dar vieną, storesnio kartono žalią, įdomiai atsidarančią dėžutę, kurioje yra XFX 750a SLI pagrindinė plokštė, o po ja – visi priedai.

Priedų gausa tikrai nepribloškia. Gamintojas su plokšte pateikia du juodus SATA kabelius (viena laidų jungtis pasukta 90 laipsnių kampu), apvalius IDE ir Floppy kabelius, SATA įrenginių maitinimo perėjimą iš „molex“ jungties, SLI tiltelį, galinį pagrindinės plokštės skydelį ir lankstinuką (tikrai taip, ne vartotojo vadovą su plačiais aprašymais (jį rasite tik kompaktiniame diske), o lankstinuką). Visgi lankstinuke pateikiama pagrindinė informacija apie pagrindinės plokštės jungtis, informacija, kaip prijungti korpuso jungtis, plokštės komponentų išdėstymas su trumpais paaiškinimais.

Plokštė ir komponentų išdėstymas

Kaip ir savo vaizdo posistemius, taip ir pagrindines XFX gamina naudodami juodos spalvos PCB montažines plokštes. Kad tai XFX gaminys praneša ir kelios žalios spalvos jungtys. Pažvelkime į plokštės komponentų išdėstymą.

Procesoriaus lizdas kiek labiau pastumtas link atminties lizdų. Atsiradusią vietą tarp galinės panelės jungčių ir procesoriaus lizdo užima nemažas aliuminio radiatorius su abi jo dalis jungiančiu šiluminiu vamzdeliu. Šalia procesoriaus lizdo esanti dalis aušina procesoriaus įtampos tiekimo grandinę, o žemiau nusitęsusi dalis – nForce 750a lustą. Radiatorius prie plokštės pritvirtintas keturiais įprastiniais plastmasiniais fiksatoriais su spyruoklėmis. Virš jo, pačiame plokštės viršuje įrengta 8 kontaktų +12 V EPS maitinimo jungtis procesoriui. Net ir didelių procesoriaus aušintuvų montavimui radiatorius neturėtų trukdyti, kadangi yra pakankamai žemas.

XFX šioje plokštėje įdiegė keturių fazių įtampos tiekimo grandinę. Čia naudojamos feritines šerdis turinčios ritės, ir „solid state“ kondensatoriai (tokie patys kondensatoriai naudojami ir visoje plokštėje). Deja, tačiau greičiausiai dėl jos gamintojas neįtraukė į palaikomų procesorių sąrašą galingiausių AMD Phenom keturių branduolių procesorių. XFX 750a palaiko tik procesorius, kurių TDP reitingas neviršija 95 W. O tai gana kuklūs duomenys turint omenyje, kad kai kurių Phenom X4 procesorių TDP siekia 125 ar net 140 W.

Praplėtimo jungčių šioje plokštėje tikrai nemažai. Be dviejų PCI-E x16 2.0 čia yra ir trys įprastinės PCI jungtys bei dvi PCI-E x1 sąsajos. Jungtys išdėstytos gana gerai. Net naudojant dvi vaizdo plokštes su du praplėtimo lizdus užimančiais aušintuvais SLI režime, laisvos lieka dvi PCI ir viena PCI-E x1 jungtys.

Kadangi nForce 750a lustų rinkinys palaiko tik iki 19 PCI-E linijų, SLI režime abi plokštės veikia tik x8 pralaidumu. Jeigu žvilgtelėtumėte į kiek aukščiau esančią didelę visos plokštės nuotrauką iš galo, pamatytumėte, jog viena PCI x16 jungtis turi prijungtus tik x8 pralaidumui reikalingus kontaktus. SLI režimo įjungimui XFX pasirinko trumpiklių masyvą, kurį perstačius, pagrindinė iš vienos vaizdo plokštės (x16) režimo persijungia į dviejų (x8 + x8). Tokie sprendimai gana dažnai buvo naudojami dar nForce 4 lustų rinkinius turinčiose pagrindinėse plokštėse. Gana neįprasta, jog pilną x16 pralaidumą turinti jungtis, į kurią siekiant maksimalios spartos ir reikėtų jungti vaizdo plokštę, yra žemiau.

Tai galėtų ir nebūti jokia kliūtis. Visgi vaizdo plokštei esant žemiau, lengviau išimti ir įdėti RAM modulius. Tačiau šiuo atveju, jeigu turite didelę (ilgą) vaizdo plokštę, tai gali būti nemaža problema. Ilgos vaizdo plokštės (pvz. 9800GTX(+), GTX 200 serija) užima du praplėtimo lizdus, ir šioje pagrindinėje plokštėje tiesiog blokuotų tris viršutines SATAII jungtis ir, galbūt, netgi IDE jungtį, todėl tektų kaupiklių prijungimui tenkintis tik trimis SATA lizdais. Tiesiog keista, kodėl gamintojas taip įrengė šias jungtis, nors vartotojams ir siūlo naudotis apatiniu PCI-E x16 lizdu.

Žvilgtelėję į šoną nuo praplėtimo lizdų randame pora įdomių dalykų. Pirmasis – du CMOS lustai. Be abejo, tai nėra naujiena, tačiau turėti du atskirus lustus, jeigu kartais vienas vienas nukentėtų perrašant BIOS, tikrai malonu. Abu lustai neįlituoti į plokštę, ką matome nemažoje dalyje naujų pagrindinių plokščių, o tiesiog „įtupdyti“ į lizdus, dėl ko prireikus juos galima nesunkiai išimti. Dar kiek toliau randame dviejų skaičių displėjų, kuris, veikiant pagrindinei plokštei, rodo šešioliktainį kodą, kuris apibūdina pagrindinės plokštės būseną ir gali padėti nustatyti problemą plokštei sugedus.

Pačiame plokštės krašte linija išrikiuotos IDE, Floppy ir 24 kontaktų pagrindinės plokštės maitinimo jungtys. Jei IDE ir nėra geriausioje pozicijoje, tai pastarosios dvi jungtys tikrai savo vietoje.

Plokštės apačioje randame priekinių korpuso garso jungčių prijungimo kontaktus, COM jungties kontaktus, netgi integruotą garsiakalbį. Čia taip pat yra trys kontaktų grupės 6 papildomų USB jungčių prijungimui, jungtis korpuso laidams ir tris mygtukus kompiuterio įjungimui, perkrovimui ir BIOS parametrų atstatymui į gamyklinius. Malonu šiuos jungiklius matyti pačiame plokštės kampe nieko neužstojamus. Išėmus pagrindinę plokštę iš korpuso jie tampa gerais pagalbininkais. Aušintuvų prijungimui plokštėje randame tris jungtis (vieną 4 kontaktų (PWM) ir dvi 3 kontaktų).

Pažvelkime į mikrovaldiklius, kuriuos XFX naudoja savo gaminyje. Tiek IDE, tiek ir SATA jungtys yra valdomos Nvidia 750a lusto. Už garsą atsakingas Realtek ALC888 lustas, kurį jau sutikome MSI K9N2 SLI Platinum pagrindinėje plokštėje. Tinklo operacijomis šioje plokštėje rūpinasi gigabitinis Marvell 88E8056 posistemis naudojantis PCI-E magistralę. Winbond W83627EHG valdiklis atsakingas už įtampų stebėjimą, ventiliatorių valdymą, PC/2 klaviatūros/pelės valdymą, COM prievadą. Gaila, jog XFX šioje plokštėje neįdiegė ir FireWire (IEEE-1394) posistemio.

Galinėje plokštės panelėje jungčių tikrai nemažai. Čia yra įprastinės PS/2 jungtys klaviatūros ir pelės prijungimui, HDMI išvestis, optinė ir koaksialinė S/PDIF garso išvedimui, DVI-I bei VGA vaizdo išvedimo jungtys, keturios USB 2.0 jungtys, eSATA prievadas bei 7.1 kanalų garso jungtys. Tiesa, čia reiktų paminėti pora dalykų apie HDMI/DVI bei eSATA jungtis. Vienu metu naudotis ir HDMI, ir DVI jungtimis nepavyks. šalia procesoriaus lizdo yra trumpiklių blokas, kurį perdėjus iš vienos padėties į kitą nustatoma, kuri išvestis tampa aktyvia. eSATA jungtimi taip pat nepavyks iš karto pasinaudoti. Tam, kad veiktų eSATA, teks paaukoti vieną vidinę SATA jungtį ir nuo jos kabelį prijungti prie šalia DVI/HDMI trumpiklių esančios jungties, kadangi išorinis SATA prievadas nėra prijungtas prie jokio valdiklio.

Specifikacijos

Kaip jau minėjau apžvalgos pradžioje, pagrindinė plokštė paremta Nvidia nForce 750a lustų rinkiniu, kuris, kartu su 780a, buvo pristatytas šių metų gegužės mėnesį. Kitaip nei nForce 780a, kuris sudarytas iš dviejų lustų, 750a yra vieno lusto sprendimas, tačiau dėl to turi šiokių tokių apribojimų. Vienas ir bene didžiausias iš jų yra sąlyginai nedidelis PCI-E linijų kiekis (19 linijų), dėl kurios plokštė nepalaiko dviejų pilno greičio PCI-E 2.0 x16 jungčių, todėl SLI režime kiekvienai jungčiai skiriamas tik x8 pralaidumas.

Patį 750a lustų rinkinį iš esmės galima laikyti 780a be NF200 lusto, suteikiančio papildomas PCI-E linijas ir be ESA (angl. Enthusiast System Architecture) technologijos, skirtos kompiuterio komponentų stebėjimui. 750a palaiko dviejų kanalų DDR2 tipo atmintį (iki 1066 MHz), iki 6 SATA įrenginių, 2 PATA įrenginius, iki 12 USB 2.0 jungčių (XFX pasitenkino 10), SLI su dviem vaizdo plokštėm bei Hybrid SLI. Daugiau apie SLI galite sužinoti čia.

Dar prieš išleisdama šį lustų rinkinį Nvidia paskelbė, jog nebegamins pagrindinių plokščių be integruoto grafikos posistemio. Tačiau integruotas grafikos posistemis dabar net ir įdėjus atskirą vaizdo plokštę netampa nereikalingas. Užtenka įdėti Hybrid SLI technologiją palaikančią vaizdo plokštę ir technologija arba padės sutaupyti kompiuterio suvartojamos energijos kiekį arba padidinti 3D aplikacijų veikimo spartą, jei naudojama pigi grafikos plokštė.

Šioje pagrindinėje plokštėje esančio GeForce 8200 grafikos posistemio branduolio taktinis dažnis siekia 500 MHz, o jame yra 16 „Shader“ procesorių, veikiančių 1200 MHz dažniu. Atmintį grafikos posistemiui tenka skolintis iš pagrindinės atminties. Specifikacijos pakankamai kuklios, tačiau GeForce 8200 gali pilnai aparatiškai iškoduoti H.264,VC-1, MPEG-2 HD įrašus.

Gamintojo pateikiamas plokštės specifikacijas galite pamatyti lentelėje:

Palaikomų procesorių sąraše kol kas nematome naujausių AMD Phenom II procesorių.

Testavimas

Testams atlikti naudotos Everest 4.6, HD Tach 3.0.4 (SATA, USB valdiklių testavimui), RightMark Audio Analyzer 6.2.1 (integruoto garso posistemio testavimui), Cinebench R10, Svience Mark 2, WinRAR 3.8 ir 7Zip 4.57 programos. Paspartintos sistemos stabilumui testuoti naudota Prime 95 25.5 programa.

Kadangi plokštė naudoja 750a lustų rinkinį iš Nvidia, sąžininga jos rezultatus būtų palyginti su analogišku gaminiu iš MSI, t.y. anksčiau bandyta K9N2 SLI Platinum pagrindine plokšte. Kadangi XFX plokštė turi analoginę vaizdo išvestį, bus galima išbandyti GeForce 8200 grafikos posistemio galimybes ir palyginti jas su Radeon HD3200 posistemiu ASRock A780GXE/128M pagrindinėje plokštėje.

Kaip ir MSI plokštės testavime, taip ir dabar naudota identiška kompiuterio konfigūracija.

Spartinimas

Pirmasis spartinimo etapas – maksimalaus HTT magistralės dažnio paieškos. Tam HTT daugiklį sumažinau iki 3x, procesoriaus daugiklį iki 6x. Palaipsniui keliant magistralės dažnį pavyko pasiekti stabilų 305 MHz dažnį. Tai 5 MHz mažiau, nei anksčiau bandytos MSI plokštės. Lustų rinkinio įtampos kėlimas teigiamų rezultatų su šiuo procesoriumi nedavė.

Jeigu dar atsimenate, su K9N2 SLI Platinum pagrindine plokšte 3,2 GHz (256 MHz x 12,5) dažnį pasiekti prireikė nustatyti 1,4 V įtampą BIOS nustatymuose. Identiški rezultatai ir su XFX pagrindine plokšte. Procesoriui paspartinti prireikė tiek pat įtampos, papildomos įtampos lustų rinkiniui neprireikė.

BIOS

XFX 750a SLI naudoja American Megatrends BIOS. Funkcijų išdėstymas labai primena Asus pagrindinių plokščių BIOS programas.

Main skiltyje randame laiko, datos, IDE ir SATA nustatymus. Advanced skiltis padalinta į keturias dalis. CPU Configuration skiltyje randame informaciją apie procesorių, jo dažnį, branduolius, spartinančiąją atmintinę. Taip pat čia yra opcijos tokių funkcijų kaip Cool\’n\’Quiet ar virtualizacija įjungimui.

Chipset configuration skiltyje matome integruoto grafikos posistemio nustatymus, galimybę išjungti ar įjungti SLI ir Hybrid SLI funkcijas.

Onboard Devices skyriuje įprastiniai nustatymai USB, LAN bei SATA valdikliams.BOOT skiltyje randame įrenginių krovimosi prioritetų nustatymus.

Power skiltis padalinta į tris dalis: ACPI, APM ir PC Health. Pastaroje pateikiama informacija apie komponentų temperatūras, įtampas bei ventiliatorių sūkius. Gaila, tačiau vartotojui reguliuoti galima tik centrinio procesoriaus aušintuvo apsukas.

Šypseną sukėlė BIOS skiltis skirta spartinimui, kurią gamintojas pavadino „just w00t!“. O čia nustatymų randame tikrai nemažai. Galima reguliuoti procesoriaus įtampą (iki 1,45 V), RAM įtampą (iki +0,35 V), lustų rinkinio įtampą (iki +0,09 V), PCI-E magistralės dažnį (iki 200 MHz), HT magistralės dažnį (iki 2600 MHz), netgi integruoto grafikos procesoriaus dažnį (GPU iki 1023, o Shader iki 2500 MHz). Procesoriaus magistralės dažnį BIOS leidžia pakelti iki 500 MHz. Spartintojams suteikiamas platus RAM nustatymų pasirinkimas.

Spartinimo nustatymai atrodo tikrai neblogai, tačiau stebina gana konservatyvus įtampų limitas. Nekalbant apie ekstremalų spartinimą, 2,15V atminties moduliams ar 1,45 V įtampos procesoriui gali pritrūkti ir spartintojams-mėgėjams.

Testų rezultatai

Everest 4.6

Abi 750a lustų rinkinį naudojančios pagrindinės plokštės rodo labai panašius rezultatus. Greičiai skiriasi vos keliolika MB/s. Atminties gaišties laikai taip pat labai artimi. MSI plokštėje gaišties laikas siekia 60,5 ns, o XFX – 60 ns.

HD Tach 3.0.4

HD Tach patogu naudoti išmėginant maksimalų kietųjų diskų ir išorinių laikmenų duomenų perdavimo greitį. Jis padės palyginti ir pagrindinių plokščių SATA bei USB valdiklių greičius. USB spartos testui panaudotas išorinis Verbatim 500 GB kietasis diskas. XFX plokštės SATA rezultatai netgi geresni už ir taip gerus MSI rezultatus. Tiesa, MSI šiek tiek pirmauja USB valdiklio rezultatuose. SATA testą atliekant su XFX, procesoriaus apkrova siekė 3%, o MSI – 4%, USB atitinkamai 0% ir 4%. HD Tach procesoriaus apkrovos matavimų paklaida yra +/- 2%, todėl skirtumai čia minimalūs.

WinRAR ir 7Zip

Duomenų kompresijos testuose, tiek WinRAR, tiek 7Zip programose geriau pasirodo XFX gaminys. Sąlyginai didelis skirtumas matyti WinRAR programoje.

Cinebench R10

Apkrovus tiek vieną, tiek abu procesoriaus branduolius Cinebench 3D generavime rezultatai beveik identiški. Nežymiai geriau pasirodo XFX 750a.

Sciencemark 2.0

Ir vėl tik minimalūs skirtumai.

Integruotas grafikos posistemis

Kadangi ši pagrindinė plokštė turi ir DVI-I, ir HDMI, ir senesnę VGA (D-Sub) vaizdo išvestį, pagaliau galėjau išmėginti integruoto grafikos posistemio galimybes bei palyginti jo veikimą su AMD 780G ([i]HD 3200)[/i] pajėgumu. Reikia pripažinti, jog įsigijus tiek kainuojančią pagrindinę plokštę (XFX 750a SLI kaina siekia ~380 lt) greičiausiai vien integruoto grafikos posistemio nenaudosite, tačiau įdomu išsiaiškinti, ką sugeba ir jis. GeForce 8200 konkurentas iš ATI tikrai nėra silpnas, o palyginimui naudotoje ASRock pagrindinėje plokštėje jam papildomai skirti 128 MB DDR2-800 atminties (Sideport). Posistemius išbandėme „sintetinėje“ 3D Mark 2006 programoje (standartiniai nustatymai), taip pat su žaidimais Serious Sam 2, Unreal Tournament 3 bei Crysis Warhead. Su GeForce 8200 naudotos nForce 15,24 tvarkyklės, o su Radeon HD 3200 – Catalyst 8.12. Kiekvienam posistemiui buvo išskirta po 256 MB atminties iš pagrindinės RAM.

3D sparta

Iš rezultatų matyti, jog abu integruotos grafikos posistemiai žaidimuose dar tikrai nepajėgūs atvaizduoti žaidimus net nedideliu detalumo lygiu. Senesnius žaidimus, tokius kaip [Serious Sam 2 dar galima žaisti nedideliais nustatymais, tačiau su šiuolaikiniais “sunkiasvoriais“ Radeon HD 3200 ir GeForce 8200 tvarkosi labai sunkiai. Be abejo, su jais naudotas tolo gražu ne sparčiausias procesorius, tačiau jis situacijos radikaliai tikrai nepakeistų. Nepaisant to, jog naujausių žaidimų žaisti nebus didelio malonumo nė su vienu gaminiu, GeForce 8200 pakankamai ženkliai nusileidžia Radeon HDv3200 Crysis Warhead bei Unreal Tournament 3 žaidimuose. Senesniame Serious Sam 2 procentinis skirtumas kur kas mažesnis. Papildoma Sideport atmintis kai kuriais atvejais gana ženkliai įtakojo HD 3200 spartą.

Integruotas garso posistemis

Plika ausimi įvertinti integruoto graso posistemio galimybes tikrai sunku (reikalinga ne tik labai gera klausa, bet ir pakankamai brangus kolonėlių komplektas), todėl šiai užduočiai pasitelkėme RightMark Audio Analyzer 6.21 programinę įrangą. RMAA išmatuoja tokius dydžius kaip garso iškraipymus ir skirtingų dažnių atkūrimo parametrus. Testai atliekami atkuriant tam tikrus garsus bei juos įrašant. RMAA pateikia supaprastintą įvertinimą kiekvienam testui: „labai blogai“, „blogai“, „vidutiniškai“, „gerai“, „labai gerai“, „puikiai“. Teste naudotas 44 kHz, 16 bit režimas.

XFX 750a integruoto Realtek ALC888 posistemio rezultatai:

Bendras testų įvertinimas – „labai gerai“. Atrodo, jog XFX projektuodami šią plokštę geriau nei MSI išnaudojo ALC888. Šie testų įvertinimai vieni geresnių, kokie yra gaunami su ALC888 naudojančiomis pagrindinėmis plokštėmis.

Išvados

Taigi ar pavyko XFX geriau išnaudoti 750a lustų rinkinį nei MSI? Iš dalies ir taip, ir ne. Nors spartos rezultatai, kaip ir reikėtų tikėtis iš tą patį lustų rinkinį turinčių pagrindinių plokščių, skyrėsi minimaliai, XFX 750a beveik visur turėjo tą mažytį pranašumą. Geresni buvo ir atminties testų, ir SATA bei USB valdiklių, ir garso posistemio rezultatai buvo spartnesni. Kitas klausimas, ar šiuos skirtumus pajus paprastas vartotojas. Deja, greičiausiai ne.

Žvelgiant į plokštę atrodo, kad XFX jos gamyboje taupė. Žinoma, ne elementų kokybės sąskaita, tačiau vietoje automatizuoto SLI įjungimo išjungimo proceso vartotojui reikės perstatyti trumpiklius, kaip tai buvo daroma prieš kelis metus nForce 4 pagrindinėse plokštėse, norint turėti eSATA jungtį, reiks nuvesti laidą nuo vienos iš pagrindinių SATA jungčių, atsisakyta FireWire sąsajos, priedų sąrašas taip pat nėra labai ilgas. Dėl silpnesnės procesoriaus įtampos valdymo grandinės plokštės palaikomų procesorių sąraše nėra 125 ir 140 W Phenom procesorių. Nemažai žmonių ko gero sutiktų su tokiais „apkarpymais“, jei tai leistų sutaupyti jiems pinigų. Kainų skirtumas tarp MSI ir XFX plokščių, be abejo, yra. Tik galbūt ne toks didelis, kokio būtų galima tikėtis.

Plokštės komponentų išdėstymas yra geras. Vienintelis svarbus trūkumas buvo pagrindinės PCI-E x16 jungties perkėlimas į apačią, kur įdėta „stambesnė“ vaizdo plokštė blokuotų tris iš šešių SATA jungčių.

XFX 750a SLI tikrai nėra įprastiems vartotojams skirta pagrindinė plokštė. Tai daugiau šiek tiek giliau kompiuterių komponentais besidominčio vartotojo potencialus pirkinys.