Negirdimas ūsorius: „Enermax Digifanless“

Visiškai pasyvus maitinimo šaltinis tebėra prabangos prekė, tačiau kiekvienam PSU gamintojui tokio agregato įtraukimas į savą portfelį tampa prestižo klausimu. Vien Lietuvoje galima įsigyti bent trijų skirtingų gamintojų (FSP, „Seasonic“ ir „SilverStone“) pasyvius maitinimo šaltinius. Mintis, kaip įstoti į šias gretas, ilgai gimdė ir „Enermax“, kurios pastangas, didžiąją dalį darbo atliekant OEM‘ui CWT („Chanell Well Technology“), vainikuoja „Digifanless“. Matydama augančią konkurenciją „Enermax“ bando išsiskirti sukurdama nuosavą PSU parametrų stebėjimo sistemą bei komplektuodama 550 W galios „Digifanless“ su kol kas dar nematytais prijungiamais kabeliais. Galbūt pirmasis visiškai pasyvus „Enermax“ maitinimo šaltinis išsiskirs ir testavimo stende?

Dabar „Digifanless“ atrodo kiek kitaip…Mažiau spalvingai.

 

Pakuotė ir komplektacija

„Enermax“ ant pakuotės priekio išdėstė eilę logotipų, kurie praneša ne tik apie PSU išskirtines savybes (individualios kabelių įmautės bei ZDPMS stebėjimo įtampa), bet ir efektyvumą, panaudotus komponentus, suteikiamą garantinį laikotarpį…

Iš čia galime žvilgtelti kaip iš tikrųjų atrodo tos individualios įmautės ir ZDPMS įranga. Gamintojas viešina „Digifanless“ elektrines charakteristikas, jungčių tipą ir skaičių, iškart parodo, ką reikia padaryti norint priversti dirbti ZDPMS…

Į komplektaciją pakliūna AC kabelis, trejetas medžiaginių ir tuo pačiu firminių surišėjų, „Enermax“ lipdukas, ZDPMS kabeliukas, kurio vienas galas baigiasi USB 2.0 jungtimi, kabeliui iš AC lizdo neleidžiantis iškristi stop’as, varžteliai bei dvi storos knygos. Viena skirta supažindinimui su ZDPMS stebėjimo įranga ir yra parašyta 13-a skirtingų kalbų. „Enermax“ įspėja, kad PSU būtų griežtai korpuse montuojamas ventiliacinėmis angomis į viršų.

 

Specifikacijos

„Digifanless“ turi dvi virtualias +12 V linijas, kurių kiekvienos OCP apsauga, remiantis gamintoju, nustatyta ties 30 A, tačiau aktyvuotis turėtų tik viršyjus 35 A. Kombinuota pagrindinės linijos galia siekia 540 W (45 A), o OCP aktyvacija nukelta mažiausiai ties 50 A. Pagrindinėje linijoje sukaupta galia sudaro 98,2 % visos PSU galios. Vistik, mūsų supratimu, multi linijų dizainas tokios galios agregatui yra visiškai nereikalingas, ypač kai visos keturios PCIe jungtys kabo ant vienos (+12 V2) linijos. Kur kas protingiau yra turėti tiesiog vieną +12 V liniją, nes 15 A (50 – 35) suvalgyti gali tikrai ne kiekvienas šiuolaikinis procesorius. Šį rezervą mieliau perkeltume vaizdo plokštei, nes, pavyzdžiui, maksimaliai spartintiems (keliant įtampą) R9 290X/390X modeliams 35 A gali būti per mažai. Rezervo balansą pavyksta „ištaisyti“ su ZDPMS. Ši „Enermax“ stebėjimo įranga leidžia pakeisti gamykliškai nustatytų dviejų aktyvių +12V linijų skaičių į vieną. Bendra mažųjų linijų galia siekia 100 W.

Jei nepameluosime, ZDPMS arba „Zero Delay Power Monitor System“ yra antroji PSU parametrų stebėjimo/keitimo sistema po „Corsair Link“. Atidarius ZDPMS langą, didžiausią vietą užima spidometro apipavidalinimu pateikiama informacija apie energijos sąnaudas, efektyvumą ir temperatūrą. Pateikimas paprastas ir tuo pačiu geras, tačiau norėtume, kad efektyvumas būtų skaičiuojamas bent dešimtųjų tikslumu („Corsair Link“ sugeba paskačiuoti net šimtųjų tikslumu).

ZDPMS taip pat moka apskaičiuoti kiekvienos linijos apkrovą amperais, papildomai linijoms priskiriant OCP apsaugos suveikimą. Dešiniau pateikiama informacija apie realią įtampą kiekvienoje iš trijų svarbiausių linijų, leidžiant nustatyti OVP suveikimo ribą. Prieš suveikiant apsaugoms ZDPMS įspės, kad apkrova turi būti sumažinta. Kadangi programinė įranga seka ir „Digifanless“ temperatūrą, logiška, kad yra integruota apsauga ir nuo perkaitimo, luboms siekiant 80 °C. Spustelėjus „Usage“ laukelį iššoka lentelė, kurioje suvedus elektros energijos kainos tarifus bus paskaičuota „sudeginta“ suma nuo pirmojo ZDPMS įjungimo. „AC Input“ skiltis pateikia bendrą informaciją apie tinklą: jo įtampą, sąnaudas iš sienos, energijos faktorių realiu metu…)

Pirkėjams dažnai labai rūpi maitinimo šaltinio palaikomos apsaugos. Turėdamas pilnut pilnutėlį paketą (įskaitant pasyviam PSU būtiną apsaugą nuo perkaitimo) „Digifanless“ čia tiesiog švyti. Tiems, kas neatkreipė dėmesio į pakuotę, pasikartosime, kad „Digifanless“ yra apdovanotas 80+ Platinum efektyvumo sertifkatu, taip privalėdamas užtikrinti maksimalų 94 % efektyvumą. Netikėtai charakteristikų lentelėje atrodo skaičius 40, apibrėždamas, kad „Digifanless“ visą savo galią pajėgus atiduoti prie ne didesnės nei 40 °C temperatūros. Maksimali galia „Enermax“ svetainėje nurodyta 605 vatams. Mes norime tuo įsitikinti, todėl esame pasiruošę testavimo pavyzdį pakaitinti…

Esame girdėję apie individualiai „sleavint’us“ kabelius „Corsair“ maitinimo šaltiniams, kuriuos galima įsigyti atskirai. Kadaise OCZ buvo pasiūliusi išskirtinumo reikalaujantiems vartotojams „Fatal1ty“ serijos maitinimo šaltinį taip pat turėjusį individualiai „sleavint’us“ kabelius. Tai rodo, kad toks kabelių dizainas yra didelė retenybė, bet gavę galimybę apžiūrėti ir paliesti gyvai juoduosius „Digifanless“ egzempliorius galime pareikšti, kad tai detalė, pridedanti bendram korpuso vidaus vaizdui išskirtinumo, prabangos bei paprastai tampanti tuo, kas leidžia visą interjerą suderinti iki smulkmenų.

Lyginant su konkurentais „Digifanless“ turi savotišką pranašumą, nes komplektuojamas su dviem kebeliais, kurie iš viso turi 4-ias 6+2-pin jungtis. Patys kebeliai primena sutiktus apžvelgiant „FSP Aurum Xilenser“ maitinimo šaltinį. Pagrindinis skirtumas, jog nenaudojamos alkūnės ir aišku visiškai kitoks „sleavinim’o“ tipas. Kabelių ilgiui ir konfigūracijai priekaištų kaip ir neturime, nors vis dar galvojame, kad kombinuotas SATA + Molex kabelis gali būti pravartus. Palaukite. FDD jungtis tvirtai prijungta prie keturias Molex jungtis turinčio kabelio? Tai mums nepatinka.

 

Išorinis dizainas

175 mm gylio korpusą turinčio „Digifanless“ išorės apdailą baigia pirštų atspaudams neimlus paviršius ir iš plastiko pagamintos, platinos spalvos, ventiliacinės grotelės.

Norint pasiekti kuo efektyvesnį agregato aušinimą „Enermax“ privalėjo prakiurdyti ne tik PSU šonus, bet ir viršutinės-šoninės dalies kraštą.

„Digifanless“ prijungiamų kabelių panelė leidžia vienu metu prijungti visus į komplektaciją pridedamus kabelius. Du išskirtiniai bruožai: ATX12V kabelis dalinamas į dvi atskiras dalis, šone esant 4-pin ZDPMS lizdui.

 

Po gaubtu

Jau jurį laiką „Enermax“ savo gamyklas yra perleidusi kompanijai CWT, todėl visai nenuostabu, kad tikrasis „Digifanless“ gamintojas būtent yra CWT, bet konkrečiai šitos platformos kūrėju lieka „Enermax“. Atidarę korpusą galime priskaičiuoti net septynis atskirus juodos spalvos radiatorius.

Už pirminį filtravimą atsakingų komponentų konfigūracija labai neįprasta. Už AC lizdo turime vieną X ir du Y kondensatorius, o ant PCB plokštės dar du X (vietoj įprasto geltono dažymo pažymėti raudonai) ir vieną Y kondensatorių. Minimaliu standartu laikoma konfigūracija iš keturių Y ir dviejų X kondensatorių, o „Digifanless“ iš viso turi po tris Y ir X kondensatorius. Jei tai būtų nežinomos kilmės PSU negalėtume trūkstamo vieno Y kondensatoriaus praleisti pro pirštus, bet šiuo atveju esame įsitikinę, kad CWT/„Enermax“ žino, ką daro. Iš kitų svarbesnių komponentų turime metalo oksido varistorių bei pora ričių. Nematytas sprendimas atliktas ir su dvigubu diodų tilteliu. Jei gamintojas renkasi dvigubą tiltelį, jis paprastai abi dalis stato arčiau viena kitos ir joms skiria vieną bendrą radiatorių. CWT kiekvienam tilteliui duoda po atskirą radiatorių.

APFC zonoje panaudoti „Toshiba“ gamybos persijungiantys tranzistoriai, CM6502 valdiklis ir pagrindinis KMQ serijos „Nippon Chemi-Con“ elektrolitinis kondensatorius (470 µF, 400V, 105 °C).

+12 V linijos tranzistoriai iškelti ant vertikalios montažinės plokštės, su jai priklausančiais trimis radiatoriais ir „Enesol“ polimeriniais kondensatoriais. DC-DC konverteriai išdėstyti ant moduliniams kabeliams skirtos PCB, su „Weltrend APW7073A“ valdikliu priešaky ir matomais papildomais kondensatoriais kitoje PCB pusėje. Be „Enesol“ kondensatorių antrinėje zonoje panaudoti KZE serijos „Nippon Chemi-Con“ elektrolitiniai kondensatoriai. ZDPMS programinės įrangos valdymą atlieka ant atskiros PCB esanti IC.

 

Testavimas

Maitinimo šaltinis testuotas įprastomis sąlygomis, ~40 laipsnių aplinkos temperatūroje, apkraunant jį 10, 20, 50, 75 ir 100 % numatytos jo galios. Testuojant matuotos linijų įtampos, triukšmo lygis (5 cm. atstumu nuo šaltinio), maitinimo šaltinio temperatūra, apskaičiuotas naudingumo koeficientas. Papildomai matuotos pulsacijos maitinimo šaltinio linijose.

Rezultatai

+3.3 V (100 % load)

+5 V (100 % load)

+12 V (100 % load)

+12 V (110 % load)

„Digifanless“ rodo labai aukštą efektyvumą, kuris vieną iš trijų kartų stipriai viršyja 80+ Platinum keliamus reikalavimus. Apkrovai siekiant 20 % „Digifanless“ turi net papildomus 1,8 %. Kai apkrova siekia 50 % maitinimo šaltinis turi papildomus 0,1 %, o pasiekus 100 % trapus pranašumas virsta į nežymų deficitą (-0,3 %). Išmatavus vidutinį efektyvumą ir palyginus su taip pat 80+ Platinum sertifikatą turinčiu „Seasonic“ modeliu „Digifanless“ priverstas nusileisti, nes jo mažiausias efektyvumas yra netgi mažesnis už „FSP Aurum Xilenser“ (80+ Gold), be to linkęs pastebimai mažėti artėjant prie maksimalaus apkrovimo.

Svarbiausia +12 V linija valdoma labai pavyzdingai. Maksimalus nuokrypis sutampa su FSP maitinimo šaltiniu (1,33 %), o išvedus vidurkį be didesnių problemų palendama po 1 %. Visgi, „Aurum Xilenser“ lieka lyderiu. Nors maksimalus +5 V nuokrypis ir yra didžiausias, bet tai nesutrugdo užfiksuoti „Seasonic“ agregatui artimą vidutinį nuokrypį (0,76 %). Mažiausios +3.3 V linija vienu metu išslysta už 2 % ribos, tačiau „Digifanless“ vistiek lieka kur kas arčiau „Seasonic“ nei FSP, kuris savo kišenėje turi 3,03 % nuokrypį. Pagal vidutinį nuokrypį „Digifanless“ atsiduria per plauką nuo lyderio „Seasonic“ (0,97 % vs 1,03 %).

Slopinant bangavimus „Digifanless“ pamėgo skaičių trys. Visose trijose linijose išmatuotas bangavimas įsiterpė tarp 30 ir 35 mV. Tai neleido nė karto parodyti geriausio rezultato, tačiau „Enermax“ maitinimo šaltinis buvo pajėgus  vienai mini pergalei prieš „Aurum Xilenser“ (matuojant bangavimą +5 V linijoje).

*Geriausias rezultatas pažymėtas oranžine spalva (perkrovos rezultatai neįtraukiami)

 

Išvados

Paskutinio CWT surinkto maitinimo šaltinio, kuriuo buvo „Corsair HX750i“, pasirodymas maloniai šokiravo. Jis mūsų akyse CWT pakėlė į naują lygį, kuriame šis OEM’as niekada nebuvo. Tai prieš pat nosį pakėlė kartelę taip pat CWT prigimties „Enermax Digifanless“ maitinimo šaltiniui, nors tai du visiškai skirtingo kalibro produktai. Paklausus, ar „Digifanless“ pavogė iš HX750i geriausio CWT surinkto maitinimo šaltinio titulą atsakymas greičiausiai būtų neigiamas, bet faktas, kad jam pritrūko vos 0,03 % įsiveržti į maitinimo šaltinių gretas, kurie visas tris linijas reguliuoja mažesniu nei 1 % vidutiniu nuokrypiu, parodo, kad CWT pagimdė dar vieną labai stiprų konkurentą nuožmiausiems rinkos lyderiams, o „Enermax“ tuo pačiu nepadarė klaidos parduodama savo gamyklas CWT kompanijai.

Pasiūlęs tikrai artimą įtampų reguliaciją ligšioliniam lyderiui „Seasonic SS-520FL“, „Digifanless“ taip pat įrodė, kad gautas 80+ Platinum sertifikatas nėra laužtas iš piršto, o panaudoti elektrolitiniai japoniški/polimeriniai pietų korėjietiški kondensatoriai ilgo naudojimo metu neturėtų iškrėsti šunybės. Iš visų trijų maitinimo šaltinių didžiausią maksimalų efektyvumą užfiksavęs „Digifanless“ nesijaučia taip pat gerai pasiekus ribines apkrovas. Konkurentai rodo didesnį efektyvumą prie minimalių apkrovų, taip pat lėčiau praranda efektyvumą artėjant prie maksimalaus apkrovimo. Čia CWT vidiniame dizaine galėtų kažką pakeisti, nes būtent dėl šios priežasties vidutinis efektyvumas nebuvo pastebimai didesnis už 80+ Gold sertifikatą turintį „FSP Aurum Xilenser“. Šalia būtų tobula pamatyti bangavimą +3.3 ir +5 V linijose mažesnį nei 30 mV, tačiau visa tai gali būti susiję su galimai kiek silpnesniu pakliuvusiu testavimo pavyzdžiu. Likome nudžiugę, jog „Digifanless“ prisijungė prie „Seasonic“ ir neišsigando perkrovos sugebėdamas atiduoti beveik 612 W, nors efektyvumas ir gana drąstiškai nukrito iki 88 %. 600 W visiškai pasyviam maitinimo šaltiniui yra šioks toks pasiekimas.

Vienu metu „Digifanless“ buvo pasirodęs lietuviškuose kainoraščiuose už didesnį nei 200 € įkainį. Panaši yra ir rekomenduojama kaina. Savo balsą atiduotume septynių metų garantiją turinčiam ir 174 eurus kainuojančiam „Seasonic SS-520FL“, kuris atrodo kaip geriausiai subalansuotas visiškai pasyvus maitinimo šaltinis. „Digifanless“ už tokią kainą neatrodo itin gardžiai, bet sumaišties įneša puikiai veikianti, mūsų manymu, už „Corsair Link“ šiek tiek funkcionalesnė ZDPMS stebėjimo įranga ir į unikalias rankoves įvilkti kabeliai. Tereikia pasitikrinti kiek kainuoja grožis ir papildomas lankstumas pas „Corsair“. Dažnas jį įvertins kaip vidutinės klasės maitinimo šaltinį…

Privalumai:

1. 0 dBA;
2. Šauni +12 V linijos reguliacija;
3. Šauni mažųjų linijų reguliacija;
4. Labai geras bangavimų slopinimas +12 V linijoje;
5. Pilnas apsaugų paketas;
6. Realus 80+ Platinum efektyvumas;
7. Panaudoti rinktiniai kondensatoriai;
8. Pilnai modulinis;
9. Sėkmingai atidavė daugiau nei 600 W;
10. 4x PCI-E 6+2 jungtys;
11. Naudinga ZDPMS stebėjimo įranga;
12. Į individualias įmautes įvilkti kabeliai;
13. Penkių metų garantija;
14. Puikiai išpildyta komplektacija

Vidutiniška:

1. Kaina;
2. Konkurentams nusileidžiantis bangavimų slopinimas mažosiose linijose;
3. Efektyvumas prie mažiausių apkrovų;

Trūkumai:

1. Gamyklinė dviejų +12 V linijų parinktis nėra optimali