„Razer DeathAdder 2013“ — populiariojo atnaujinimas

Šį kartą apžvelgsime atnaujintą 2013 metų „Razer DeathAdder“ variantą. Naujas, ypač tikslus sensorius turi net 6400 dpi, ir tai – vieną didžiausių dpi siūlantis sprendimas rinkoje. Tai mano pirmas rimtesnis susidūrimas su „Razer" produkcija, dėl to visiškai nežinojau ko tikėtis.

 

• Pakuotė ir komplektacija
• Savybės
• Techninės specifikacijos
• Bandymai
• Išvados

 

Pakuotė ir komplektacija

„DeathAdder“ pakuotė nuo kitų  „Razer“ pelių skiriasi nedaug, bet kam taisyti tai, kas kuo puikiausiai veikia? Velcro lipduku tvirtinamas priekinis dangtelis, lyg pirmas puslapis kviečia į gyvačių vardais paženklintų pelių pasaulį, čia slepiasi jaukiai įpakuota „DeathAdder“ pelytė. Specifikacijomis ir pasiekimais išmarginta dėžutė pabrėžia, kad čia sumontuotas, dar niekur nematytas, 6400 dpi 4G optinis sensorius ir atnaujintas ergonominis dizainas su guminiais „čiuptukais“. Viduje, lengvai išstumiamas stalčiukas, kuris laiko pelę ir dokumentus. Prie instrukcijos pridėta kortelė su „Razer“ padėka už pasitikėjimą atrodo išties nuoširdžiai, dokumentų ryšulėliui priklauso ir pora lipdukų.

Savybės

Apžvelgsime dešiniarankiams skirtą versiją, kurią lengvai galima atskirti pagal žalia spalva švytintį „Razer“ logotipą ir ratuką, kairiarankiams skirta versija švyti melsvai, taip pat yra ir visiškai juoda versija, atitinkamu pavadinimu — ƒ„Black“. Tiesa, pastarosios turi senesnį sensorių ir negali pasigirti itin dideliu dpi kiekiu.

Gan paprastas plastikinis korpusas yra itin ergonomiškas ir lengvas. Šonuose esantys guminiai padeliai suteikia sukibimo ten, kur jo daugiausiai reikia. Dėl paprasto, bet išdirbto dizaino, man, ši pelė yra patogiausia kokią tik teko laikyti gyvenime, nors prieš apžvalgą buvau nusiteikęs šiektiek skeptiškai. Negalvojau, kad kas nors galėtų pakeisti mano per daugelį metų įprastą „Logitech“ G5 (modernesni modeliai dabar vadinasi G500) formą. Šį mano pasisakymą įtakoja ne tik forma, bet ir svoris, nors su Logitech galėjau susireguliuoti norimą svorį stalčiuko su svarelių pagalba, „Razer“ rankoje jaučiasi kur kas geriau. Sunku tai paaiškinti.

Švytintis logotipas ir pelės ratukas, jau tapo „Razer“ parašu, nemanau, kad tai esminis kriterijus pagal kurį žmonės renkasi pelę žaidimams, tada daugiau apie tai ir nepasakosiu. Pinta medžiaga dengtas 2 metrų ilgio laidas užtikrina tvirtumą ir gerą praslydimą pro kliūtis, kaip stalo briauna ar laidų mazgas. Programuojami šoniniai mygtukai nemaišo sugriebti pelės, bet yra lengvai pasiekiami ir paspaudžiami. Turiu įtarimą, kad žmogui su mažomis rankomis gali būti šiektiek kėblu pasiekti tolimiausią šoninį mygtuką. Pagrindiniai mygtukai lengvai ir tiksliai fiksuoja paspaudimą ir skleidžia aiškų garsą informuodami, kad veiksmas įvyko. Ratukas, kaip ratukas — veikia. Padeliai, ant kurių pelė slidinėja veikia tikrai gerai — pasipriešinimas beveik nejaučiamas.

Techninės specifikacijos:

• 6400dpi 4G optinis sensorius
• Ergonomiškas dizainas su tekstūruotais guminiais padeliais šonuose
• Penki laisvai programuojami mygtukai
• „Razer Synapse 2.0“ programinė įranga
• 1000Hz „Ultrapolling“/1ms atsako laikas
• Penki jautrumo nustatymo režimai
• Pastovaus veikimo rėžimas 200 colių per sekundę ir 50g akceleracija
• „Zero-acoustic Ultraslick“ kojelių padukai
• Auksu padengtas USB kištukas 2 metrų ilgio laidas, dengtas pinta medžiaga
• Apytikslis dydis:127mm (ilgis) x 70mm (plotis) x 44mm (aukštis)
• Apytikslis svoris: 105g

Bandymai

Senesnėse pelių apžvalgose rašėme kas yra „nuspėjimas“ ir „pakėlimo aukštis“, kaip jie matuojami ir kaip tai įtakoja naudojimąsi pele. Jei riekia atgaivinti žinias apie šias funkcijas, užmeskite akį į „Razer Taipan“ apžvalgą, nes aš pateiksiu tik šių testų rezultatus. Nustačius 6400 dpi ir šiektiek sumažinus jautrumą operacinės sistemos mustatymuose nupiešti tiesią liniją buvo gana sunku (ypač kai kreivos rankos), nes pelė reaguoja į kiekvieną menkiausią rankos judesį.

 

Atstumas tarp pelės ir pagrindo, ant kuriuo pelės sensorius veikia yra apie 2 mm, gal net šiektiek mažiau. Nustačius maksimalų dpi pabandžiau sumažinti OS jautrumą iki minimalaus, tai reiškia, kad kursorių gavau pavaldyti 1:1 jautrumu. Keistas jausmas — rodos net rankos taip tiksliai nevaldai, bet tai tik įrodo, kad sensorius yra ypač jautrus ir nepraleidžia taškų. „Enouts Mouse Text v.0.1.4“ „Razer DeathAdder“ davė aukščiausią įvertinimą visose disciplinose.

Išvados

Mano nuomone, „Razer DeathAdder“ 2013 metų versija yra geriausia, ką galima rasti už ~200 Lt, bet žinote patys — kiekvienam savo. Prieš perkant būtinai rekomenduočiau pačiupinėti patį žiūrkėną ir pažiūrėti ar formos faktorius yra priimtinas, ar mygtukai spragsi ne per garsiai, ratukas sukasi ne per greitai… Tačiau kas liečia techninę pusę — „DeathAdder“ yra tobulas kompanjonas pirmojo asmens šaudyklių mūšio lauke. Vienintelis trūkumas, kurį turiu būtinai paminėti yra programinė įranga. Man nepatinka idėja, kad žmogus nusipirkęs pelę turi būtinai užsiregistruoti. Taip pat suerzino faktas, kad įrašius „Razer Synapse 2.0“ reikėjo perkrauti sistemą — juk ne akmens amžiuje gyvenam. Valdymo panelės išvaizda, nors ir atrodo „krūtai“, nėra labai funkcionali — ypač erzina teksto spalva, kuri susilieja su fonu.

 

Ačiū UAB „ACC Distribution" už suteiktą galimybę apžvelgti „Razer DeathAdder 2013"