Razer Ouroboros – antikinis drakonas paklūstantis ne tik rankos judesiams, bet ir formai

Ne vieną ir ne du kartus forumuose esame girdėję patarimą, panašų į: “nueik į saloną ir pabandyk palaikyti pelę rankoje”. Taip dažnai atsakoma į besidairančiųjų ir susirūpinusiųjų pelės forma pirkėjų klausimą, ar ji patogiai gulės rankoje. Transformerių tematika geležies pasaulyje plėtojama gana subtiliai, aišku daugeliui girdėta „Asus Transformer" planšečių šeima, bet pelių – kyborgių gretos ne ką didesnės. Kartu su „Razer Ouroboros" pabandysime įsitikinti, ar tikrai pelė gali prisitaikyti prie rankos, o ne atvirkščiai, kaip turėtų vykti įprastai.

 

 

  • Pakuotė ir komplektacija
  • Žvilgsnis iš arčiau
  • Specifikacijos
  • Programinė įranga
  • Naudojimasis
  • Bandymai
  • Išvados

 

Velniai griebtų, kokia čia pakuotė?! Atsiųsdama į namus juodą firminį lagaminėlį, „Razer" neabejotinai labai didžiuojasi tuo, ką sukūrė. Pasistengsime, kad pirmas lengvai pritrenkiantis įspūdis nepaveiktų sąmonės ir toliau įstengtume viską vertinti objektyviai.

Atvožę lagaminėlį, randame saugiai į paminkštinimus įleistas transformerio dalis. Ir šįkart „Razer" nenutolo nuo savo pelių žymėjimo gyvačių vardais, pasirinkdama antikinį simbolį – „Ouroboros" – vaizduojantį gyvatę-drakoną, ėdantį savo paties uodegą. Galbūt šį produktą reikėtų taip ir vadinti, antikine gyvate ar drakonu, tačiau, manau, neapsiriksiu vis ją įvardindamas tiesiog kaip transformerį. Tikiuosi stipriai nesuklysiu ir jau visai netrukus išvydus „Ouroboros" neįprastą elgesį, Jūs galėsite man pritarti.

Taigi, kartu su lagaminėliu atkeliauja pati „Ouroboros", jos dviejų rūšių posparniai-popirščiai, „sleavint‘as" laidas, AA baterija, stovas-pakroviklis bei atmintinukas. „Razer" paliko galimybę pačiam panagrinėti, kaip veikia pakeliamieji , nuleidžiamieji ir stumiamieji mazgai, atsiųsdama elektroninį vartotojo gidą tik po kurio laiko. Iškart turėčiau nuvilti, kad mažmeniniams pardavimams skirta versija tokio lagaminėlio ir atmintinuko neturės, tačiau visai tikėtina, kad vartotojo gidas ten bus pridėtas ir įsigijusiajam galbūt taps kiek lengviau nagrinėti „Ouroboros" mechanizmus.

 

Žvilgsnis iš arčiau

Pati „Razer" nurodo, kad šis graužikas pasižymi abirankiu (angl.ambidextrious) dizainu. Išvertus tai reiškia, kad „Ouroboros" ne tik prisitaiko prie rankos formos, bet tinka tiek dešiniarankiams, tiek ir kairiarankiams.

Išorinis dizainas palieka pakankamai agresyvų įspūdį, pelės priekinei daliai primenant F1 bolido aušinimo angas. Giliau, tarp angų, matomas mini USB lizdas, į kurį statomas laidas. Kaip jau supratote, „Ouroboros" turi galimybę rinkti ant kilimėlio esančias dulkes tiek laidiniu, tiek ir belaidžiu režimais.

Virš lizdo matomas pirmyn-atgal judantis ratukas, kurio vidurinė dalis padengta iškilimus turinčia guma. Pagrindiniai mygtukai – itin ilgi ir pakankamai platūs. Paspaudimas gali būti aktyvuojamas daugmaž nuo priekinių 2/3 jų ilgio. Tarp mygtukų, arčiau pelės vidurio, patalpinti du stačiakampio formos mygtukai, kurių pirminė funkcija yra DPI jautrumo keitimas, o pelės „stubure" matomos trys indikacinės padalos, kurios nurodo baterijos gyvybingumą.

Nesitransformavusios „Ouroboros" šonai gana nuogi: čia matomos trys apvalios angos, kuriose patalpinti magnetai. Būtent tokiu būdu prie šonų tvirtinami popirščiai. Iš kiekvienos „Ouroboros" pusės taip pat randami pirminę „forward-back" funkciją turintys mygtukai. Kaip ir visi kiti jau paminėti mygtukai, jie gali būti perprogramuoti.

Tiesą pasakius, popirščiais gali būti pavadintas tik vienas posparnių komplektas. Pastarasis yra nuožulnus, turi slydimo padukus ir yra skirtas nykščio ilsėjimuisi. Tuo tarpu kitas komplektas labiau skirtas pelės naudojimusi „finger tip" padėtyje. Pastarųjų slydimo padukai itin maži, o laikomeiji šonai padengti guma.

Užpakalinė „Ouroboros" dalis primena pakeliamą-nuleidžiamą platų spoilerį. Šios dalies nuožulnumas reguliuojamas gale esančio ratuko pagalba. Tokiu būdu savininkas gali pabandyti surasti patogiausią padėtį savo delno viduriui.

Dar daugiau pelės formos keitimo savybių paslėpta jos dugne. Čia matomi bėgiai ir aplink ratuką išdėstytas netaisyklingos formos juodas mygtukas, kurį nuspaudus ir patraukus „Ouroboros" užpakalį reguliuojamas pelės ilgis.

Visiškai nuėmus užpakalinę dalį, randame  groteles, už kurių – vieta skirta AA baterijai. Jos pozicionavimas sutampa su išilgine pelės ašimi, todėl  AA batterijos svoris po pelę paskirstomas tolygiai.

Dugne taip pat randami du slankiojantys užraktai, kurie skirti šoninių „forward-back" mygtukų deaktyvacijai. Tai apsauga nuo atsitiktinio mygtukų paspaudimo pvayzdžiui žaidimo metu, tačiau kaip pasirodys, net ir normalus jų paspaudimas ne toks jau ir lengvas…

 

Specifikacijos

„Razer Ouroboros" nieko nebenustebins pasižymėdama 1 ms. duomenų dalijimusi tarp savęs ir kompiuterio. Tokį patį vėlinimą „Razer" inžinieriai žada ir bevieliame režime. Tiesa, galbūt kažkam pasirodys kiek neįprastai čia naudojami du sekimo sensoriai. 4G Dual sistema susideda iš vieno lazerinio, ir vieno optinio sensorių. Pirmasis atlieka pagrindinę funkciją, o antrasis bando teisingai atpažinti paviršių, ant kurio bus varinėjamas graužikas. 4G Dual sistemos jautrumas siekia mažai kam suprantamus 8400 DPI. Realiai panaudojamo jautrumo ribos, prie kurių galima įprasti, iki dabar išlieka diskutuotinu klausimu, todėl tik paminėsime, kad šis standartas šiiuo metu yra aukščiausias, o ar jis kažką duoda naudingo, ar tėra akių mulkinimas leisime spręsti Jums patiems. Specifikacijose taip pat nurodoma, kad „Ouroboros" gyvybingumas neturėtų išsekti ~12 valandų, ją naudojant bevieliame režime. Panašu, kad laikas pereiti prie to, kokius pasirinkimus „Ouroboros" valdyme siūlo „Razer Synapse 2.0" programinė įranga.

 

Programinė įranga

„Synapse 2.0" leidžia kiekvienam iš 11-os „Ouroboros" mygtukų priskirti norimą funkciją. Visą konfigūraciją galima išsaugoti susikurtame profilyje.

Individualiems DPI nustatymams palikti penki laukeliai. Vartotojas taip pat gauna galimybę keisti duomenų perdavimo dažnį (angl.polling rate), akseleraciją bei jautrumą abiejose ašyse: X ir Y.

Napamiršti pelės apšvietimo laipsnio nustatymai tiek bevieliame, tiek laidiniame režimuose. Leidžiama susikonfigūruoti pelės „įėjimo į miego stadiją" laiką ir asmeniškai pasirinkti, kada indikatorius pradėtų pranešinėti apie senkančią bateriją.

„Ouroboros" ir „Synapse" duetas taip pat leidžia sukalibruoti pelę tam tikram „Razer" kilimėliui. Pabandysime išsiaiškinti ar tai ne reklaminis triukas.

 

Naudojimasis

Taigi, kokie įspūdžiai apleidus ilgai naudotą „Logitech MX518" ir perėjus prie visai kito stiliaus produkto? Iš pradžių įspūdžiai buvo daugiau, nei keisti, tačiau viską aiškiau tapo galima įvertinti po ištisinio trijų savaičių naudojimosi.

Iš tikrųjų „Ouroboros" leidžia pasirinkti tokį pelės laikymą rankoje, koks labiau priimtinesnis jos savininkui. Maksimaliai sutrumpinta „Ouroboros" tinka tik „fingertip-grip" laikymo tipui, mat nykščiu pasiekti šoninius mygtukus tampa tikrai nepatogu, jei ją laikytume „palm-grip" būdu.

Pailginus pelės užpakalinę dalį, automatiškai mūsų ranka atsiduria distaliau pelės, o kartu su ja ir nykštys. Esant tokiai pelės formai,  galima pagalvoti ir apie patogų „palm grip" laikymą, nes pelės ilgio užtenka patogiai padėti delnui, o nykštys atsiduria daugmaž vienoje linijoje su šoniniais mygtukais. Taigi, pelės ilgio reguliavimas ir su ja pridedamų popirščių pravartumas tampa akivaizdžiu.

Užpakalinės dalies aukščio reguliavimas maloni, bet ne tokia reikalinga funkcija. Naudojant tiek „palm grip", tiek „fingertip grip" laikymo būdus, delnas jaučiasi pakankamai komfortabiliai visose įmanomose aukščio zonose, na galbūt mažiau patogus „palm grip" ir žemiausio nuleidimo derinys, kuomet pirštų apačią pradeda spausti aštrūs „Ouroboros" kampai. Viskas ištaisoma, kuomet nugarinė dalis pakeliama, bet mano manymu „Razer" nuėjo kiek per toli su tokiu agresyviu dizainu ir spoilerio kraštus galėjo užapvalinti, nes tikrai bus rasta ne viena reguliacijos padėtis, kuriai esant dėl aštrių kampų ranka jausis ne maksimaliai maloniai.

Greičiausiai neoptimalus variantas padarytas ir pasirenkant jėgą, kurios reikia, norint nuspausti „forward-back" mygtukus. Jie šiek tiek per standūs ir malonesniam paspaudimui būtų labiau pravertę „minkštesni" mygtukai. Prie ko negalėčiau prisikabinti, tai greičiausiai tapo „Ouroboros" ratukas. Jo pasukimai fiksuoti, o veikimas tylus. Priekaištų čia neturiu.

Laikas išsiaiškinti, kaip veikia „Razer Ouroboros" sensoriai. Panašu, kad nepatyriau jokių kursoriaus judėjimo problemų nei naudojantis laidiniu, nei bevieliu režimais. Sunku išskirti ar pelė veikia tuo, ar kitu režimu, tačiau bevielis režimas pasirodė net priimtinesnis dėl paprastos priežasties: AA baterijos ir padidėjusio pelės svorio. Žinoma, niekas nedraudžia įsidėti bateriją ir prisijungti laidą, tačiau reiktų įvertinti ir baterijos „cheminės mirties" problemą. Turėdamas „Razer Golitahus Control" kilimėlį, įdomomu dėlei, Synapse 2.0 skiltyje pabandžiau aktyvuoti sekimo optimizaciją būtent šiam kilimėliui. Išties kursoriaus reagavimas pasikeitė ir iš pradžių buvo kiek keistas, o jausmas priminė, jog buvo pridėta šiek tiek akseleracijos. Vėliau įpratus viskas atrodė normalu ir belieka pagirti, kad optimizacija tam tikram paviršiui netapo reklaminiu„ Razer" triuku.

Pusvalandžių tikslumu įvertinti „Ouroboros" gyvybingumo bevieliame režime nepavyko, tačiau 12 valandų deklaruojamo nepertraukiamo naudojamosi pasiekti nepavyko. Kur kas realesnis 7-9 valandų laikotarpis, kuris yra pakankamai solidus. Pagyrimų nusipelnė bevielio signalo priėmimo stotelė, kurios dugnas limpa prie praktiškai bet kokio paviršiaus. Sunku pavadinti tai kažkokia technologija ar įvardinti medžiagą, tačiau prilipimui nenaudojamas nei magnetas, nei tuo labiau klijai.

Tiesa, testavimo metu pavyko atrasti spragų tarp Synapse 2.0 programinės įrangos ir bevielio režimo. Synapse 2.0 rodė, kad energijos atsargos baterijoje seko netolygiai: po keletos valandų naudojimosi buvo 70 % ir staiga po kelių minučių pasidarė 43 %. Taip pat nutikdavo, kad pakrovus pelę vos kelias minutes vėl buvo rodomi 100 %, o po to jie vėl geit „ištirpdavo".

 

Bandymai

Retokai aptariama pelių savybė yra vadinamasis „nuspėjimas" (angl. prediction). Iš esmės tai pelės savybė, programiniu būdu pataisanti kursoriaus judesį, t.y. ištiesinantį jį, kai tik pajaučiama, kad buvo siekiama, kad kursorius judėtų tikslia linija. Šį aspektą paprasčiausiai galima ištirti atsidarius "Paint" ar kitą grafinę programą ir mėginant brėžti tiesią liniją. Aišku, kad ilgesnę nei keliolikos pikselių tiesią liniją be programinės pagalbos nubrėžti praktiškai neįmanoma. Kaip matome iš paveiksliuko, matomi ruožai, kai linija tampa tobulai tiesi. Tai ir yra vadinamojo "nuspėjimo" (angl. prediction) požymis. Daugelis vartotojų šios savybės nesureikšmina, kai kuriems ji net patinka, o rinkoje rasti pelės be šio požymio tampa itin sunku.

„Enotus" programinė įranga išlieka labiausiai paplitusia tiriant maksimalų greitį, kuomet pelė pradeda praleidinėti pikselius. Tai ypač svarbi savybė FPS žaidėjams. Daugelis šiuolaikinių optinių pelių peržengia 2 m/s ribą, kuomet lazerinės pasižymi kiek prastesniu rezultatu (dažniausiai ~1,5 m/s). „Razer  Ouroboros" fiksuodama 2,06 m/s greitį teste pasirodė pagirtinai, tačiau pavyzdžiu kitoms pelėms, ypač high-end optinėms neturėtų tapti. Tikslumas siekė 96,2 %. Tai taip pat geras, bet ne pavyzdinis rezultatas. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad šie rezultatai gali kisti keletos procentų ribose ir galutiniai rezultatai dažnai priklauso nuo vartotojo, pavyzdžiui jo gebėjimo kuo greičiau stumdyti testuojamą pelę ant kilimėlio.

 

Išvados

„Razer Ouroboros" yra pirmasis „Razer" bandymas žaidėjų rinkai pateikti išties kažką labai labai išskirtinio. Be jokios abejonės, tai pritrenkiančiai įdomus produktas, tačiau kaip ir kiekviena inovacija, taip ir ši reikalauja didesnio „nupoliravimo". O poliruoti „Razer" tikrai turi ką, pradedant programinės įrangos netikslumais, rodant baterijoje likusį energijos kiekį ir baigiant itin agresyvių pelės formų sušvelninimu. Siekdami suteikti maksimalias prisitiakymo galimybes Razer inžinieriai savo kūrinį tiesiog pamiršo apipavidalinti tomis formomis, kurios būdingos jo vardui. Juk gyvatės glotnios ir pasižyminčios apvaliomis formomis? Laimei, „Razer" nepamiršo dviejų nuodingų ilčių, kurias atstoja dviguba lazerinė-optinė sensorių sistema, siūlanti žaidėjui tai, ko galbūt ir nebus išnaudota, bet geriau pasiūlyti per daug, o ne per mažai. Tiesa, inovacijoms dažniausiai būdingas ne tik neišbaigtumas, bet ir aukšta kaina. Lietuvos rinkoje vos pasirodžiusi „Ouroboros" kainavo ~500 litų (tiek, kiek ir turėtų kainuoti žvelgiant į rekomenduojamą kainą), tačiau likučiui pasibaigus kaina netikėtai smuko iki 380-400 litų. Nebeaišku, kokia kaina bus pastatyta „Ouroboros" vėl pasirodžius parduotuvių  lentynose, tačiau už 500 litų tikrai norisi tobulo produkto, o suma besisukinėjanti ~400 litų greičiausiai ir būtų tas teisingas įkainis, kurio verta „Razer Ouroboros".

 

Privalumai:

  1. Šauni pagaminimo kokybė;
  2. „Overkill" 4G Dual sensorių sistema;
  3. Prisitaikančios išorinės formos;
  4. Pagirtinas tikslumas testuose;
  5. 11 programuojamų mygtukų;
  6. Laidinis ir bevielis režimai;
  7. Reguliuojamas apšvietimas;
  8. Užraktai šoniniams mygtukams

Vidutiniška:

  1. Daug aštrių kampų;
  2. Baterijos tarnavimo laikas;
  3. Šoninių mygtukų paspaudimui reikia daugiau jėgos

Trūkumai:

  1. Problemos su Synapse 2.0
  2. Kaina?

 

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.