Visai neseniai, gerai žinomame mokslo naujienų žurnale Nature pasirodė straipsnis, kuriame pateikiami teoriniai įrodymai, kad vieninteliame natūraliame mūsų planetos palydove, mėnulyje, yra vandens. Apie šių kontraversiškų įrodymų paviešinimą spaudoje, vakar pranešė mokslo bei IT naujienų portalas DailyTech.



Brauno Universiteto komanda, kuriai vadovavo Albertas Saalas (Albert Saal), išanalizavo žvirgždą kuris buvo surinktas NASA Apollo misijų metu, iš mėnulyje išgautos vulkaninės kilmės grunto pavyzdžių. „Man svarbiausia yra išsiaiškinti tiek mėnulio, tiek žemės prigimtį ir vandens atsiradimą šiose objektuose dar ankstyvoje jų formavimosi stadijoje“ – teigė Saalas pranešime spaudai.



Vis daugiau valstybių galinčių vykdyti kosmines misijas siekia artimiausiu metu ketina atlikti žmogaus pilotuojamus skrydžius į mėnulį, tad galimybė mėnulyje aptikti skysto vandens ir gauti jo pavyzdžių labai jaudina mokslininkus. Tačiau astronomai šiuo metu turėtų grįžti prie braižymo lentų ir pabandyti apskaičiuoti bei atrasti galimus skysto vandens resursus ir jų pasiekiamumo galimybę.



NASA mėnulio link paleisti žvalgybinį palydovą, kuris ne tik tyrinės jo paviršių su tikslu surasti vandens pėdsakų, bet ir ieškos galimų nusileidimų vietų. Prioritetinė apžvalgos vieta turėtų būti pietinis mėnulio ašigalis.



Dauguma mokslininkų ilgą laiką netikėjo, kad mėnulyje galėtų būti vandens dėl jo susiformavimo prieš 4,5 milijardus metų. Didžiausią paplitimą mokslo tarpe turinti teorija teigia, kad kosminis kūnas kurio dydis prilygo Marso planetai, dėl nežinomų priežasčių rėžėsi į mūsų planetą atskeldamas galybę didesnių ir mažesnių nuolaužų, kurios sąveikaudamos tarpusavyje ir suformavo mūsų natūralųjį palydovą. Kita teorija teigia, kad mėnulis kaip vientisas kūnas yra viena didelė Žemės planetos nuolauža. Bet kokiu atveju jei atskeltoje dalyje ar dalyse būtų skysto vandens, jis būtų išgaravęs dėl smūgio, tarpusavio sąveikos ir kitų aplinkos veiksnių.





Mūsų gimtosios planetos vaizdas iš mėnulio



Minėtasis mokslininkų ištirtas žvirgždas yra sudarytas iš geležies prisotinto oranžinio stiklo bei magnio gausa pasižyminčio, žalios spalvos vulkaninio stiklo, kurie tarpusavyje susijungė iškart po sprogimo ugnikalnyje iš kurio buvo paimti medžiagos pavyzdžiai. Tyrėjai jau ankščiau žinojo, kad žvirgžde yra anglies ir sulfatų, kurie galėjo susiformuoti tik po vulkaninio išsiveržimo. Mokslininkai tirdami gruntą vandens ieškojo ne tiesiogiai (kadangi vanduo dalinasi į smulkesnius elementus natūraliai), bet ieškojo tik vandenilio naudodami specialią techniką, kuri tiria žvirgždą sudarančių medžiagų molekulinę struktūrą. Rezultatai buvo džiuginantys – vandenilio ir nepatvarių jo junginių rasti pavyko, o pridėjus galimas mėnulio paviršiaus formavimosi stadijas yra labai didelė tikimybė, kad mėnulyje yra vienokios ar kitokios būsenos vandens.



Ar mėnulyje bus atrastas ir pasiektas skystas vanduo parodys tik laikas, tačiau pirmieji įrodymai, kad palydove yra ar bent jau tikrai buvo vandens akivaizdūs.