Atrodo dėdės mokslininkai vis dar negali prieiti vieningos nuomonės ir pakrikštyti tolimiausio mūsų Saulės sistemos kūno taip, kad visi būtų patenkinti. Diskusijos tęsiasi, nesutarimai taip pat ir visgi, Plutonas yra planeta ar plutoidas?

Dar birželio mėnesio pradžioje rašėme apie naujos dangaus klasės kūno įvedimą, kas reiškė, kad Plutonas prieš tai buvęs visaverte planeta, vėliau nužemintas iki nykštukinės, tapo plutoidu. Tai sukėlė aršius debatus ne tik tarp Tarptautinės Astronomų Sąjungos (TAS) narių, bet ir tarp mokslininkų tiriančių dangaus skliautą visame pasaulyje. Prieštaringos diskusijos prieš dvi savaites buvo atnaujintos Džono Hopkinso (John Hopkins) Universiteto, taikomosios fizikos laboratorijoje.



Nacionalinio Amerikos Gamtos Muziejaus, Heideno planetariumo vadovas Neilas deGrasė Taisonas (Neil deGrasse Tyson), palaiko šiuo metu oficialiai patvirtintą, plutoido klasifikaciją, kai tuo tarpu kitas žinomas mokslo žmogus, Planetinių Tyrimų Instituto vadovas mano, kad Plutonas turėtų atgauti nykštukinės planetos statusą.



Po Plutono atradimo 1930-aisiais, nedelsiant kilo ginčai dėl šio dangaus kūno traktavimo. Atsirado dvi „stovyklos“, palaikančios skirtingus ginčo polius, iš kurių vienai priklausė ir pats atradėjas – 24 metų mokslininkas Klaidas Tombauas (Clyde Tombaugh), kuris teigė atradęs devintąją planetą. Kiti gi nors ir sveikintinai priėmė šį atradimą, nepritarė mokslininkui ir manė, kad Plutonas negali būti planeta.



Tarptautinė Astronomų Sąjunga oficialiai Plutoną nužemino iki nykštukinės planetos, dar 2006-aisiais. Nežinia ar iš neturėjimo ką veikti, kaip mano daugelis nepatyrusių globalinės visuomenės narių, ar iš rimtų mokslinių paskatų šiais metais buvo priimta Plutoido klasė, kuri ir apibūdina tolimiausią mūsų Saulės sistemos narį. Pamiršusiems kokius kriterijus turi atitikti dangaus kūnas, kad jam būtų suteikta tokia klasifikacija, priminsiu, kad Plutoidu gali vadintis bet kokia nykštukinė planeta skriejanti aplink Saulę tam tikra orbita, turinti savo gravitacinį lauką ir esanti toliau už Neptūną.



Pagal TAS normatyvas, reguliari planeta turi tam tikra orbita skrieti aplink saulę, turėti pakankamai stiprų gravitacijos lauką, kad įgautų apvalią formą ir galimybę išstumti objektus, kurie patenka į jos atmosferą. Tuo tarpu Plutoido apibrėžimo kritikai mano, kad planeta reikia vadinti, bet kokį ne žvaigždinį objektą, kuris yra apvalios formos ir skrieja aplink tikrą žvaigždę tam tikra orbita.



Tik Plutonas ir ankščiau taip pat buvusi nykštukinė planeta Eridė (angl. Eris) šiuo metu traktuojamos kaip plutoidai, tačiau astronomai netolimoje ateityje tikisi atrasti ir prie šios klasės prirašyti ir daugiau dangaus kūnų. Kai kurie mokslininkai tiki, kad mūsiškę Saulės sistemą sudaro net 13 planetų, kai šiuo metu atrasta ir suklasifikuota tėra 8 reguliarios (neskaitant Plutoidų – Plutono ir Eridės) ir viena nykštukinė planeta – Cerera (ang. Ceres). Pastarasis kūnas esantis asteroidų dirže, tarp Jupiterio ir Marso, priėmus plutoido klasifikaciją yra mažiausia sistemos planeta.



Taisono politika saulės sistemos tyrimuose aiški – neskaičiuoti planetų, o jungti objektus į grupes ir suklasifikuoti jas, nors tai ir sudarys dar daugiau keblumų ir neaiškumų.



Minėtame Džono Hopkinso Universitete virusiose diskusijose atsirado astronomų, kurių pozicija dar įdomesnė. Jų teigimu Plutonas – planeta, o viskas kas bus atrasta už jo – Plutoidai. Kad ir kaip ten bebūtų po debatų, Plutonas lieka Plutoidu oficialiai ir taip bus tol kol nekils didesnis sujudimas tarp šalininkų.