Antec Two Hundred – biudžetinės klasės žaidimų korpusas
Šį kartą kompanija Antec mums testui suteikė biudžetinės klasės žaidimų korpusą Two Hundred. Šis gaminys yra Mid-Tower tipo, tad jį galime tiesiog drąsiai pavadinti standartiniu. Šioje apžvalgoje pakalbėsime apie tai, kuo šis korpusas gali sudominti, ką jis gali suteikti už savo kainą ir ar verta jį įsigyti.
>Apie gamintoją trumpai
>Pakuotė
>Ką mums teigia gamintojas
>Korpuso išorė
>Korpuso vidus
>Ar Three Hundred tikrai geriau nei Two Hundred?
>Sisteminių aušintuvų įtaka komponentams
>Išvada
Apie gamintoją trumpai
Dar 1986 metais įkurta amerikiečių kompanija tapo gerai žinoma kaip kokybiškų ir tvirtų kompiuterių korpusų gamintoja. Vėliau į savo prekių asortimentą Antec įtraukė ir maitinimo blokus, kuriuos kompanijos užsakymu šiuo metu gamina tokios kompanijos kaip Sea Sonic ar CWT. Kompanija įsikūrusi JAV, Kalifornijos valstijoje, savo biurą turi ir Europoje, Nyderlanduose. Antec produkcija parduodama daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių.
Pakuotė
Užbėgdamas už akių galiu pasakyti, jog Europoje mūsų testuojamas Antec Two Hundred korpusas tekainuoja 40 eurų, tad tikėtis stebuklų, tiek iš gaminio, tiek iš pakuotės tikrai nereikėtų. Pigumas, tiesa pasakius, matomas jau tik gavus produkto pakuotę – paprastas kartonas, kuris, vietomis, ypač priekinėje pusėje, yra spalvotas , kitur – juodai baltas.
Priekinėje pakuotės pusėje matote ornamentą, kuris labai panašus į tą, kuris yra naudojamas Two Hundred korpuso priekyje ventiliacijoms angoms. Galinėje pakuotės pusėje pateikiamos kai kurios produkto specifikacijos trejomis kalbomis, iš šonų – korpuso vardinimas ir jis pats visu gražumu. Tiesa pasakius, tikrai nieko ypatingo, tačiau ar mums rūpi įpakavimas? Turbūt nelabai, tad pažiūrėkime, ką gi rasime jame.
Kas be ko, jame įdėtas pats Antec Two Hundred korpusas, kuris įvilktas į oro burbuliukų plastiko pluoštą ir dar įvyniotas į polietileninį maišą. Standartinis įpakavimas, tad jokių priekabių jam neturime. Visgi, be korpuso esantys priedai skurdus – daugybe varžtų visiems gyvenimo atvejams, laidų suveržimo juostelės ir keliomis kalbomis pateikiamas vartotojo vadovas. Tai viskas ir pripažinkime, kad nieko ypatingo.
Pažvelgus į viską iš esmės, jau pačioje testavimo pradžioje Two Hundred kuo puikiausiai įrodė savo kaip „labiausiai įperkamo žaidimų korpuso“ vardą, ką pažymi jo gamintojas, ir mes už tai tikrai nepykstame, nors kalbame su švelnia ironija. Manau visi supranta, kad vos 140 litų kainuojanti jūsų aparatinės įrangos dėžė vargu ar kuo nors nustebins, tačiau ar mums neužtenka tiesiog visko iš pagrindų? Ką mums teigia gamintojas Antec vartotojo vadove mažai kalbama apie aparatinės įrangos įrengimą ir panašius dalykus, tiesiog nušviečiama kam gi šis korpusas skirtas ir kas jį sudaro, tad šį skyrelį būtų galima pavadinti ir tiesiog „specifikacijų lentele“. Kaip jau minėjau, gamintojas šį gaminį įvardina kaip „labiausiai prieinamą rinkoje žaidimų korpusą“, su kuo mes neabejotinai sutinkama. Pažymima, kad už „protingą“ kainą jūs galėsite džiaugtis praktiškai visomis ypatybėmis, kurios yra pateikiamas tokio tipo produktuose. Taigi, kas gi sudaro Two Hundred? Lankstinuke teigiama, jog į korpusą galima patalpinti net iki dešimt įvairiausių įrenginių, pradedant optiniais įrenginiais, kortelių skaitytuvais ir baigiant kietaisiais diskais. Kalbant tiksliau, žaidimų korpusas palaiko 5.25 ir 3.5 colio įrenginius, įskaitant visus jau minėtus. Kaip ypatybė pabrėžiama ir centrinio procesoriaus vietos apybraiža, kuri aiškiai matoma korpuso viduje. Kaip žinia, šis gaminys yra Mid-Tower tipo, tad į jį be problemų galima įdėti Mini-ITX, microATX ar įprastą ATX pagrindinę plokštę. Taigi, manoji Gigabyte MA790X-UD3P į jį įtilpo be didesnių problemų ar netikėtumų. Tiesa, Two Hundred turi ir daugiau ypatybių, apie kurias pakalbėsime plačiau, o šioje pastraipoje – kiek trumpiau. Liko nepaminėta priekinė I/O panelė, du įmontuoti sisteminiai aušintuvai ir valomi oro filtrai bei papildoma vieta atskiram 120mm sisteminiam aušintuvui. Korpuso išorė Iš išorės korpusas atrodo įprastai ir nepaisant to, kad Antec jo dizainą vadina grėsmingu, mano manymu dėl to būtų galima pasiginčyti, tačiau ir vėl lieku prie savo nuomonės, jog dizainas – pagal skonį. Žinoma, galbūt įtakos mano sprendimui dėl jo grožio turi ir kaina, kas neleido panaudoti futuristinių sprendimų, tačiau, mano galva, Antec Two Hundred nėra pats išvaizdžiausias korpusas. Jo negalima pavadinti tiesiog „juoda dėže“ aparatinei įrangai, tačiau ir ne inovacijų, dizaino prasme, stebuklu.
Tuščias Antec Two Hundred sveria nelabai daug, apie 6.3kg, tuo tarpu su dvejomis vaizdo plokštėmis, standartiniu aušintuvu, vienu kietuoju disku ir optiniu įrenginiu apie 11.4 kilogramo. Korpuso su įpakavimu svoris, tuo tarpu, siekia apie 7.6 kilogramo, kaip teigia gamintojas. Kalbant apie jo dydį, Two Hundred yra 45cm aukščio ir 20cm pločio, kas gana normalu Mid-Tower tipo dėžei. Korpuso priekyje mes matome visą šio produkto „žvėriškumą“ – neva agresyviai atrodančius oro filtrus, kurie, pasak gamintojo, suteikia ypač gerą oro įėjimą į korpusą. Taip pat čia sutiksime dvi USB 2.0 bei garso jungtis, kurias, jums pageidaujant, galite ir išjungti tiesiog neįkišdami laido į pagrindinę plokštę. Aš esu pratęs prie šių jungčių jungimo į pagrindinę plokštę, tad priekinė I/O panelė, kurioje yra garso išvestys, man atrodo esanti bevertė. Žinoma, pliusas už dvi papildomas USB jungtis. Taipogi yra vietos kortelių skaitytuvui ir trims optiniams įrenginiams ar kitai 5.25 colio įrangai.
Dešinėje produkto pusėje mes nieko nesutiksime – įprasta juoda „siena“, kurią galime atsisukti, tuo tarpu kairėje papildomą vietą atskiram 120mm ventiliatoriui, kuriame įkurdinau Arctic Cooling F12 Pro gaminį. Į akis iš viršaus krenta masyvus, net 140mm skersmens sisteminis ventiliatorius, kuris pilnu pajėgumu dirba labai garsiai, tačiau efektyviai. Kitas, tai yra 120mm ventiliatorius galinėje korpuso dalyje, veikia labai mažai pastebimai tyliau, tačiau nepaisant jo mažesnio dydžio, turėtų sistemą aušinti panašiai, kaip ir didesnis ventiliatorius viršuje, nes jo apsisukimų skaičius per minutę yra didesnis.
Oficialioje produkto svetainėje nepateikiami duomenys apie tai, kokiu greičiu sukasi sisteminiai ventiliatoriai, tačiau pavyko sužinoti, kad 140mm viršutinio ventiliatoriaus maksimalus apsisukimų skaičius per minutę siekia 800 mažiausiu rėžimu ir 1200 didžiausiu rėžimu. Kalbant apie šoninį 120mm ventiliatorių, jis yra kiek greitesnis - atitinkamai 900 ir 1500 apsisukimai per minutę mažiausiu ir didžiausiu rėžimais. Du sisteminius ventiliatorius galima įdėti ir į priekinę korpuso pusę, tad galimi bendrai net penki sisteminiai aušintuvai.
Galinėje pusėje – septynios „angos“ jūsų aparatinei įrangai, kurią įkišite į pagrindinę plokštę. Mano dvi turimos XFX HD 5750 vaizdo plokštės buvo tokios didelės šioms „angoms“, kad jas sutalpinau po labai didelių vargų. Kaip žinia, jos yra dvigubos, tad automatiškai užima net keturias vietas, dar pridėkime centrinio procesoriaus ventiliatoriaus valdymo panelę ir iš septynių vietų mums belieka dvi. Taigi, vietos jūsų turimai graso plokštei ar TV tuneriui, jei naudojate dvi dvigubas vaizdo plokštes, kaip mano atveju, turėtų vis dar likti. Tai galioja praktiškai visiems Mid-Tower korpusų tipams, esu matęs išimčių, o naudojant ne dvigubas plokštes, laisvų vietų tik padaugės.
Ir štai iš išorės pastebėjau vieną ypač gerą bruožą, kuris mane sužavėjo ir yra šio bei kitų šimtukų draugas – panelė reguliuoti sisteminių aušintuvų apsukas. Pripažinsiu, kad ji man labai patiko. Užkraunant kompiuterį, tai yra žaidžiant ar panašiai, juos galima nustatyti dirbti pilnu pajėgumu, tuo tarpu kompiuteriui veikiant „dykaduonio“ (angl. idle) rėžimu, jų apsukas maksimaliai sumažinti. Korpuse pastebimos ir angos skysčio aušinimo sistemai, tačiau aš nemanau, jog perkantys korpusą už 40 eurų įsirengs kažką panašaus. Korpuso vidus Atidarius kairį korpuso šoną iškart į mūsų stebėjimo akiratį krenta du sisteminiai ventiliatoriai, kuriuos jau minėjome, bei pilkas vidaus spalvinis apipavidalinimas. Korpuse ir be aparatinės įrangos apstu laidų – ventiliatorių jungtys ir daugybė priekinės panelės jungčių bei kitų mažų pranešimų kabelių. Korpusas, ne kaip aukštos klasės Antec gaminiuose, nėra perskirtas per pusę – čia matome tiesiog ištisą dizainą nuo pradžios iki pabaigos, kurį iš šono išskiria tik mūsų kietųjų diskų ir optinių įrenginių stalčiai. Visgi, kompanija pažymi specialią vietą maitinimo blokui apačioje, kuri, pasak jos, sumažina PSU kaitimą ir skleidžiamą jo triukšmą.
Pagrindinė plokštė prisitvirtino labai gerai, tačiau čia, kaip ir kai kuriuose kituose Antec korpusuose, pasigedau tinkamai išpjautos vietos greitam procesoriaus aušintuvo su galine plokšte pakeitimui. Tai reiškia, jog jei norėsite pakeisti galinę plokštę, kuri, bent jau mano Gigabyte MA790X-UD3P atveju, tvirtinasi prie pagrindinės plokštės, turėsite išsiimti visą pagrindinę. Vieną kartą apie šią problemą visai pamiršau ir likau kiek sumišęs, nes laisva niša užstojo du galinės plokštės varžtus, tad bet kokiu atveju reikėjo išimti visą pagrindinę plokštę, kas dažnai sukelia nemažai problemų atsižvelgiant į tai, jog reikia atsukti vaizdo plokštes, ištraukti visas energijos jungtis ir kitus laidus. Antec giria išpjovos savybę, tačiau jos, bent jau mano atveju, panaudoti nepavyko. Supraskime ir kompanija – pritaikyti korpusą visoms rinkoje esančioms pagrindinėms plokštėms yra praktiškai neįmanoma, nors išpjovą buvo galima padaryti aukštesnę, o ne tik platesnę.
Patarimas jei įsigysite šį korpusą ir pradėsite darbą su juo. Pasistenkite iš pradžių įsidėti visus turimus įrenginius į priekines nišas, tiek kietuosius diskus, tiek optinius įrenginius ar sistemos būsenos ekranus ir kitą panašią įrangą. Tai nėra Super Mid-Tower ar Full Tower korpusas, tad mintis įdėti pagrindinę ir ją viską sukišti, o vėliau imtis darbo su kitais įrenginiais, yra labai bloga. Jums tiesiog nelieka vietos jokiems normaliems veiksmams, bet jei taip nuspręsite padaryti, turėkite kantrybės. Net Antec pažymi, kad ilgesnės vaizdo plokitės, ypač jei naudosite dvi, praktiškai visiškai užstos jūsų įdėtus 3.5 colio įrenginius.
Kaip jau minėjome, nuo viršaus jums yra suteikta galimybė įsidėti bet kokius tris 5.25 dydžio įrenginius, po jais – net šešios vietos 3.5 colio įrenginiams. Neužmiršta pasirūpinti ir vieta nereikalingiems laidams, nes ji yra tik ką po 3.5 colio įrenginių nišomis. Kompanija taip pat labai giria specialią 3.5 colio dydžio vietą, kurioje galima labai greitai, neatsukus korpuso, įdėti SATA kietąjį diską, nes ji jau turi integruotus informacijos ir energijos kištukus, tad tereikia jį įsikišti. Į ją, žinoma, galima įdėti ir minėtą kortelių skaitytuvą, nors ji, tiesa pasakius, skirta SATA kietajam diskui, bet išėmus SATA kištukus, nes tokia galimybe yra, priekinė panelė gali tapti tiesiog įprastinė 3.5 colio dydžio niša.
</a> Ar Three Hundred tikrai geriau nei Two Hundred? Norom, ar nenorom, Antec Two Hundred lyginame su kitu mūsų taip pat apžvelgtu korpusu iš to pačios šimtukų serijos Three Hundred. Pastarasis produktas kainuoja vos apie 5-8 eurais daugiau, tad tarp jų galėtumėme tikėtis gana aršios kovos, tad pažiūrėkime, kuris iš jų atrodo esąs geresnis. Žvelgiant į abiejų produktų įpakavimus, žymiai solidžiau atrodo Three Hundred, tačiau produktų pakuotės yra tokios pat – korpusas, vartotojo vadovas ir šūsnis varžtų. Net sisteminių aušintuvų išdėstymas yra identiškas. Po vieną iš viršaus ir galinės pusės, korpuso šone bei po du iš priekinės pusės. Priekinė I/O panelė taip pat identiška su labai nežymiais pakeitimais.
Naujausi komentarai