Įmantrų „Z170A Tomahawk“ pavadinimą gavusi MSI pagrindinė plokštė pakliūna į 100 – 150 € ribas. Tai yra daugiau nei 2 kartus mažesnė kaina už neseniai apžvelgtą „Asus Z170-Deluxe“, tačiau konkurentas bando išlaikyti brangesniems modeliams būdingą funkcijų - savybių krepšelį. Visų pirma įsimenantis pavadinimas susietas su išskirtine juodai raudona motinines plokštės išvaizda, antra – turime grįžti prie suteiktų ypatybių: iš praeities apžvalgų žinome, kad pavadinime esanti A raidė nusako, kad produktas turi USB 3.1 palaikymą, tačiau iš esmės tai nieko nebestebina ir neturėtų būti pernelyg akcentuojama. Akys krypsta į arčiau CPU lizdo patrauktus DIMM lizdus, kurie leidžia palaikyti DDR4 3600 MHz modulius, taip pat į padidintas problemų diagnozavimo galimybes ir padidintą mechaninį tvirtumą dėka „VGA Armor“.

[nextpage title="Pakuotė ir komplektacija"]

MSI dėžute lyg ir bando imituoti žalsvą lagaminą, kuriame JAV sukurta raketa... Priekinė pakuotės dalis gana tuščia, tačiau kitoje pusėje MSI nepatingėjo įvardinti raketos privalumus: kokybiški elektroniniai komponentai, „DDR4 Boost“ technologija, USB 3.1 palaikymas, „EZ Debug“ indikatorius, suderinamumas su papildomu Wi-Fi moduliu, LED apšvietimas ir t.t.

Komplektacija nėra kažkuom ypatinga, tačiau skūstis pernelyg taipogi nereikėtų. Be vartotojo gido, kuris bendras tiek Z170, tiek B150 mikroschemų rinkinius turintiems „Tomahawk (AC)“ modeliams, įprasto CD su tvarkyklėmis ir I/O dangtelio, MSI prideda porą SATA duomenų kabelių ir jiems skirtus lipdukus.

[nextpage title="Specifikacijos"]

[nextpage title="Žvilgsnis iš arčiau"]

Kaip visada artimesnę pažintį pradėsime nuo CPU lizdo, o tiksliau kas darosi aplink jį. Po vienas nuo kito atskirtais radiatoriais integruota 5+3+1+1 VRM sistema: penkios fazes procesoriui (VCC), trys integruotai grafikai (VCCGT) ir po vieną CPU VCCSA bei VCCIO mazgams. PWM valdikliu pasirinktas hibridinis (ne visiškai skaitmeninis) „Intersil ISL95856“, kuris turi 4+3 fazinius išėjimus su trimis jam priklausiančiais draiveriais. VCC naudoja tris iš keturių fazių, o VCCGT du iš trijų antrojoje grandinėje. Integruotų draiverių darbo papildymui pasirinkti du ISL6625A draiveriai, kurie sumontuoti priešingoje PCB pusėje. MOSFET tranzistorių rinkinį sudaro PK616BA ir PK631BA – abu iš „NIKO Semiconductor“. DDR4 atminčiai skirtos fazės valdomos dvifazio „Powervation PV3205“ valdiklio. Panaudoti „NIKO Semiconductor“ MOSFET tranzistoriai yra identiški tiems, kurie priskirti CPU fazėms. Induktoriai ir polimeriniai kondensatoriai priskiriami ketvirtai MSI ginklavimosi klasei (Military Class 4), todėl šių komponentų atsparumas temperatūrai, patikimumas ir stabilumas neturėtų nuvilti, nors MSI po truputį pereina jau ir prie „Military Class 5“. „Tomahawk“ poreikius tenkina vienas 8-pin EPS12V lizdas.

Kairiau LGA1151 lizdo pakankamai įspūdinga estetinė detalė – baltos juostos, kurios imituoja takelius, jungiančius operatyvią atmintį su procesoriumi. Pati MSI teigia, kad iš viso 64 GB atminties palaikantys atminties lizdai patraukti šiek tiek arčiau CPU lizdo tam, kad sumažėtų kalbėjimosi atstumas. Papildomai visa operatyvios atminties grandinė dar yra ir papildomai izoliuota. Kokia iš to nauda? Dėka tokio sprendimo ir iš čia atsiradusios „DDR4 Boost“ technologijos, „Tomahawk“ gali pasigirti optimaliu signalo perdavimu ir oficialiai palaiko 3600 MHz atmintį. Neatrodo labai įspūdinga, tačiau VRM grandinė yra daugiau nei pakankamai pajėgi ir didesnio dažnio moduliams. Palengvinant dvikanalio režimo aktyvaciją MSI DIMM lizdų poroms suteikė skirtingą spalvą, o aktyvuotam XMP profiliui priskyrė atskirą LED'ą.

Aplink juos išdėstyti trys 4-pin lizdai ventiliatoriams: CPU_FAN1 su CPU_FAN2 ir SYS_FAN3. Kol kas negalime pasakyti, ar sisteminiams ventiliatoriams skirtos jungtys iš tiesų yra tikri 4-pin lizdai, galintys valdyti PWM ventiliatorius. Iškart po SYS_FAN3 randami trys EZ Debug LED indikatoriai. Jie paviršutiniškai leis nustatyti, kodėl sistema nestartuoja. Galimos priežastys dėl CPU, DRAM ar VGA. Tame pačiame krašte, kuris, manome, yra pati idealiausia vieta, MSI nusprendė išdėstyti abi USB 3.0 galvutes, vieną pakreipdama 90 kampu. Reikia pripažinti, kad tokios malonios smulkmenos „Asus Z170-Deluxe“ neturėjo.

Duomenis saugojančių įrenginių prijungimo galimybės prasideda nuo šešių standartinių SATA III 6 Gb/s lizdų, kurie visi valdomi Z170 mikroschemų rinkinio. MSI nepanoro dviejų SATA lizdų integruoti į SATA Express sąsają, tačiau tai tikrai nelaikome didele problema. Teorinę 32 Gb/s pralaidą siūlantis bei NVMe protokolą palaikantis Ultra M.2 lizdas pakeltas virš pirmojo PCI-Express 3.0 x16 lizdo ir tai yra puikus sprendimas ketinantiems naudoti kaistančius SSD kaupiklius, tokius kaip „Samsung 950 Pro“. Šis lizdas priima tiek SATA, tiek PCI-Express sąsajas naudojančius 42, 60 arba 80 mm ilgio kaupiklius. Vartotojo gide nurodyta, kad užėmus M.2 lizdą automatiškai atjungiami du SATA lizdai (SATA_5 ir SATA_6), tačiau tai turėtų galioti tik pasinaudojus SATA naudojančiu SSD. Kaupiklis su PCI-Express sąsaja turėtų palikti prieinamus visus šešis SATA III 6 Gb/s lizdus. Vartotojo gide pažymima, kad M.2 lizdas yra pilnai suderinamas su Turbo U.2 Host pridėtine plokšte, tačiau norintiems neatsilikti nuo galimos 2,5“ SSD kaupiklių ateities prijungimo mados ją teks įsigyti papildomai.

„MSI Z170A Tomahawk“ turi ir antrą M.2 lizdą. Jo pralaidumas mums nežinomas, bet faktas, kad tai ne tas pats įprastas M.2 lizdas. Jis skirtas 2x2 Wi-Fi 802.11 AC moduliui, už kurį vėl teks mokėti papildomai. Tiesa, MSI savo asortimente turi ir dar vieną „Tomahawk“ modelį (Z170A Tomahawk AC), kuris jau iškart siūlo bevielį tinklą.

Z170 mikroschemų rinkinio aušinimui MSI pasirinko ilgą, bet siaurą radiatorių. Po juo įsitaisė reikiamos jungtys priekinei korpuso panelei, vienas USB 2.0 lizdas bei TPM jungtis. Kairiajame kampe turime SYS_FAN2 lizdą ventiliatoriui. Tarp PCI-Express 3.0 x16 lizdų matomi du trumpikliai (angl. jumpers), kurie leidžia išvalyti CMOS atmintį ir sužadinti korpuso atidarymo jutiklį. BIOS nustatymų anuliavimas atrodo labai senamadiškai, tačiau iš anksto nereikėtų išsigasti - yra ir kitas būdas atlikti šį veiksmą...

Po Wi-Fi moduliui skirtu M.2 lizdu sumontuotas pirmasis PCI-Express 2.0 x1 ir tik po juo pagrindinis PCI-Express 3.0 x16 lizdas. Taip sukuriamas saugus atstumas galvojantiems CPU aušinti masyviu oriniu aušintuvu. „Tomahawk“ turi ir antrąjį mechaninį PCI-Express 3.0 x16 lizdą (juos skiria dar du PCI-Express 2.0 x1), tačiau jo pralaidumas apribotas iki 3.94 GB/s (x4 ekektrinis režimas). To nepakanka SLI technologijos keliamiems reikalavimams, todėl „Tomahawk“ gali pasiūlyti tik „CrossFire/quad CrossFire“ palaikymą. Tačiau MSI tvirtina, kad PCI-Express 3.0 x16 lizdai yra atsparesni sunkiasvorėms vaizdo plokštėms dėka padidinto litavimo taškų skaičiaus. Kiek tuose žodžiuose apie „VGA Armor“ yra tiesos neaišku – savo manymą, kad galime turėti tikrai tvirtesnius PCI-e lizdus pasiliksime ateities MSI plokštėms. Savo ruožtu pora PCI lizdų tikrai neleis išsiskirti su mylima garso plokšte.

Su ja nesiskirti yra gana svari priežastis. Garso posistemę reprezentuoja ne „Realtek ALC1150“, kurį matyti jau pripratom, bet vis dar 7.1 kanalus palaikantis ALC892 garso kodekas. MSI pasistengė garso zoną izoliuoti nuo bendros PCB ir panaudoti „Nippon Chemi-Con“ kondensatorius, tačiau nepaisant visų šių pastangų RMAA testuose pernelyg daug iš ALC892 nesitikime.

Vaizdo išvestimis I/O panelėje pasirinktos DVI-D su HDMI. „Tomahawk“ turi vieną PS/2 lizdą, porą USB 2.0 ir iš pažiūros net keturis USB 3.1. Tačiau nereikėtų apsigauti. „Apple“ iniciatyva USB 3.0 buvo pervadinti į USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s), kai tikrieji 10 Gb/s pralaidumą tiekiantys USB 3.1 lizdai dabar vadinami USB 3.1 Gen 2. Taigi, „ASMedia ASM1142“ valdiklio valdomi USB 3.1 Gen 2 lizdai šioje plokštėje išdėstyti virš HDMI. Esantys po RJ45 lizdu, kuris susietas su „Realtek RTL8111H“ tinklo posistemiu, yra USB 3.1 Gen 1 lizdai. Tarp jų stovi CLR_CMOS mygtukas, o dešiniausiai turime S/PDIF ir įprastas garso išvestis. Visi I/O panelėje išrikuoti lizdai turi apsaugą nuo trumpojo jungimo (ESD).

 

[nextpage title="UEFI BIOS"]

Su Z170 startu MSI atnaujino „Click BIOS 4“ į „Click BIOS 5“. Patekus į „MSI Z170A Tomahawk“ UEFI BIOS aplinką iškart matomos naujovės - MSI pasiūlė supaprastintą „EZ Mode“ režimą. Pats pavadinimas yra nukopijuotas nuo „Asus“, tačiau nemanome, kad tai turėtų iššaukti tarp šių gamintojų kažkokį tai ginčą. Dešiniajame viršutiniame kampe vartotojui pateikiama pagrindinė informacija apie į pagrindinę plokštę įstatytus CPU ir DRAM (dažnis, talpa, įtampa). Taip pat realiu laiku fiksuojamos procesoriaus ir pagrindinės plokštės temperatūros. Iš šio lango galima greitai atjungti integruotą garso posistemį ar aktyvuoti garsinį pranešimą apie sustojusį ventiliatorių. Niekur nepradingo grafinė eilutė, kuri leidžia pasirinkti įrenginio pirmenybę, iš kurio bus kraunama operacinė sistema ar kitas įrankis. Kairiajame kampe vienu paspaudimu atliekama XMP profilio aktyvacija ir „Game Boost“ režimas, kuris padidina i7-6700K dažnį iki 4.4 GHz, o i5-6600K iki 4.1 GHz. Vartotojui gali būti pateikta ir kiek daugiau informacijos apie CPU, DRAM, duomenų kaupiklius ar prijungtus ventiliatorius. Tam reikia pasirinkti vieną iš skilčių po „Game Boost“ mygtuku. Iš „Fan Info“ galima persikelti į „Hardware Monitor“ skiltį. PWM ventiliatorių reguliavimas atliekamas 1 °C/1 % žingsneliais, pasitelkiant keturis laiptiškai išdėstomus skrituliukus. Apie pagerėjusias ventiliatorių valdymo savybes su MSI motininėmis plokštėmis pakalbėsime šiek tiek vėliau, tačiau akis pasigedo gamykliškai sukonfiguruotų profilių, o ausis greitesnės ventiliatorių reakcijos į atliktus pakeitimus.

„Advanced“ režimas keičia apatinę UEFI BIOS dalį. Viršuje vis dar turime pagrindinę informaciją, krovimo sekos eilutę, XMP ir „Game Boost“ mygtukus. Centre atsiranda firminis „MSI Gaming“ serijos ženklas ir su „Tomahawk“ susijusi karinė tematika. Aplink iš šonų - šešios sekcijos. „Settings“ sekcija turi keletą poskilčių, iš kurių neabejotinai svarbiausia pavadinimu „Advanced“. Ji suskirstyta į dar daugiau poskilčių, kuriose galima patekti prie tinklo, garso posistemio, SATA lizdų, USB konfigūravimo, įjungti EuP 2013 taupymo režimą ar išjungti motininės plokštės LED apšvietimą. Sumaišties šiek tiek įneša tai, kad MSI nutarė greitojo krovimo funkciją integruoti į „Windows OS Configuration“, o ne „Boot Configuration“ poskiltį.

Paprastiems spartintojams MSI paruošė režimą „Normal“, labiau patyrusiems - „Expert“. Tame pačiame lange išdėstyti ne tik CPU dažnį apsprendžiantys nustatymai, bet ir susijusieji su DRAM bei įvairių mazgų įtampa. Operatyvios atminties vėlinimo laikai sukrauti į „Advanced DRAM Configuration“ poskiltį, ir, kaip matome žemiau, „Tomahawk“ turi nustatymus net 4133 MHz DDR4 atminčiai. Čia tebėra Z97 pagrindinėse plokštėse sutikta, bet jau pakitusi, „Memory Try it!“ funkcija. Dabar viskas panašiau į dažnį ir vėlinimą apjungiančius profilius konkrečiam atminties lustų gamintojui, nei į turėtą galimybę „MSI Z97 Gaming 9 AC“ motininėje pasirinkti skirtingą dažnio ir vėlinimo laikų konfigūraciją. „MEMORY-Z“ pasakys viską apie naudojamus DRAM modulius, o „CPU Features“ leis keisti aktyvių branduolių skaičių, su energijos taupymo režimais susijusius nustatymus, išjungti HT ar „Turbo Boost“.

Iš tikrųjų „Expert“ režimas nuo „Normal“ skiriasi labai nežymiai. Turbūt pagrindinis skirtumas tas, kad BCLK daugiklį galima nustatyti kiekvienam iš CPU branduolių skirtingą. Žymiai platesnio nustatymų pasirinkimo nepastebėjome -  į grupę suskleistus ir vietą taupančius tam tikrus nustatymus galima išskleisti ir veikiant „Normal“ režimu. Vienu iš suskleistų nustatymų tapo „Enhanced Turbo“ - tai MSI sprendimas apeiti „Turbo Boost“ daugiklius ir priversti mūsų i7-6700K veikti 4.2 GHz dažniu nepriklausomai nuo naudojamų branduolių skaičiaus. Panašu, kad „Tomahawk“ taip pat palaiko „CPU Load Line Callibration“, tačiau jis apribotas vos iki vieno režimo.

Žinoma, nepamiršti profiliai išsaugojant spartinimo nustatymus, jau matyta „Hardware Monitor“ sekcija ir pirminę informaciją apie prie motininės plokštės prijungtus įrenginius suteikiantis „Board Explorer“ įrankis. „M-Flash“ sekciją išvysti pavyksta tik po suplanuoto sistemos perkrovimo, tačiau UEFI BIOS atnaujinimo galimybės nėra plačios - atnaujinimas galimas tik iš USB atmintinuko.

[nextpage title="MSI Command Center"]

Pagrindinis įrankis „Windows“ aplinkoje nepasikeitė - juo tebėra „Command Center“ (CC). Struktūrinių pokyčių, lyginant su tuo, ką turėjome su Z97 serija, nėra daug: MSI atėmė „RAMDisk“ ir jam sukūrė atskirą įrankį, tačiau pridėjo USB sąsajos paspartinimą. Taip pat „OC Genie“ yra pakeistas „Game Boost“.

Mums svarbiausia patikrinti, kokios yra ventiliatorių valdymo galimybės su CC. Smagu tai, kad CPU_FAN kanalai nėra dubliuoti ir jie veikia nepriklausomai nuo kito. Labai retas, kuris prie šitų kanalų jungs ventiliatorių be PWM funkcijos, tačiau 25 % sukimosi intervalai, reguliuojant kintančia įtampa, atrodo pernelyg dideli. Tokie patys intervalai siūlomi ir prie SYS_FAN kanalų jungiamiems ventiliatoriams, tačiau MSI pagaliau padarė taip, kad prie 4-pin lizdo prijungtas 3-pin ventiliatorius galėtų būti valdomas ne tik keičiant įtampą, bet ir pasitelkiant PWM signalą. Deja, bet ir CC, kaip ir UEFI BIOS, nesiūlo iš anksto sukonfigūruotų profilių.

„Advanced“ skiltis leidžia išsišaukti įtampų ir DRAM vėlinimo laikų keitimo lenteles. Pasirodo naujausia CC versija turi dar vieną naujovę - gražiai apipavidalintą temperatūrų sekimo įrankį. Vartotojas turi galimybę vienu spustelėjimu maksimaliai suaktyvinti CPU aušinantį ventiliatorių, tačiau taip pat lengvai sumažinti jo sūkius mums jau nebepavyko. Įtariame kažkokią programinės įrangos spragą arba tiesiog MSI nepamanė, kad čia pat vartotojas gali užsimanyti nutildyti įsisiautėjusį ventiliatorių. CC taipogi realiu laiku leidžia sekti kitus parametrus, kaip įtampos ar ventiliatorių sūkiai, su galimybe viską įrašyti. Bijantiems didelių įtampų nuokrypių ar benusibaigiančio ventiliatoriaus su „Warning“ įrankiu galima susidėti saugiklius. Žinoma, kalbame apie programinio lygio saugiklius.

[nextpage title="Testavimas"]

Kaip visuomet naudojami baziniai UEFI BIOS nustatymai (papildomai aktyvuojamas tik DRAM XMP profilis), o kiekvienas atskiras testas kartojamas tris kartus ir po to išvedamas bendras vidurkis.

• Procesorius: Intel Core i7-6700K (Turbo Boost on, HT on)
• RAM atmintis: Crucial Ballistix Elite DDR4 2x 8 GB 2666 MHz CL16
• Vaizdo plokštė: MSI GTX 750 Ti Gaming OC
• SSD kaupiklis: OCZ Vector 150 240 GB
• Maitinimo šaltinis: Seasonic SS-460FL2
• Monitorius: Dell U2311H
• Operacinė sistema: Windows 7 x64 (SP1)

„MSI Z170A Tomahawk“ plokštės atveju UEFI BIOS nustatymai (Ring ratio -> auto) gamykliškai sukonfigūruoti taip, kad i7-6700K L4 spartinančioji atmintis veiktų ne 4000, bet 4100 MHz dažniu. Dėl neaiškios priežasties visuose testuose efektyvus CPU L4 dažnis siekė tik 4000 MHz ir norint gauti 4100 MHz dažnį reikėjo „Ring ratio“ nustatymui vietoje auto rankiniu būdu priskirti daugiklį 41. Nors UEFI BIOS rodė, kad dažnis kaip ir nepasikeitė (4100 -> 4100 MHz), tačiau tik tada efektyvus L4 dažnis kilo iki 4100 MHz.

Truputėlis raudonų efektų...

[nextpage title="Rezultatai"]

Kaip ir buvo galima spėti, „Realtek ALC892“ kodekas „RightMark Audio Analizer“ teste, naudojant 24-bit/192 kHz nustatymus, stebuklų nedemonstruoja. Pagrindiniai rodikliai nesiekia (-)90 dBA, nors užfiksuota harmoninio iškraipymo reikšmė lygiuojasi ir net lenkia ne vieną plokštę, naudojančią brangesnį ALC1150 kodeką. Deja, šios „Tomahawk“ persvaros išgirsti tikrai niekam nepavyks.

Po penkių minučių trukmės „Prime 95“ nepertraukiamo testavimo „MSI Z170A Tomahawk“ ir i7-6700K sąnaudos pasiekė 190 W. CPU-Z įrankis rodė, kad CPU įtampa siekė 1.408 v, kai „Asus Z170-Deluxe“ tam pačiam procesoriui parinko šiek tiek mažesnę 1.376 v įtampą. Įtariame, dėl kur kas didesnio skaičiaus papildomų valdiklių šioje motininėje plokštėje mažesnė įtampa nevirto mažesnėmis energijos sąnaudomis.

[nextpage title="Spartinimas"]

Paskutiniu metu motininių plokščių gamintojai deda dideles pastangas į kuo optimalesnį automatizuotą spartinimą, todėl negalėjome neišbandyti „Game Boost“. Apžvalgos pradžioje jau minėjome, kad ši funkcija geba padidinti i7-6700K dažnį iki 4.4 GHz, o i5-6600K iki 4.1 GHz.

UEFI BIOS aplinkoje dviem paspaudimais aktyvavę „Game Boost“ supratome vieną gerumą ir vieną blogybę. Keli paspaudimai tikrai verti +200 MHz, maža to, procesoriui buvo pasiūlyta dirbti su sumažinta įtampa: nuo 1.408 v įtampa sumažėjo iki 1.320 v. Nuostabu! Tačiau pastebėjome, kad aktyvavus „Game Boost“ funkciją DRAM XMP profilio pasirinkti nebebuvo įmanoma. Galvojome, kad šią problemą pavyks apeiti pasitelkus automatizuotus profilius UEFI BIOS aplinkoje, tačiau ir jie buvo išjungti. Vienintele viltimi tapo „Memory Try it!“ funkcija. Ir ji suveikė, leisdama DRAM moduliams nuo 2400 MHz vėl grįžti prie 2666 MHz.

Įdomu tai, kad išjungus „Memory Try it!“ DRAM dažnis nebenukrito iki 2400 MHz, bet dar keisčiau, jog OC sekcijoje užsidegė XMP eilutė, todėl buvo galima aktyvinti profilį, nors viršuje XMP mygtukas tebebuvo „miręs“ ir nepanoro sušvisti mums aktyvavus XMP iš OC sekcijos.

[nextpage title="Išvados"]

Ką norėjo MSI padaryti kurdama Z170A Tomahawk pagrindinę plokštę akivaizdžiai aišku. Kompanija siekė sumodeliuoti žaidėjo dvasiai artimą užtaisą, kuris turėtų pakankamai galios ir detonavęs sukurtų akinantį efektą. Ar buvo pasiektas užsibrėžtas tikslas ginčytis greičiausiai neverta: aktyvuota „Enhanced Multicore“ funkcija, leidusi visiems i7-6700K branduoliams nepriklausomai nuo jų apkrovimo skaičiaus dirbti 4.2 GHz dažniu, laikė „Tomahawk“ įrėmusią į „Asus Z170-Deluxe“ nugarą. Šiek tiek padidintas CPU L4 spartinančios atminties dažnis (4000 –> 4100 MHz) leido išeiti „Deluxe“ priekin tik daugmaž pusėje visų scenarijų. Spartinančiosios atminties dažnio įtaka spartai labai menka, bet greičiausiai nebūtų ir tos menkos „Asus“ persvaros, jei ne klaida Z170A Tomahawk plokštės UEFI BIOS aplinkoje: automatiniu režimu nustatytas „Ring ratio“ daugiklis 41 neveikė ir norint kilstelti L4 dažnį nuo 4000 iki 4100 MHz reikėjo daugiklį įrašyti rankiniu būdu. Tam tikrų gana keistų dalykų iškilo ir su XMP profiliu aktyvavus automatizuotą „Game Boost“ funkciją, paspartinančią i7-6700K iki 4.4 GHz. Tai turbūt vieninteliai rimtesni nusiskundimai dėl naujojo „Click BIOS 5“. Tiesą pasakius, rasti UEFI BIOS'e klaidų pavyksta labai retai ir šiuo atveju MSI nepasisekė. Gerai, kad klaidos nėra rimtos ar tuo labiau kritinės.

Su „Click BIOS 5“ MSI pasistūmėjo į priekį labai apčiuopiamai. Galbūt UEFI BIOS išpildymo klausimu MSI dar neatsistojo greta „Asus“, tačiau atsiradęs „EZ Mode“ režimas, patogus išdėstymas, informacinė eilutė apie atliktus galutinius dažnio pokyčius ir greitas atsako laikas pakėlė „Click BIOS 5“ į visiškai naują lygį. Papildomai MSI turėtų apsvarstyti „Favorites“ skilties integravimą ne tik į „EZ Mode“, bet ir „Advanced“ režimą bei pasirūpinti didesnėmis BIOS atnaujinimo ir atkūrimo galimybėmis. Pastarųjų „Tomahawk“ kaip ir neturi.

Pati raketa sukonstruota tikrai kokybiškai. Nenorime vertinti sustiprintų „VGA Armor“ PCI-Express 3.0 x16 lizdų, bet montažinė plokštė itin tvirta ir nelanksti - gerokai tvirtesnė už visai neseniai čiupinėtą kur kas brangesnę „Asus Z170-Deluxe“. Konstrukcija paprasta, bet gerai apgalvota: didžiausi oriniai CPU aušintuvai nekonfliktuos su vaizdo plokšte, Ultra M.2 lizdas įrengtas virš pirmojo PCI-Express 3.0 x16 lizdo, o abu mechaninius PCI-Express 3.0 x16 lizdus skiria pora PCI-e 2.0 x1. Išdėstymui kaip ir jokių priekaištų, tačiau bėda ta, kad „Tomahawk“ palaiko tik „CrossFire“, o SLI nepalaikoma. Kartoka piliulę reikia nuryti norintiems kokybiškesnės garso posistemės: nei ALC1150 garso kodeko, nei ausinių stiprintuvo. Viso labo paprastas ALC892 kodekas, kurio galimybės, kaip aprodė RMAA testas, ribotos. Tokių savybių iš pagrindinės plokštės reikia toli gražu ne kiekvienam, tačiau negalima nepaminėti fakto, kad už tuos pačius 130 € „Skytech“ salone įmanoma nupirkti LGA1151 produktą su SLI, ALC1150 kodeku ir SATA Express, dėl kurio nebuvimo šioje pagrindinėje plokštėje, tiesą pasakius, mažiausiai skauda galva. Iškart Wi-Fi ir Bluetooth modulį turintis Z170A Tomahawk AC modelis kainuoja ~15 eurų daugiau. Žinoma, „ASRock Z170 Extreme 3“ ir „MSI Z170ATomahawk“ estetinė išvaizda nesulyginama, kaip galbūt UEFI BIOS ir ventiliatorių valdymo galimybės, kurias MSI gerokai pagerino ir dar vienoje srityje priartėjo prie „Asus“. Taigi, arba auka grožio sąskaita vardan SLI ir ALC1150, arba aukojami pastarieji vardan grožio ir tokių mažesnių ar didesnių blizgučių, kaip raudonas LED apšvietimas, vieta Wi-Fi moduliui, diagnostinis LED indikatorius, nors ir elementarus, bei CLR_CMOS perkrovimo mygtukas.