Kuo Žemei nusipelno NASA?

Artėjant Žemės Dienai, NASA „žemiečiams“ surengė internetinį konkursą, kurio siekė nustatyti 10 didžiausių pasiekimų ir atradimų, kuriuos per savo 50 gyvavimo ir žemės stebėjimo metų jie sukūrė.

Kandidatai buvo išrinkti iš Nacionalinės mokslų akademijos studijų 2008 metais. Nugalėtojai buvo paskelbti antradienį – Žemės dienos išvakarėse. Taigi nieko nelaukdami pradedame vardinti nugalėtojus.

10 vieta – Mūsų planetos energijos tikrinimas

Patys moderniausi NASA žemės įrengimai dabar gali stebėti net energijos srautus, sklindančius iš ar į mūsų planetą.

„Dabar mokslininkai matuoja saulės energijos, pasiekiančios žemę pasikeitimus (kad ir nedidelį kiekį) ir kiekį saulės energijos, kuri yra nukreipiama šalin nuo žemės po to, kai masyvūs vulkanai įsiveržia į stratosferą“ – teigia asociacijos specialistai. „Su šia informacija apie natūralius reiškinius, dėl kurių šyla ir šąla planeta, mes galime geriau suprasti, kokį vaidmenį klimato pasikeitimuose atlieka žmogus.

9 vieta – Vandenų matavimai

Jūrų paviršiaus matavimai dabar gali būti atlikti tiesiog iš kosmoso. Palydovai gali stebėti aukštyn kojom apsivertusį vandens pasaulį, pilna mažų sūkurių, kurie jungiasi ir maišosi arba didžiausią iš visų vandens fenomenų – El Nino. Šis didis vandenynų reiškinys trunka daugiau kaip metus ir nutįsta, bene, aplink visą pasaulį.

8 vieta – Numatomas pasėlių derlius

1970 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Geologijos Tyrimų institutas ir NASA pradėjo plėtoti palydovinius prietaisus, kuriais buvo siekiama stebėti numatomą šalies pasėlių derlių. Šalis atitinkamai pagal numatomą kviečių, kukurūzų, sojos pupelių ir kitų pasėlių derlių galėjo nustatyti, kurioje pasaulio vietoje numatomas jų trūkumas ar perteklius.

7 vieta – „Žalumos“ matavimas

Tik kosminių įrengimų dėka, mokslininkai dabar gali stebėti chlorofilo „žalumą“ augaluose. Dabar mokslininkai galimi sekti plačiai paplitusius pasikeitimus ekosistemoje, kaip antai padidėjęs sezoninis augimas toli šiaurėje ar vandenynų dumblių pakilimus ir nusmukimus. Taip pat dabar mokslininkai lengviau gali stebėti kokia vis dėlto didelė įtaką anglies dioksido cikle jam keliaujant į ir iš atmosferos daro ekosistema

6 vieta – Nustatytas ledynų judėjimas

NASA palydovai parodė, kad žemės ašigalio ledynai praranda labai didelius kiekius sniego. Tirpstant ledui, kuris yra tarsi atrama sniegui ir vis kylant jūros lygiui, sniegas patenka į vandenį ir ištirpsta, todėl greitai ašigalyje neturėsime nei ledo, nei sniego. Būtent NASA duomenys leido mokslininkam pamatyti tikrąsias globalinio atšilimo pasekmes, mūsų didžiausiam „gėlo vandens šaltiniui“ žemėje.

5 vieta – Globalinio užterštumo tyrimai

Kartą, JAV žmonės pastebėjo, kad oro užterštumas darosi rimta lokalinė problema. Tačiau vaizdai iš kosmoso, mokslininkams, parodė, kad užterštumas juda ir už šalies, ir už vandenyno ribų. 1980 metais, mokslininkai sudarė pirmuosius oro užterštumo žemėlapius, siekdami nustatyti, kuriose žemės vietose oras yra labiausiai užterštas ir kur žmonėms gali kilti sveikatos pavojų. Mokslininkai iki šiol stengiasi patraukti žmonijos dėmesį, nes oro užterštumas veikia ne tik mūsų ozono sluoksnį, tačiau ir agrokultūrines šalių teritorijas.

4 vieta – Jūrų stebėjimai

1970 metais, kai Lietuvoje, dar ne kiekvienas gyventojas turėjo televizorius, NASA jau tyrinėjo vandenynų paviršiaus temperatūrą. Su kosmoso tyrimų agentūros duomenimis rankose, mokslininkai žinojo, kuriose vandenynų vietose labiausiai jaučiami globalinio atšilimo padariniai. „Tai nėra gera žinia, nes vanduo turi savybę šildant plėstis, ir galiausiai tai lems, kad žemėje ženkliai pakils jūros lygis.“ – nerimavo specialistai.

3 vieta – Orų prognozės

NASA naudoja paukščio akies vaizdą, stebėti orų sistemos rutuliojimąsi. Remiantis kosmoso agentūra, praėjo dešimtmečiai nuo tada, kai neužfiksuotas uraganas ar tropinis ciklonas paskutinį kartą smogė gyventojams nepasiruošus. Be abejo, per paskutinius 30 metų, šios technologijos ženkliai pagerino ir standartines septynių dienų orų prognozes, kurias kiekvieną vakarą girdite per televiziją

2 vieta – Ozono sluoksnio tyrimai

NASA sako, kad palydovai ir aviacija galutinai įrodė tikslią žmogaus padarytą cheminę žalą, kuri beveik sunaikino ozono sluoksnį. Ši informacija privedė prie to, kad kai kurios šalys uždraudė naudoti dalį chemikalų savo teritorijoje.

„Dabar mokslininkai visiškai suprantą, iš kokių medžiagų yra sudarytas žemės atmosfera ir kokios medžiagos daro didžiausia žalą ozono sluoksniui. NASA duomenys netgi leidžia numatyti, kada numatomas ozono skylės atsigavimas ties Antarktida (apie 2070 metus)“ – teigia ekspertai.

2007 metų ozono skylės nuotrauka, padaryta virš Antarktidos:

1 vieta – GPS

Remiantis NASA, tikroji „Global Positioning System“ galia yra glaudžiai susijusi su mokslininkų žiniomis apie pačią žemę. Tikslios navigacijos per GPS satelitus nebūtų įmanoma pasiekti be ypač tikslių žinių apie žemės formą ir apie tai, kaip ji juda. „NASA ženkliai prisidėjo prie globalinio tinklo kūrimo, kuris nuolatos lazeriais skanuoja kasdienius žemės paviršiaus pasikeitimus“ – teigė agentūros atstovas. Pirmąjį NASA Lazerinį Geodinaminį palydovą Lageos I paleido dar 1976 metais.

Nors yra daugybė tokių, kurie dėl visko, kas blogai mūsų atmosferoje suskumba kaltinti kosminę aviaciją, nereikėtų pamiršti, kiek ji daug gero davė šiuolaikiniam mokslui.