Rekordinė 2023 m. tarša panaikino pandemijos metu fiksuotą pagerėjimą

Šių metų Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (JTAP) ataskaitoje apie išmetamųjų teršalų atotrūkį teigiama, jog turtingiausios pasaulio valstybės nedaro pakankamai, kad sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Deja, ji taip pat rodo, kad pastaruoju metu didėjantis išmetamųjų teršalų kiekis panaikino pandemijos metu fiksuotą gerėjimą.

Nuo 2022 m. iki 2023 m. pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 1,3 proc. ir viršijo vidutinį metinį 0,8 proc. tempą per dešimtmetį nuo 2010 m. iki 2019 m. bei pasiekė naują rekordą – 57,1 GtCO2e. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padidėjimą lėmė visi išmetamųjų teršalų šaltiniai, išskyrus žemdirbystę ir miškininkystę. Daugiausia teršalų ir toliau išmetama iš energetikos ir žemės ūkio.

JTAP duomenimis, dėl dabartinės politikos iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra pasaulyje gali pakilti iki 3,1 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Paryžiaus susitarimo tikslas apriboti šį skaičių iki 1,5 C taps nepasiekiamas, jei per ateinančius kelerius metus išmetamųjų teršalų kiekis augs panašiai kaip 2023 m.

Pasiekus tokį išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimą, dėl kurio valstybės susitarė pagal Paryžiaus susitarimo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įnašus, planeta atsidurtų ant kelio, kuriuo einant atšilimas padidėtų nuo 2,6C iki 2,8C. Norint pasiekti 1,5C, reikėtų iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 47 proc. palyginti su 2019 m. lygiu, o iki 2035 m. – 57 proc. Padidinus vėjo ir saulės energijos naudojimą, iki 2030-ųjų išmetamųjų teršalų kiekį būtų galima sumažinti 27-38 proc. Dar 20 proc. mažėjimą gali padėti pasiekti mažesnis miškų kirtimas ir pagerinta miškotvarka.

Mokslininkai ne kartą siejo klimato kaitą su stichinių nelaimių suintensyvėjimu, kylančiu jūros lygiu, dažnėjančiomis karščio bangomis ir kitais padariniais, kurie gali kelti pavojų žmonių civilizacijai.