Aštuoniltis mamutas: Alpenfohn K2

Pūgos ir stiprūs vėjai vis neleisdavo keliautojams pasiekti kalno viršūnės, todėlkūrėjai šį aušintuvą pavadino lemties kalnu. Milžiniškas įmantrios formos, dviejų bokštų, aštuonis karščio vamzdelius ir kiek neįprastą 120 ir 140 mm. ventiliatorių kombinaciją turintis „Alpenfohn K2“ pabandys įrodyti, kad būtent jis pasižymi galingiausiu viską stingdančiu šalčiu,o legenda gali virsti tikrove.

 

 

• Apie „Alpenfohn“
• Pakuotė ir komplektacija
• Žvilgsnis iš arčiau
• Techninės specifikacijos
• Montavimas
• Testavimas
• Rezultatai
• Išvados

 

Apie „Alpenfohn“

„Alpenfohn“ nėra tikrasis PC aušinimo įrenginių gaminimu užsiimančios kompanijos pavadinimas. „Alpenfohn“ reprezentuoja 1995 metais įkurtą vokiečių EKL AG, kuri šią pardavimų markę sukūrė 2008 metais. Po „Alpenfohn“ ženklu slepiasi daug apdovanojimų susižėrusių CPU, VGA ir sisteminių aušintuvų. Bendradarbiaudama su Kinijos ir Taivano įmonėmis, EKL AG stengiasi pasiūlyti vis daugiau nepriekaištinga surinkimo kokybe ir efektyvumu pasižyminčių aušinimo sprendimų entuziastams, pirminius modelius sukurdama Vokietijoje, o masinę produkciją perkelianti į Azijos gamyklas.

Pakuotė ir komplektacija

„Alpenfohn K2“ dėžė masyvi, išstypusi į viršų ir be abejonės primenanti legendomis apipintą kalną, kurio stūksojimo vieta ant  pakuotės neįvardinta, bet galima nuspėti, kad tai realiausiai gali būti Alpių masyvas. Ant priekinių dėžės paviršių nurodytas įrenginys, su kuriuo mes jau visai netrukus susidursime akis į akį. Šoninės pakuotės dalys talpina lenteles su palaikomais procesorių lizdais, technines aušintuvo charakteristikas bei trumpai aprašytas K2 savybes: U formos aštuonis karščio vamzdelius, specialią formą turinčias aliuminio plokšteles bei dvigubą „Wing Boost“ ventiatorių konfigūraciją.

EKL AG pasitelkė šiek tiek išradingumo bandydami apsaugoti radiatorių nuo pažeidimų: radiatorius talpinamas į dėžutę, o vėliau ji įspraudžiama į dar vieną didesnę dėžutę, kol pagaliau viskas patalpinama į pagrindinę masyvią pakuotę. Komplektacijoje randami du „Wing Boost“ 140 ir 120 mm. skersmens ventiliatoriai, montavimo įrankiai, net keturios poros tvirtinimų ventiliatoriams (trys – 120 mm.montavimo skylėms, vienas – 140 mm.), mažytis švirkštas su termo pasta bei du vartotojo gidai. Vienas atskirai skirtas „Intel LGA2011“ procesorių savininkams.

 

Žvilgsnis iš arčiau

Turbūt tiksliau „Alpenfohn K2“ būtų vadinti ne kalnu, o kalvagūbriu. Pagrindą tokiems filosofiniams pamąstymams suteikia aušintuvo aukščio ir svorio specifikacijos. Dviejų bokštų radiatoriaus aukštis yra pakankamai toleruojamas šiuolaikinių korpusų ir siekia 160 mm. Kur kas įspūdingesni skaičiai atsiranda kuomet prakalbame apie K2 svorį: 1070 gramų be ventiliatorių ir 1378 gramai su dviem ventiliatoriais, pastarąjį paverčiant vienu sunkiausių CPU aušinimo sistemų atitinkamoje rinkoje. Palyginimui, pas mus pabuvojęs taip pat dviejų bokštų konstrukcijos „Phanteks PH-TC14PE“ su ventiliatoriais sveria 1250 gramų.

Abu blokus, kurių kiekvienas talpina 49 aliuminines plokšteles, skiria 28 mm tarpas. Plokštelės viena nuo kitos išdėstytos ~2 mm. atstumu, o tokia struktūra dažniausiai būna jautri didesnį statinį slėgį turintiems ventiliatoriams. „Alpenfohn“ pabandė nukreipti ventiliatorių generuojamą oro srautą maksimaliai per aliuminines plokšteles, į apačią užlenkdami jų šoninius galus. K2 tampa uždaros struktūros radiatoriumi, tačiau toks sprendimas turi ir savų minusų: tarp blokų įspraustas ventiliatorius labiau pajėgus paimti orą  tik iš prieš save esančio centro, nei iš šonų, todėl antrojo bokšto aušinimas šiek tiek kenčia. Taip pat buvo pasirinktos ir kitos unikalios optimizacijos, kaip piramidės formos suteikimas priekinei aliumininio plokštelių zonai. Tokiu būdu ne tik sukuriama įmantresnė K2 išorinė forma, bet ir sukuriamas skirtingo ilgio tarpelis tarp aliuminio plokštelių ir 120 mm. ventiliatoriaus. Vidinės dalies plokštelės pasižymi dantyta forma, o tokios optimizacijos ir bendri radiatoriaus išmatavimai siekiantys 160 (A) x 144 (P) x 154 (I)leidžia spėti, kad K2 turi vieną didžiausių efektyvių aušinimo plotų iš visų orinių mamutų.

Abu trapecijos formos plokštelių blokai linkę konverguoti į vidų. Pasak EKL AG, ši savybė turėtų padidinti K2 suderinamumą su PCI-Express lizde esančiais įrenginiais, tačiau nesunku pastebėti, kad jei plačiausia vieta kontaktuos su PCI-E įrenginiu, į vidų konverguojančių plokštelių dizainas praranda savo pirminę paskirtį ir tarnauja tik estetiniais sumetimais.

Dviejose viršutinėse aliuminio plokštelėse EKL AG išgraviravo „Alpenfohn“ pavadinimą. Nuo čia prasideda aštuonių 6 mm. skersmens karščio vamzdelių kelias link varinio pagrindo. Karščio vamzdeliai pasižymi U forma yra nikeliuoti ir pasak gamintojo, su plokštelėmis jungiami litavimo būdu. Dėja, to patvirinti negaliu, nes litavimo pėdsakų aptikti nepavyko.

Veidrodinio K2 pagrindo išmatavimai siekia 59 x 45 mm. Tai didžiausią pagrindą turintis CPU radiatorius pabuvojęs pas mus, ir tai iškart kelia nerimą, kad testavimo metu su Phenom II X4 procesoriumi liesis tik 4, maksimaliai 5 centriniai vamzdeliai. Tokiu būdu karštis nebus perduodamas efektyviausiu būdu, o visą potencialą K2 turėtų išnaudoti tik su kur kas didesnį kristalą turinčiais CPU, kaip „Intel Sandy Bridge Extreme“. Ant pagrindo viršaus matomos išilginės aliuminio struktūros, atliekančios ne tik šilumos išsklaidymo funkciją, bet ir sudarydamos „kolidorių“ tvirtinimo mechanizmui.

„Alpenfohn K2“ komplektuojamas su dviem „Wing Boost“ ventiliatoriais: 140 mm. skermens modelio sūkiai kinta 300–1100 RPM, o 120 mm. – 500-1500 RPM ribose. Abu valdomi PWM signalu, todėl pasibaigia 4-pin jungtimi. Mažesnysis modelis pasižymi unikalios formos rėmu, nors abiejų ventiliatorių išorinis rėmas juodas, o vidiniai kraštai balti.

Ištisas ventiliatorių išorinis paviršius padengtas antivibracinės medžaigos sluoksniu, o kabeliai įmauti į tamsias rankoves. 120 mm. ventiliatorius pajėgus praleisti 108.60 m/h oro (8 – 24.8 db(A)), o 140 mm. – 104.70 m/h (10 – 19.4 dbA). Šiuose ventiliatoriuose naudojami hidrauliniai guoliai (angl. Hydraulic bearings), kurių ilgaamžiškumas 60 C palinkoje siekia ~65 000 valandų. Panašu, kad „Wing Boost“ palieka ne tik išskirtinių, bet ir kokybiškų ventiliatorių įspūdį.

 

Techninės specifikacijos

 

Montavimas

Radiatoriaus montavimui skirta universali galinė plokštelė, tinkanti tiek „Intel“, tiek AMD skirtingiems lizdams. Pirmiausiai užmaunami nuo iškrovos apsaugantys silikoniniai paminkštinimai ir tik tada plokštelė dedama prie nugarinės pagrindinės plokšties dalies. AMD skirtas kronšteinas pritvirtinamas žemų veržlių pagalba, prieš tai panaudojus izoliacines kolonas ir dvigubus varžtus. Pats radiatorius tvirtinamas tilto pagalba, kuris įsistato į ant pagrindo išorinės dalies esančius griovelius. Tilto kraštuose esančių veržlių padėti galima šiek tiek koreguoti.  Nors „Alpenfohn K2“ siūloma montavimo sistema AMD procesoriams neprilygsta mano tini pamėgtam „Thermalright“ naudojamam modeliui, ji  – solidi ir pakankamai paprasta naudotis. 

Tvirtinant radiatorius, beveik visuomet tenka atkreipti dėmesį į pagrindo padarytą įspaudą. Nors nuotraukos  užfiksuoti nepavyko, K2 padarytas įspaudas pasirodė vienas geriausių, kokius teko matyti. Tokio pločio radiatorius neabejotinai sukels problemų naudojant aukštus RAM modulius, todėl į tai verta atkreipti dėmesį renkantis šių dviejų komponentų kombinaciją, kaip ir į tai, kad ventiliatorių tvirtinimas gali tapti labai apsunkintu „mid tower“ korpusuose, ypač viduriniojo. Tokiais atvejais rekomenduojama ypač didelius radiatorius montuoti išėmus pagrindinę plokštę. Laimei, daugelis vartotojų tokius gigantus talpins į „full tower“ korpusus, kur neturėtų iškilti itin rimtų problemų net su šlykštesnėmis ventiliatorių tvirtinimo sistemomis. Šitai apie „Alpenfohn K2“ pasakyti tikrai negaliu – sistema viena patogesnių, kurias teko naudoti.

 

 

Testavimas

Testavimo sistemą sudarė:

• Procesorius: AMD Phenom II X4 955 BE @4.263GHz (203×21) 1.504v/ CPU NB @ 2.842GHz 1.325v
• Pagrindinė plokštė: Gigabyte GA-990XA-UD3 (F13)
• RAM atmintis: Kingston HyperX Blu DDR3 2x2GB 1600CL9 @1624 CL7-9-7-20-28 1T 1.65v
• Vaizdo plokštė: Sapphire HD 7870 OC Edition (1050/5000 MHz)
• Korpusas: Bitfenix Colossus Window Green

Ramybės ir apkrovos režimų temperatūros buvo matuojamos tokia tvarka: dvi minutės kompiuteriui „apšilti“ – fiksuojama ramybės (idle) temperatūra, tuomet septynioms minutėms įjungiamas „Prime95“ (small FFT’s) testas. Temperatūrų sekimui naudota „CPUID HWMonitor PRO“ programinė įranga. Termo pasta – „Noctua NT-H1“. Aplinkos temperatūra – 19^o C.

 

Rezultatai

Maksimaliai besisukantys 140 ir 120 mm skersmens ventiliatoriai leidžia K2 prasibrauti iki lyderių gretų: „Thermalright Archon SB-E X2“, „Prolimatech Megahalems“ bei pora skirtingų ventiliatorių konfigūracijų naudojantį „Phanteks PH-TC14PE“.  Įjungus PWM funkciją arba auto režimą, K2 praranda 3^o C ir nusirita už daugelio varžovų nugarų, tačiau tampa visiškai tyliu, greičiausiai nusileisdamas šiuo aspektu tik „Thermalright Archon SB-E X2“ (~800 RPM).

Turint grafoje fenomenalų vieno bokšto „Thermalright Archon SB-E X2“, reikėtų nedelsiant pradėti ieškoti kaltų. Pagal paviršiaus plotą ir karščio vamzdelių skaičių „Alpenfohn K2“ atrodo tarsi neturėtų turėti konkurentų, tačiau milžiniškas pagrindo paviršiaus plotas (jis didžiausias iš visų testuotų radiatorių) greičiausiai kiša koją: karštį nuo turimo CPU surenka tik keturi – penki centriniai vamzdeliai, o likusieji kraštiniai atlieka tik pasyvų vaidmenį. Tai neleidžia K2 prasibrauti iki aiškių lyderių, tačiau maksimaliai besisukantys ventiliatoriai leidžia šiam gigantui priartėti prie panašiausią struktūrą ir paviršiaus plotą turinčio Phanteks PH-TC14PE (2x 1200 RPM). Nors deficitas siekia 0.8^o C, K2 gali pasigirti tyliau veikiančiais ventiliatoriais. Mano manymu, EKL AG taip pat galėjo pasirinkti dar kiek sparčiau besisukantį 120 mm. ventiliatorių, mat vienas už kito išdėstyti vienodų specifikacijų ventiliatoriai neatrodo, kad taptu pačiu optimaliausiu sprendimu. Tiesa, kaltinti tokio sprendimo negalima, nes rinkoje yra tekę matyti ir kur kas keistesnių konfigūracijų.

~170 RPM leidžia pasidžiaugti 0,7^o C. Max ir auto režimuose besisukantys įrenginiai pakankamai aiškiai girdimi, tačiau lengvai toleruojami. Komfortiškumo lūžis įvyksta kažkur ties ~1100 RPM. Įdomumo dėlei pabandėme atlikti testus ventiliatoriams sukantis tiekiant 7V įtampą, tačiau labai lėtai besisukantys 140 ir 120 mm. modeliai nesugebėjo išlaikyti CPU skleidžiamo karščio žemiau 64^o C.

 

Išvados

„Alpenfohn K2“ – kokybiškas ir stilingas dvibokštis monstras. EKL nebandė ieškoti apčiuopiamų kompromisų nei kurdami viršutinę radiatoriaus dalį, nei apatinę, o aiškiai pasekė išradingumo ir maksimalizmo keliu. Išskirtines konstrukcines struktūras galima įvardinti kaip bandymą sukurti išoriškai išsskirtinį gaminį ir tai Ekl AG puikiai pavyko.  Nors tokių sprendimų praktinę vertę įvertinti sunku, labai paprasta įvertinti kitą K2 atributą – maksimalizmą. Panašu, kad maksimalizmas nepavirto tuo pačiu maksimalizmu dėl pirmojo kaltės arba neoptimalaus testavimo procesoriaus. Kone didžiausias rinkoje esantis radiatoriaus pagrindas yra aiškiai sukurtas Intel Sandy Bridge Extreme ir bepasirodysiantiems Ivy Bridge Extreme procesoriams, būtent su kuriais Alpenfohn K2 galėtų parodyti visus savo raumenis. Potencialo šis aušintuvas tikrai turi, kaip ir gerą kainos/efektyvumo santykį.  228 litus kainuojantis aušinimo sprendimas yra vienas pigiausių tarp visų dvibokščių radiatorių, siūlantis gerą efektyvumą, tvirtą konstrukciją, kokybiškus ir pakankamai tylius ventiliatorius, išskirtinę išvaizdą bei daugelį labiau antro plano savybių, kaip patogią ventiliatorių tvirtinimo sistemą bei šūsnį jiems skirtų laikiklių.

Privalumai:

1. Geras, rezervų turintis, efektyvumas;
2. Konkurencinga kaina;
3. Kokybiški ir tylūs 120/140 mm. ventiliatoriai;
4. Pakankamai patogi ir patikima radiotoriaus ir ventiliatorių tvirtinimo sistemos;
5. Palaikomi visi naujausi procesorių lizdai, įskaitant ir Intel LGA2011;
6. Unikali išvaizda;
7. Turtinga komplektacija

Vidutiniška:

1. Dydis;
2. Galimos problemos su aukštais RAM moduliais;
3. Pilnam išnaudojimui reikalingas atitinkamas procesorius