Australijos draudimas paaugliams naudotis socialiniais tinklais nelabai veikia

Australija tapo pirmąja šalimi, kuri visoje šalyje įvedė socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei tam tikro amžiaus naudotojams, priimdama atitinkamą įstatymą gruodžio mėnesį. Praėjus keturiems mėnesiams, ar šis draudimas pasirodė esąs veiksmingas? Remiantis nauju tyrimu, ne itin.

Pasaulyje pirmasis Australijos socialinių tinklų draudimas jaunesniems nei 16 metų naudotojams nesulaiko vaikų nuo šių platformų taip, kaip tikėjosi vyriausybė. Naujas tyrimas, kurį atliko Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi savižudybių prevencijos labdaros organizacija „Molly Rose Foundation“ (MSF), parodė, kad 61 % arba trys iš penkių Australijos 12–15 metų paauglių, kurie turėjo paskyras ribojamose platformose prieš įsigaliojant draudimui, vis dar turi prieigą prie vienos ar kelių paskyrų.

Dauguma didžiųjų platformų išlaikė didžiąją dalį savo nepilnamečių naudotojų. 53 % buvusių „TikTok“ naudotojų vis dar gali prisijungti prie savo paskyrų, taip pat 53 % buvusių „YouTube“ naudotojų ir 52 % buvusių „Instagram“ naudotojų.

Netrukus po Australijos įstatymo įsigaliojimo pasirodė pranešimų apie paauglius, apeinančius veido amžiaus patikrinimo skenavimą, darantys neįprastas veido išraiškas, besidažantys arba naudojantys VPN. Taip pat buvo pranešimų apie kai kuriuos asmenis, kurie išlaikė amžiaus patikrinimus, naudodami savo veidus, kad padėtų draugams ir šeimos nariams apeiti draudimą.

MSF ataskaitoje nustatyta, kad daugumoje atvejų, kai vaikai vis dar turėjo prieigą prie savo socialinių tinklų paskyrų, platformos nesugebėjo identifikuoti ir pašalinti jaunesnių nei 16 metų paskyrų, o tai reiškia, kad daugumai vaikų nereikėjo griebtis apėjimo būdų.

Beveik du trečdaliai (64 %) „YouTube“ naudotojų, 61 % „Snapchat“ naudotojų ir po 60 % „Instagram“ bei „TikTok“ naudotojų teigė, kad platformos nesiėmė „jokių veiksmų“, siekdamos pašalinti ar deaktyvuoti paskyras, kurias jie turėjo prieš įvedant apribojimus.

Kaip ir kitų šalių atveju, vienas iš draudimo įvedimo tikslų buvo užtikrinti vaikų saugumą internete. Tačiau 51 % apklaustųjų, kurie iki draudimo naudojosi ribojamomis platformomis, teigia, kad įstatymas jų saugumo internete nepagerino, o 14 % sako, kad dėl jo jie jaučiasi netgi mažiau saugūs.