„Google“ pralaimėjo apeliacinį procesą su ES dėl „Android“, teks mokėti 4,1 mlrd. eurų baudą

Ilgai trukusi teisinė kova dėl „Android“ baigėsi akivaizdžiu „Google“ pralaimėjimu, įtvirtindama vieną didžiausių antimonopolinių baudų, kurias kada nors yra skyrusi Europos Sąjunga. Ketvirtadienį Europos Teisingumo Teismas paliko galioti bendrovei paskirtą 4,1 mlrd. eurų (4,7 mlrd. JAV dolerių) baudą, sutikdamas su reguliavimo institucijų nuomone, kad „Google“ naudojo „Android“ siekdama sustiprinti savo dominuojančią padėtį internetinės paieškos rinkoje. Byla buvo nagrinėjama ES teismuose nuo tada, kai Europos Komisija pirmą kartą paskyrė šią baudą 2018 m.

„Google“ ir jos patronuojančios bendrovės „Alphabet“ pateiktas apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo atmestas, taip patvirtinant baudą, paskirtą už „Google Search“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi „Android“ operacinės sistemos kontekste“, – teigė teismas.

Ginčo objektas buvo ne pati „Android“ sistema, o tai, kaip „Google“ suformavo aplink ją ekosistemą. Nors operacinė sistema platinama nemokamai, reguliavimo institucijos teigė, kad verslo modelis buvo susijęs su tam tikromis sąlygomis – konkrečiai, reikalavimais, kurie lėmė, kokia programinė įranga atsiras įrenginiuose ir kaip gamintojai galės naudoti platformą.

Europos Komisijos teigimu, „Google“ reikalavo, kad telefonų gamintojai iš anksto įdiegtų jos „Search“ programėlę ir „Chrome“ naršyklę, kad gautų prieigą prie „Play Store“ – pagrindinio „Android“ programėlių platinimo kanalo.

Reguliavimo institucijos taip pat teigė, kad „Google“ mokėjo kai kuriems didiesiems gamintojams ir mobiliojo ryšio operatoriams už tai, kad jie išskirtinai iš anksto įdiegdavo „Google Search“. Be to, buvo nustatyta, kad bendrovė neleido gamintojams naudoti alternatyvių „Android“ versijų, jei jie norėjo įtraukti „Google“ programas. Tai iš esmės apribojo konkuruojančių „Android“ atšakų plėtrą.

Apibendrinant, šios praktikos susiejo pagrindines mobiliosios ekosistemos dalis – paiešką, naršyklę ir programėlių platinimą – į vieną „Google“ kontroliuojamą sistemą. Įrenginių gamintojams atsisakyti šių sąlygų retai kada buvo praktiškai įmanoma, atsižvelgiant į „Play Store“ svarbą.

„Google“ užprotestavo prieš šį sprendimą, teigdama, kad jame „neatsižvelgiama į mūsų dideles investicijas, skirtas užtikrinti, kad „Android“ išliktų atviras, suderinamas ir nemokamas. Bet kuriuo atveju, dar 2018 m. pritaikėme savo sutartis, kad jos atitiktų pirminį sprendimą, ir toliau orientuojamės į nuolatinę inovaciją bei atvirumą mūsų vartotojams, partneriams ir kūrėjams.“

Ši byla buvo atidžiai stebima technologijų sluoksniuose, nes ji peržengia tradicinių antimonopolinių klausimų apie kainodarą ar rinkos dalį ribas. Vietoj to, ji sutelkia dėmesį į tai, kaip techninė integracija ir sutartiniai reikalavimai gali sustiprinti įmonės dominavimą platformos ekosistemoje.

Žemesnės instancijos ES teismas jau 2022 m. patvirtino didžiąją dalį Komisijos išvadų, nors šiek tiek sumažino pradinę 4,3 mlrd. eurų baudą. Ketvirtadienio sprendimas iš esmės patvirtina tą sprendimą ir baudą paverčia galutine.

Šis rezultatas taip pat sustiprina platesnes ES pastangas suvaldyti didžiąsias technologijų platformas. Pagal Skaitmeninių rinkų aktą „Google“ jau buvo įpareigota atlikti „Android“ pakeitimus, kurie leistų konkuruojantiems dirbtinio intelekto paieškos asistentams veikti laisviau, ir reikalauja, kad įmonė dalytųsi tam tikrais duomenimis su konkuruojančiais paieškos paslaugų teikėjais.