AMD įnirtingai investuoja į technologijų vystymo sektorių
„Zen“ ir RDNA architektūros buvo sukurtos AMD disponuojant skurdžiu biudžetu ir kompanija puikiai žino, kur reikia investuoti, kad pasisekimas nebūtų trumpalaikis. AMD skaičiavimais 2020 metais pajamos turėtų išaugti ~25 % lyginant su 2019 metais, kas leidžia paskirti ženkliai didesnę sumą technologijų vystymo (R&D) sektoriui.
Pirmajame metų ketvirtyje šiam sektoriui tenkančios išlaidos padidėjo daugiau nei 45 mln JAV dolerių lyginant su ketvirčiu prieš tai. Padidėjimas siekia beveik 12 %, nuo 395 mln iki 442 mln. Žvelgiant į laikotarpį prieš metus kompanijos R&D biudžetas padidėjo beveik 18,5 % (373 mln -> 442 mln).
AMD neabejotinai privalo išlaikyti R&D biudžetą bent panašiame lygyje, jog galėtų laikytis užsibrėžtų planų išleidžiant naujus produktus sėkmingai konkurencijai su „Intel“ bei „nVidia“, kurie R&D sektoriui turi galimybę skirti kur kas didesnes lėšas. Be to, toliau CPU ir GPU architektūroms sudėtingėjant AMD prireiks dar didesnių pastangų norint išlaikyti konkurenciją spartos lenktynėse.
Loading ...
Kaip ir sakiau, AMD bus procesorių lydėrė kitose platformose… Tai yra, automobiliuose, kosminėse stotyse, gamybos ir robotikos srytyse ir t.t. Nes tai – vienintelis stabilus CPU.
Panašu, kad radome būdą kaip išsitirti nuo koronos ir elektroniniu būdu.
Nebus. Nes AMD kuria consumers chips, o ne Application-specific integrated circuit (ASIC). Tesla atsisakė Nvidia Drive AGX platformos ir savo ASIC sukūrė. Tas pats su bitcoinais, pramonėje ir t.t. NASA pati sau įranga irgi kuria. AMD, INTEL, NVIDIA įranga gera yra bazinėje stadijoje, kai testuojamos idėjos, konceptai. Po to dauguma įmonių savo dedikuotus produktus sukuria ar užsako. Kam pirkti daiktą, kuris viską atlieka, kai tu gali pigiau daiktą sukurti kuris tik vieną darbą, bet labai gerai atlieka. AMD toliau konkuruos su tuo pačiu Intel ir nVidia dėl rinkos dalies.
Siek tiek naudoja, bet nedaug. Embedded Ryzen’ai i kai kurias multimedia sistemas eina, losimo aparatus ir pan. Bendros paskirties pramoninius PC/bordus. Routerboardus irgi, as pats turiu PCengines routerboard su AMD – super daiktas. Aisku cia labiau nisiniai produktai, siaip embedded rinkoj ARM’as turi major share ir niekas jo is ten neismes vien del kainos ir energetiniu sanaudu.
ASIC’us cia daugiau dideles korporacijos darosi, arba jeigu reikia dideliu kiekiu. Mazesnes/nisines naudoja FPGA arba is vis koki piguvini ARM’ini SoC. Ziurint kokia sritis ir reikalavimai. NASA siaip visaip daro, yra naudojus NVIDIA Tegra kazkam berods.
Is tikro tai fixed function blokai tuoj pareis ir i consumer CPU. Daugiau nera kur detis 😀 Einant i 5/3/2/1nm daznis nedides (siaip netgi mazes greiciausiai), tik tankis. IPC kelis kartus lengvai nepadidinsi, tai nera taip paprasta, o va Intel’io QuickSync’as gerai parodo, kad fixed function, jeigu softas isnaudoja, priduoda daug nasumo. x86 bus panasus i ARM’iniu SoC netrukus (bent as taip speju) su populiariausiu naudoju algoritmu implementavimu tiesiai gelezyje: kodavimo, kriptavimo, kompresijos ir t.t. Nu nebent prades daryti tikras 3D architekturas ir IPC prades kilti ne procentais, o X’ais. Aisku esmes tai nekeicia, ir vistiek tai liks conusmer rinka.