AMD: RX 5700 serijai 110 laipsnių C temperatūra yra normalu

Niekam ne paslaptis, kad AMD referencinių RX 5700 serijos vaizdo plokščių aušinimas yra prastas. AMD iš tokių vaizdo plokščių naudotojų sulaukė klausimo, ar 110o C temperatūra nekenkia jų vaizdo plokštei, nes būtent iki tiek įkaista grafikos procesorius žaidimų sesijų metu. Tai yra karščiausios lusto dalies temperatūra, o ne viso lusto.

AMD suskubo visiems paaiškinti, kad karščiausia „RX 5700“ serijos vaizdo plokščių lusto vieta gali pasiekti 110o C, bet tai visiškai nekenkia grafikos procesoriui. Į lustą dabar montuojami keli temperatūros jutikliai, kai seniau jis būdavo tik vienas. Tai daroma tam, kad iš lusto būtų galima išspausti maksimumą. Seniau su vienu temperatūros davikliu lusto temperatūra nebuvo tiksliai sekama. Dabar tiksliau sekant įvairias grafikos procesoriaus dalis galima išspausti kažkiek daugiau spartos. Iš AMD teiginių aišku, kad 110o C temperatūra yra visiškai darbinė jų lustui ir visiškai atitinka specifikacijas.

Junction Temperature: Enhanced Thermal Monitoring

In the past, the GPU core temperature was read by a single sensor that was placed in the vicinity of the legacy thermal diode. This singular sensor was used to make all power-performance optimization decisions across the entire GPU. However, depending on the game being run, the type of GPU cooling and other related metrics, different parts of the GPU might have been at different levels of utilization. As a result, ramping up or throttling down the entire GPU based on this single measurement was inefficient, often leaving significant thermal headroom – and resulting performance – on the table.

With the AMD Radeon VII GPU we introduced enhanced thermal monitoring to further optimize GPU performance. We built upon that foundation with the Radeon RX 5700 series GPUs, and now utilize an extensive network of thermal sensors distributed across the entire GPU die to intelligently monitor and tune performance in response to granular GPU activity in real time.

Paired with this array of sensors is the ability to identify the ‘hotspot’ across the GPU die. Instead of setting a conservative, ‘worst case’ throttling temperature for the entire die, the Radeon RX 5700 series GPUs will continue to opportunistically and aggressively ramp clocks until any one of the many available sensors hits the ‘hotspot’ or ‘Junction’ temperature of 110 degrees Celsius. Operating at up to 110C Junction Temperature during typical gaming usage is expected and within spec. This enables the Radeon RX 5700 series GPUs to offer much higher performance and clocks out of the box, while maintaining acoustic and reliability targets.

We provide users with both measurements – the average GPU Temperature and Junction Temperature – so that they have the best and most complete visibility into the operation of their Radeon RX 5700 series GPUs.

22 Komentarai

  1. egoistas parašė:

    kiausiniu kepimo aparatas

  2. PCmaster2000 parašė:

    Žiemai šildytis

  3. Strelok parašė:

    Nu AMD nemeluoja, kad visi komponentai gali atlaikyti tokia temperatura, tik nepasako, kad ilgam naudojimui tas gerai neatsiliepia. Lyginant ant kiek geresnes Saphhire issejo gpu, tai tikrai kyla klausimas, kam tokias reference design gaminti, kai uz 10 usd daugiau gali gauti daug tylesne ir vesesne gpu, kurios komponentai nedegraduos veikdami ant max temp.

  4. Knocknevis parašė:

    Kai konvejeriu varo tas plokstes, tai normalei neprispaudzia radiatoriaus ant chipo, tai ir kaista belenkaip. Plius termopastos ten nekazka. Paciam ant vegos tik is 3 karto pavyko normalei hotspota uzdengt ir prispaust, tai jo temperatura 30 laipsniu nukrito

  5. svabas parašė:

    turėtų bent kažkoks įspėjimas būti an kortos, kad neliest pirštais kortos po intensyvaus naudojimo. įsivaizduoju tuos verkiančiusa poor fanbojus su puslėtais pirštais

  6. EgidijusL parašė:

    EK (ar tai visa ES) kaitrines lemputes draudė, tada siurblius, namus, kurie daug išnaudoja energijos šildymui (kiaurus). O kodėl pamiršta tokius rajūnus GPU?? CPU su kiekvienu leidimu mažina energijos naudojimą, o GPU vis didina ir didina. Seniau reikdavo maitblokio galingesnio, kad CPU pamaitintų ir visus HDD, o dabar, kad GPU šildytų namus. Kur technologinis proveržis GPU srityje šiuo klausimu?

    • adex parašė:

      vietoj to kad lygintum b*** su pirstu gal paimk ir pats padaryk ta proverzi, kad tau tai atrodo labai paprasta? patikek dirba IT kompanijos kaip tik gali siuo klausimu, bet to efektyvaus ir el nevartojancio produkto jie negali tiesiog istraukti is skrybeles ir pateikti kaip kad padaro ,,magas“ su triusiu.
      na ir del cpu tai tu tiesiog nusikalbi TDP kaip sukosi tam tikruose watu range’uose taip sukasi…

      • Laimius parašė:

        Nesutikčiau. Desktopu dar dar, bet branduoliu daugiau prikista. Laptopose ir greiteja ir mazeja. Be to gan akylai stebi performance per w. Serveriuose kaip niekad aktualu ir i tai rimtai ziuri. Gpu pirmiau performance, nes paprastam vartotojui 250 ar 300w nelabai skirtumo yra. Jei butu lubos – manau darytu didesnius lustus su mazesniu dazniu – kaip kazkur girdejau laptopu gpu ta pacia sparta islauzti kazkuris gamintojas darys. Bet viskas i $ atsiremia. Galima ir atminti taupesne ir tec procesa naujesni, bet neapsimoka dar finansiskai

        • adex parašė:

          desktopuose kaip ir visur kitur performance per watt dideja, jeigu nedidintu branduoliu tai butu didinamas daznis bandant itilpti i tam tikra tdp, kad ir kaip bebutu procesoriai yra pushinami link performance. laptopuose cia jau kiti niuansiai kur taupumas yra preoritetas ir deklaruojamas tdp gal ir grazus bet cia viskas yra ant perf/watt ,,sweetpointo“ kas yra ~2 ghz, bet ant boost clocku situacija jau kitokia ir virsija deklaruojamus tdp tad viskas ten atrodo graziau nei yra is tikruju. didesni lustai turi viena problema – didesni failure rate, ir kad dideli lusta veikianti zemesniu dazniu isvysti turbut reikes palaukti kada bus atskiri gpu lustai apjungiami tokia ar panasia jungtimi kaip infinity fabric

      • EgidijusL parašė:

        O kodėl ARM turi proveržį? Manau pati architektūra puikiai pasirodytų stacionarių segmente, jei būtų tinkama programinė paruošta. O tu bent žinai, kaip tos IT kompanijos dirba? Ypač tos, kurios visa veiklą JAV turi? Mes jiema pofik esam, net verslas jiems pofik yra. Nuvažiavo lietuvis dirbt, mėnesio darbą padarė per kelias dienas, pasakius šefui jog reikia darbo, apkrovos daugiau, pasakė raminkis, ramiau dirbk jei nepatenkintas išeik.

        • adex parašė:

          nemaisyk su norvegijos stroikem jau tik

        • Laimius parašė:

          Buvo keletas straipsniu kur lietuviai skundesi korporacijomis, kur norejo daugiau darbo o jiems sake raminkis. Vienas ikure it firma.esme kad korporacijoj tavo nuomone ir optimizavimas nelabai idomus, nes tavo vadovas gaus daugiau dirbti ieskodamas tau veiklos. Bet kitur kaip google – jei nori paaukstinimo net kazka savo privalai realizuoti nes tam tau net skiria darbo laiko. Tad priklauso nuo tavo pareigu, itakos, firmos ir mokejimo pateikti. Nes ten kol pereis n patkrinimu – gal kokia ideja 1/1000 ir pasieks kokio aukstesnio ausis. Todel ir svarbus tokie kaip Raji – kur nubrežia krypti ir tikslus kas kur kaip ir kada – o sraigteliai atlieka savo užduotis. ARM jau kita istorija – turi gi Qualcom 8xc procesorius ir ankstesnius. Windowsai pritaikyti – bet jie ultrabookam dar tik. x86 labai universalus, bet turi daug legacy instrukciju – kas juos daro letesniais. Gi žadėjo backwards compatibility apkarpyti, tai gerokai pagreitetu.

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.