Europos Sąjunga siekia nuo 2035 m. uždrausti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais

Praėjusią savaitę Europos Vadovų Taryba ir ES Parlamentas susitarė dėl pasiūlymo nuo 2035 m. uždrausti naujų automobilių ir furgonų su vidaus degimo varikliais pardavimus. Tikimasi, kad abi grupės netrukus priims naujas taisykles.

Pirmasis pasiūlymo žingsnis bus iki 2030 m. 55 proc. sumažinti naujų automobilių išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 2021 m. lygiu, o naujų furgonų – 50 proc. ES tikisi įvykdyti šią užduotį sugriežtindama išmetamųjų teršalų taisykles, kad įtikintų gamintojus gaminti daugiau mažai taršių ir nulinės taršos transporto priemonių.

Gamintojai gali užsitikrinti laisvesnius tikslus, jei pakankamai jų naujų transporto priemonių bus mažos arba nulinės taršos. Automobilių gamintojai gaus mažiau išmetamųjų teršalų kreditų už diegiamas CO2 mažinančias naujoves.

ES tikisi, kad pasiūlymas paskatins toliau kurti pigesnes elektrines transporto priemones, daugiau anglies dioksido neišskiriančius degalus ir kitas nulinės taršos inovacijas. Už išmetamųjų teršalų kiekio ribų viršijimą bus skiriama 95 eurų bauda už kiekvieną gramą CO2 už kilometrą, kuriuo viršijama tam tikrais metais nustatyta riba. Mažos apimties gamintojams, kurie per metus parduoda ne daugiau kaip kelis tūkstančius transporto priemonių, pavyzdžiui, „Ferrari“ ar „Aston Martin“, naujosios taisyklės netaikomos iki 2035 m. pabaigos.

JAV trys valstijos – Masačiusetso, Niujorko ir Kalifornijos – nori iki 2035 m. į kelius nebeišleisti naujų degalais varomų transporto priemonių. Kitos šalys, įskaitant Japoniją, Kiniją, Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, siekia įvesti panašias priemones. Norvegijoje ir Pietų Korėjoje keliami aukštesni tikslai, pagal kuriuos draudimas įsigalios iki 2025 m.

JT teigimu, tokių drastiškų priemonių gali prireikti norint išvengti skaudžiausių klimato kaitos padarinių. Neseniai paskelbtoje JT aplinkosaugos ataskaitoje teigiama, kad nebėra perspektyvaus kelio, kaip apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio temperatūra.

Pagal dabartinę politiką iki 2100 m. temperatūra padidės 2,8 C, o naujausi vyriausybių ir kitų organizacijų įsipareigojimai padės sumažinti šį augimą tik iki 2,4 arba 2,6 C. Norint sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki 2030 m., reikės pertvarkyti visą pasaulio ekonomikos sistemą.

29 Komentarai

    • Jordan parašė:

      Viskas tuom ir pasakyta 🙂

      • nemesis parašė:

        Man tai čia niekas neatsakyta.
        1. Teršianti gamykla gali būti laukuose (kur augalai co2 sugers), o el. auto važinėti neteršiant mieste (kur žmonės vaikšto ir jiems ne co2, o deguonies reikia).
        2. Teršiančiai gamyklai dėti tam tikrų išmetamųjų dalių surinkimą lengviau, nei 5000 filtrų 5000 auto.
        3. Suma sumarum idomu kiek iš tikro bendrai el. auto yra žali (įskaitant ir jų, ir elektros gamybą, ir klausimas kiek kur išmetamų medžiagų susidaro).

        • Ndx parašė:

          Taip nuo smogo kenčiančiuose miestuose, tokiuose kaip Londonas, Paryžius, Los Andželas, Kinijos gigantai ir pan., tai tikrai aktualu. Aišku, gan trumparegiška perkelti oro gadinimą iš miesto ir tiek pat gadinti už jo, bet kaip laikinas sprendimas šių didmiesčių gelbėjimui yra gan neblogas. Vietinės reikšmės „megapoliuose“, tokiuose kaip Vilnius/ Kaunas/ Klaipėda, tai nėra aktualu. O įstatymas galios visoje EU, vienodai ir Paryžiui, vienodai ir Balbieriškiui.

          Kalbame ne tik apie išmetimą. Akumuliatoriams reikalingo ličio gamyba labai teršia Pietų Ameriką. Bet tai nelabai kam ir rūpi 🙂 Elektra pristatoma kaip visiškai švari energijos forma.

          Kad ir kaip skaičiuosim, planetai būtų sveikiausia kuo mažiau gaminti naujų automobilių ir reusinti jau pagamintus, nes gamyba iš savęs eikvoja daug energijos ir išskiria daug teršalų. Anyway, šalių, kurių pramonėje automobilių gamyba yra pamatas, vadovai aiškins, kad turime po presu kišti „taršias“ Euro 5 mašinas ir persėsti į „aplinkai draugiškas“ Euro 6 mašinas.

          Tai ką, dabar reiks važinėti su senais kledarais? Ne. Galima važinėti naujomis mašinomis. Tik neapsimeskim kad tai darome dėl ekologijos. Elektromobiliai tiesiog geriau traukia, o važinėti visomis naujomis mašinomis yra daug patogiau.

    • Tinkinimas parašė:

      Primityvokas paveikslėlis, bet miesto gyventojams vis tiek geriau elektriniai, nes miesto gyventojai tiesiogiai kvėpuoja tuo brudu iš duslerkų. O kaimo gyventojams kol kas tikrai geriau vidaus degimo varikliai.

    • AsPaulius parašė:

      Nes aišku dyzelis tai tiesiog nuo medžių nuraškomas. Nereikia nei apdirbti, nei gabenti. Ir šiaip naftos kiekiai pasaulyje juk begaliniai. Aš irgi manau, jog reikia tik VDV gaminti, nes visos kitos energijos rūšys negali būti naudojamos. Tiesiog negali.

  1. Diaxminde parašė:

    Manau, dar ne greitai sulauksim su tokia infastruktūra dabartine pažanga ir ribotais ištekliais. O kur dar įsipaišo masės žmonių.

  2. ZeroFM parašė:

    Per kurią čia vietą šyla klimatas? Pavasaris, vasara, ruduo buvo šalčiausi per kokius 15metų

    • SoTOP parašė:

      Reiktų pradėti domėtis kaip klimato kaita ir globalinis atšilimas veikia ir kaip neveikia.

      Pavasaris, vasara, ruduo buvo šalčiausi per kokius 15metų – Vidutinė šių metų temperatūra per pirmus 10 mėnesių bent +0,5 aukščiau vidurkio.

      • ZeroFM parašė:

        Pernai kiekvieną savaitgalį prie Dusios varėm, vanduo oras čiki piki. Šiemet tik įbridus iš eggs-ų gilės pasidarydavo nuo vėsumos.
        Naktimis didžiają vasaros dalį buvo 12-15šilumos

  3. gedz parašė:

    „ES tikisi, kad pasiūlymas paskatins toliau kurti pigesnes elektrines transporto priemones, daugiau anglies dioksido neišskiriančius degalus ir kitas nulinės taršos inovacijas.“
    toks pasiulymas realybeje ribotu konkurencija ir tikrai nepadarytu elektriniu auto pigesniu.
    na mano poziuriu elektromobiliai visuotinio 100% vartojimo visuomeneje nepasieks, sunkoka ir issivaizduoti, kaip reiketu isplesti elektros tinklus, kad +-puse lietuvos galetu pasikrauti savo EV su kelias desimt kW galia pries pat ilgojo savaitgalio keliones i pajuri. potencialiai ir patogi, ir su minimaliu ismetamu tersalu kiekiu, ateities transporto technologija gali buti tik vandenilio kuro celiu elektriniai (elektrinius variklius turintys) auto arba kazkas panasaus, kuriu kuras gali buti uzpildomas ir per 5 minutes, o ju naudojimo metu, kaip oksidacijos produktas, issiskiria tik vanduo.

    • neblogai parašė:

      Su vandeniliu dideli energijos nuostoliai jį gaminant, bei paskui, naudojant. Bet elektros išties reikės gamintis daug daugiau. Lenkai, štai, pasirašė sutartį dėl trijų (pradžiai) atominių elektrinių su JAV Westinghouse, bei dar dėl trijų- su P. Korėjos įmone. Lietuvoje, matyt, taip pat reiktų statytis, nes vėjas bei saulė nors ir gerai, bet nepastovūs.

      • gedz parašė:

        iki 2030 metu pranasaujamas „zaliojo vandenilio“ gamybos kainos kritimas iki 1.5 $/kg (nuo dabartiniu 3-7 $/kg), tai gerokai pakeltu „vandenilinio transporto“ akcijas

    • AsPaulius parašė:

      Aha, o kai pyragus prieš ilgąjį savaitgalį nori išsikepti su el. orkaitėmis tai viskas ok. Kas čia išvis pradėjo platinti tą nesąmonę apie tai, jog tipo elektros infrastruktūrą reiktų plėsti. Visiški blėniai.
      Kaip kad žiemos vakarais visi grįžę puola viską susijungti ir dar dažnas elektriniais virduliais kokią arbatą darosi – nieko tokio. Krauti EV per naktį jau matai pasaulio pabaiga 😀

      • gedz parašė:

        pyragus kepa ar arbata verda nebutinai visi, ir nebutinai daug, ir ne vienu metu, o su EV krovimu gali buti kitokia situacija, na letas krovimas per nakti ko gero ne pasaulio pabaiga, bet jei visi uzsinoretu pvz 20 kw greiciu krautis kada panoreje, tai gali kilti problemu, o ir dabar, kai EV procentas yra nedidelis, yra klykianciu, kad elektros tinklu laidai jau kaista, ar pvz zmoniu rengiamu saules elektriniu prijungimas prie tinklu vilkinamas kiek tik imanoma.

        • AsPaulius parašė:

          Kaip gali kilti problemų. Tai jeigu turiu 11kW įvadą. Ir naudoju 11kW nes va užsinorėjau. Kame bėda? O jeigu kaimynas tuo pačiu metu naudos 22kW? Juk visi galingumai yra rezervuoti, todėl ir negalima viršyti įvado galios. Jeigu būtume šalis su vienfaziais 5kW įvadais – būtų visai kita kalba.

          • gedz parašė:

            mastant hipotetiskai ir staiga pripirkus labai daug EV tam tikroje vietoje, beda butu tame, kad jei labai daug zmoniu masiskai susijungs savo maksimalias galias pasikrauti EV, kazkur elektros tinkle gali buti pykšt ir kita diena visi tame rajone vaziuos autobusais. kad pas milijona zmoniu kiekvienam yra tu 11 kW ivadu, tai dar nereiskia, kad visi vienu metu gali imti ir isijungti tuos savo „rezervuotus“ kW, o jei isijungtu, tai nusprogtu koks transformatorius ar ji maitinantis koks plonesnis dratas (viskas atsiremtu i silpniausia grandi) ir pasibaigtu maksimalios praleidziamos galios bandymai. elektros tinklai nebuvo projektuojami tokiam atvejui, kad praleistu visu/didelio kiekio vartotoju maksimalia galia naudojama vienu metu. paprastai zmones vienu metu neskalbia ar pyragu nekepa. tad speju masinis EV greitojo krovimo iprocio paplitimas bendru atveju atidarytu nemazai vietos elektros tinklu tobulinimo reikiamybei

  4. Gnytasis parašė:

    Ne del virdulio problema, o del daug galingesnio automobilio krovimo galios. Tarkim gyvenu gyvenvieteje kur mano namas paskutinis linijoje tai maks ka dave 12kw ivadas. Kiek sake nama irenginejas elektrikas pagal standartus jau eso visus laidus ant stulpu turejo but pakeites pries 10m kadangi esami ir taip ant ribos tai dar elektromobilius pradek kraut ir gausi nakti zinute jog atsiprasome uz nepatogumus sutrikus elektros energijai kai pastote nesuvirskins, o eso nesuinteresuota gerint savo tinklu kokybes. Tam paciam mieste kaip tu pakeisi rankos storio kabeli esanti dabar i ateiti gal but reikiama triju ar keturiu ranku storio o kur dar tarpmiestines linijos nes apkrovos krovimo bus nesveikos. Paskui gales sakyt 10m dar sorry si funkcija negalima pastatyti normalia 22kw krovimo stotele namuose. Turetu pirma matytis kaip elektrikai stropiai dirba ir ruosiasi elektrofikacijai o ne auto gamintojai.

    • AsPaulius parašė:

      Jeigu ESO išdalino leidimus galingesniems įvadams, negu pačių jų laidai gali aptarnauti – čia jau ne interneto juokelių/komentarų skilčiai skirta info, o jau informacija teisėsaugai.

  5. ZeroFM parašė:

    Sakykit ką norit bet tik ne Lietuvai el auto. Visa infrostruktūra vėluos dešimtmečiais, pajėgumų nebus pigiai elektrai užtikrinti

    • ToBeX parašė:

      Aš kaip tik sakyčiau, kad pas mus jie labai gerai pasiteisina, nes atstumai visur nedideli.
      Jei nuosavam name gyveni, tai čia net klausimo nėra.
      Jei bute gyveni, tai reikia jau su darbdaviu tartis, kad tau darbe vietą duotų su krovimo stotele.
      ioniq 5 vieno pakrovimo užtenka dviems savaitėms, per mėn nuovažiuojant 1200km
      Labai keista, kad su dyzeliuku mieste 10l užmiestyje 6l
      O su elektra kaip tik mieste daugiau nuvažiuoji, negu trasoj.
      Jei per dieną važiuoji daugiau negu 500km, vienas 5 min sustojimas pasikraut greitam krovime +100km~

  6. Darbdavys parašė:

    o kaip kinija?

  7. newdiamond parašė:

    visi skelbia kaip jie kazka uzdraus…
    kazkaip nesigirdi planu kaip jie kurs infrastruktura….tiems elektriniams…
    ar visgi bus taip…ateis 2035 m. tada ir galvos ar nukelti i 2055 ar jau tu nebebus kurie zadejo kazka

  8. foozz parašė:

    Na bet kokiu atveju VDV niekur nedings, nes susumavus viską, kolkas EV naudingumo kooeficientas atmetus visus gavybos kaštus, elektros perdavimo nuostolius ir infrastruktūros išlaikymą gauna į vienus vartus nuo VDV. Tad manau logiškas sekantins žingsnis kaip enegijos nešėją naudoti vandenilį. Tam net VDV drastiškai perdarinėti nereiktų ir esamą infrastruktūra pritaikyti nebūtų tiek brangu. O dėl kuro celių – na jos kol kas gan brangus sprendimas – ir nesprendžia perdirbimo problemos kaip ir nesprendžia jos Ličio baterijų naudojimas.
    Tad kaip smarkiai behypintų elektromobilių fanai – bet tai tik pereinamas sprendimas, manau realiai iki 2025 rinką parodys tikrąją kryptį kuria žengs, nes EV naudojimas dabar prilygsta trypčiojimui vietoj.
    O žingsniai jau žengti Ispanija smarkiai pirmauja jau dabar visoj europoj žaliojo vandenilio gavybos klausimu, na ir lietuviai bando žengti panašia kryptim lyg Achema nori pas save pasidaryti vandenilio gavybą, juo labiau kaip vandenilio transportą naudoti amoniaką…

    ambergrid irgi bando savo power2gas projektą:
    https://www.ambergrid.lt/lt/zaliasis-vandenilis
    https://youtu.be/gbcWFE0jwgo

    ant popieriaus aišku atrodo viskas gražu, bet iki realybės manau nemažų investicijų reiks.

    • neblogai parašė:

      Sakyčiau, su VDV automobiliuose viskas aišku- juos keičia elektromobiliai, kurių gamyba ir pardavimai vis didesni, varikliai paprastesni, kainos vis mažesnės. Trypčiojimas vyksta tik neapsisprendžiant, kaip pasigaminti reikalingą el. energijos kiekį. Bet išties kartu reikės ir būdo energiją kaupti ilgesniu laikotarpiu, nes iš saulės/vėjo energijos gamyba nepastovi. Būtent tam ir tiktų kažkas vandenilio pagrindu (taigi turbūt amoniakas), su panaudojimu ten, kur ciklo efektyvumas didesnis (gaminti šilumą, ne elektros energiją); galbūt stambiam krovininiam transportui; bei elektros gamybos kompensavimui saulės/vėjo trūkumo metu.
      Tačiau Lietuvoje tokia kryptis tikriausiai vis tiek nebūtų labai gera, nes gaminant amoniaką nepastoviai (tik el. pertekliaus metu), jo gamybos kaina turėtų gautis daug didesnė, nei jį gaminant masiškai, pastoviai, idealiomis sąlygomis (pvz Australijoje). Bet pasirenkant atsivežimą- tampi priklausomas nuo kainos šuolių rinkose, bei galbūt ir nuo geopolitinės padėties. Gaunasi, kad Lietuvoje pigiausia ir patikimiausia būtų atominė elektrinė su pastovia energijos gamyba. Tik kažin, ar tai turėsime.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.