Maži įrankiai, didūs atradimai: „Asus ROG STRIX X370-I Gaming“ atskleidžia „dual channel“ svarbą „Ryzen“ platformai

Išvados

Prie „AURA Sync“ prisijungė ir „NZXT Kraken X62“

Iš pradžių suabejojome, ar verta su GTX 1070 Ti vaizdo spartintuvu, kuris naudojant 1440p raišką ir maksimalius in-game nustatymus dažniausiai duos GPU bound efektą, ieškoti dvikanalio operatyvios atminties režimo pranašumo prieš vienkanalį. Tačiau, kaip parodė gauti rezultatai, abejonų būti neturėjo. Imituodami tokį scenarijų, kuomet taupantis žaidėjas renkasi PC su „Ryzen“ procesoriumi ir vienu 8 GB DDR4 moduliu, norėjome patikrinti, ar jis tikrai nieko nepraranda. Gal net visi 99 % internautų pasakytų, kad labiau reikėtų sukti galvą dėl galimo 8 GB talpos DRAM trūkumo, o ne single channel režimo, kuris žaidžiant visiškai nefigūruos. Reikia prisipažinti, kad likusiam procentui nepriklausėme (kas tapo aišku iš dvejonių), tačiau atlikę testavimą dabar turime visą garbę įrodyti, kad dual channel režimas gaming srityje vaidina daug svarbesnę rolę nei yra manoma.

Akivaizdų skirtumą tarp single ir dual channel režimų užfiksuotas penkiuose iš dvylikos bandytų žaidimų, kas atitinka beveik pusę žaidimų. Pora DDR4 modulių „The Witcher 3: Wild Hunt“ vidutinę spartą padidino kiek daugiau nei trimis fps (+4,7 %), tačiau didžiausią dėmesį reikia atkreipti į blogiausių 1 % fps reikšmių vidurkį, kuris išaugo net 22,5 %, nuo ~41 fps iki ~50,5 fps. Perėjus prie dual channel „Total War: Warhammer“ vidutinė sparta padidėjo ~7,5 % (nuo ~56,5 fps iki 60,5 fps). Analizę pateikianti diagrama parodė, kad naudojant vienkanalį režimą scenos sparta buvo labai netolygi. Panašiai elgėsi ir kiti du žaidimai, įskaitant GTA V bei „Mafia III“. Skirtingai nei su „Warhammer“, čia buvo bandoma real game scena. Sunku patikėti, bet ta pati sistema, sudaryta iš „Ryzen R7 1700“, ROG STRIX GTX 1070 Ti Advanced Edition vaizdo ir ROG STRIX X370-I Gaming pagrindinės plokščių, kūrė kitokius potyrius. Atrodė, kad naudojame ne vieną ir tą pačią sistemą. Dual channel režimas užtikrino juntamai pastovesnius fps, sustabdė staigius svyravimus, kai vietomis sparta krinta dešimčia fps ir po to vėl normalizuojasi. Tai lėmė, kad vidutinė „Mafia III“ sparta su dual channel režimu padidėjo kiek daugiau nei 5 %, blogiausių 1 % fps reišmių vidurkis beveik 12 %, o pačių blogiausių fps reikšmių vidurkis daugiau nei 23 % (nuo ~28 fps iki ~34,5 fps). Tai ką pamatėme išanalizavę „Hitman“ spartą išvis galime prilyginti stebuklui. Vidutinė sparta pašoko nuo ~71 fps iki 87 fps (+22,5 %). Blogiausių 1 % fps reišmių vidurkis padidėjo 20 %, o 0,1 % – 17 %.

Nesakome, kad į mITX reikia statyti 2x 4 GB modulius vietoje vieno 8 GB, ypač kai atrodė, kad „Battlefield 1“ norisi ir kiek daugiau, tiesiog „Ryzen“ sistemoje operatyvioji atmintis privalo veikti dual channel režimu, nes tai nėra vien didesnių skaičių, bet ir geresnių žaidybinių potyrių klausimas.

Įdomu tai, kad beveik 200 eurų kainuojanti ROG STRIX X370-I Gaming nepasižymi aibe blizgučių, nors turi ne tik apšviestus audio išėjimus, bet ir dailų RGB LED pašvietimą ant M.2 radiatoriaus ir 17 cm ilgio PCB krašto. Toks sprendimas dar niekur nematytas ir pilnam pasigrožėjimui juo greičiausiai reikėtų korpuso su abiem grūdinto stiklo šonais. Mes kalbame apie tokius blizgučius, kaip on-board mygtukai, CLR_CMOS ir Flashback mygtukai I/O panelėje, 3 A H_AMP lizdą ir kitas pagalbas. Visgi tai ne maksimaliai prifarširuotas „Impact“ modelis. Kaip paaiškėjo, X370-I Gaming netgi neturi S/PDIF ir C tipo USB 3.1 Gen 2 lizdo, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad antroji, pabrėžiame antroji, visoje rinkoje mITX formato X370 pagrindinė plokštė iš „ASRock“ išvis neturi jokio USB 3.1 Gen 2 lizdo. Tačiau pagrindinius dalykus „Asus“ sutvarkė pagirtinai. Beveik visus. Aišku labiausiai užkliuvo M.2 SSD diegimas, kuris neatitiko vartotojo gide išdėstytos teorinės dalies. ROG STRIX X370-I Gaming mus netgi privertė paišlaidauti ir įsigyti itin smulkų (Ph00) atsuktuvą, be kurio greičiausiai nebūtų SSD temperatūrų matavimų. Tokią patirtį būtų galima nurašyti klaidai vartotojo gide, tačiau labiau tai panašu į dizaino klaidą – paprasčiausia išpjova varžtui viską išspręstų. Antrasis, daug mažesnis akmenėlis, krinta į ventiliatorių prijungimo galimybes. Antras SYS_FAN lizdas tikrai nepamaišytų, kadangi iš bėdos jungiant ventiliatorių prie AIO_PUMP lizdo būtinas ir „Fan Xpert 4“ įrankis. BIOS’o aplinkoje sūkių konfigūravimas nėra tikslus, nes Q-Fan įrankis neduoda AIO_PUMP lizdo kreivės. Absoliutus vaizdo išvesčių nebuvimas I/O panelėje nubraukia X370-I Gaming kaip galimą pasirinkimą HTPC sistemai, tačiau negali nubraukti fakto, kad tai puiki mITX mažylė, leidžianti aplink save sulipdyti galingą „Ryzen“ sistemą.

Galinga sistema visų pirma prasideda nuo vienas kitą atitinkančių CPU ir GPU. Vaizdo plokštė jokia ne problema, kol ji telpa į korpusą ir jai pakanka maitinimo šaltinio galios. O štai procesoriai mITX pagrindinėms plokštėms gali tapti problema, ypač kalbam apie aštuonių branduolių R7 1700, kurį dar norime ir paspartinti. Konservatyvaus dydžio ir formų VRM radiatorius nenuteikė labai optimistiškai, bet pamačius, kad po juo „Asus“ patalpino X299 platformos motininėms artimą grandinę, sudarytą iš šešių „Infineon OptiMOS BSG0812ND“ galios blokų, kurių kiekvieno stipris siekia 50 A, pradėjome tikėtis, kad radiatorius suspės su galinga grandine. X370-I Gaming neapvylė ir visą valandą išlaikė R7 1700 su 3,9 GHz dažniu taikant 1,375 V įtampą. Tai best case scenarijus, kadangi pagrindinė plokštė buvo patalpintą į erdvų full tower korpusą. Galima svarstyti, kad mažoje dėžutėje VRM radiatorius visgi neatlaikys „Prime95“ streso, tačiau visvien akivaizdžiai buvome įtikinti, kad X370-I Gaming tinka rimtam spartinimui. Dar viena galingos sistemos sudedamoji dalis – NVMe kaupiklis. ROG STRIX X370-I Gaming siūlo galimybę turėti du high end NVMe SSD. Tokios savybės neturi netgi ROG Crosshair VI Hero modelis. Su X370 mikroschemų rinkiniu susieto M.2 realus pralaidumas apribotas iki ~1,5 Gb/s, tačiau praktiniu požiūriu tai nereikšminga. Ne tiek reikšminga korpusą išlaikyti be SATA kabelių, tačiau psichologiškai malonu. O štai neperkaistantis NVMe SSD pagrindiniame M.2 lizde – didelis laimėjimas. Šiam reikalui dedikuotas radiatorius „numinusavo“ įspūdingus 24 °C. Pirmą kartą pasyvus aušinimas leido išlaikyti intensyviai dirbančio SSD temperatūras mažesnes už jam budint be uždėto radiatoriaus. Panašu, kad būtent „Asus“ visoje rinkoje į šį aspektą žiūrį rimčiausiai.