Net pavadinimo neturinčių lazerinių pjovimo ir graviravimo staklių apžvalga

Intro

Mūsų portale galite rasti įvairiausių kompiuterinės technikos apžvalgų, tačiau visada smagu trumpam atsitraukti nuo nuolat testuojamų produktų ir išbandyti kažką visiškai naujo. Jeigu nieko nepraleidau, esu pirmasis žmogus, parašęs lietuvišką 3D spausdintuvo apžvalgą, šį kartą žvilgtelėkime į rimtesnį aparatą – lazerines pjovimo ir graviravimo stakles.

Lazerinės pjovimo ir graviravimo staklės yra populiariausias išmanusis gamybos prietaisas po 3D spausdintuvų. To priežastis aiški – rinkoje yra labai mažai įrenginių, kurie galėtų CAM technologijos pagalba gaminti produktus ir būtų įperkami iš vienos ar kelių vidutinių mėnesinių algų.

Pirmą kartą apžvelginėju produktą, neturintį jokio realaus pavadinimo. Jeigu šioje sferoje dirbančiam žmogui pasakytumėte, kad turite standartines 500 mm x 300 mm darbinio pločio (sutrumpintai 5030 formato), 50W galios CO2 lazerines stakles, jis iš karto suprastų, kad kalbama būtent apie šį modelį. Kažkada esu girdėjęs viešai neskelbiamą šias stakles renkančios įmonės vardą, tačiau jis skamba kaip ir bet kurio kurio kito Kinijoje esančio „Shenzhen Guangdong Random Name Technology Co. ltd“ fabriko pavadinimas.

Beje, tokios staklės gali turėti ir skirtingus prekinius ženklus – „Vevor“, „ChinaCNCZone“, „OM-Tech“, „Monport“ ir t.t. Tai yra pardavėjai, įsigyjantys tokias stakles iš minėtojo fabriko ir suteikiantys savo prekinį ženklą. Blogiausiu atveju, perpardavinėtojų staklės turės tik pavadinimą, geriausiu atveju, prekinių ženklų savininkės suteiks palaikymą, garantiją, o jeigu pasiseks, savo užsakytus patobulinimus.

Šios staklės gali pjauti ir graviruoti beveik visas medžiagas, iššūkis gali kilti nebent su metalų apdirbimu. Dažniausiai po lazeriu gulasi mediena, taip pat dažnai apdirbami plastikai, oda, o kai kurie nutrūktgalviai meniškai graviruoja arbūzus, ar net batono riekes. Aišku, tai tik entuziastų žaidimai, lazeriu paveiktą maistą vartoti nėra saugu.