Kvantinė fizika: Šriodingerio katė

Šriodingerio katė tai toks hipotetinis eksperimentas, kai mūsų pasaulio dydžių (makro) objektas būna superpozicijoje. Eksperimentas vyksta taip. I dėžę įdedamas mėgintuvėlis su cianidu (uždaras), sukonstruojamas atidarymo mechanizmas (paprasčiausias plaktukas sudaužysniantis mėgintuvėlį) prie kurio prijungiamas Geigerio matuoklis (tai toks prietaisas matuojantis radiacijos intensyvumą), įdedamas mažas gabalėlis silpnai radioaktyvaus elemento (pvz. fosforo). Ir svarbiausias momentas. Į dėžę įdedama katė! Dėžė uždaroma. Nepamanykit, kad tai pražudys katę. Fosforas labai retai išspinduliuoja dalelę, o ji nebūtinai pataikys į Geigerio matuoklį. Tačiau uždarius dėžę mes turime šią sistemą aprašyti kaip suveikusią ir nesuveikusią vienu metu (išspinduliuojama dalelė yra superpozicijoje, o kadangi visas eksperimentas priklauso nuo jos tai makro sistema veiks kaip kvantinė). Katė egzistuoja superpozicijoje, bet keisčiausia yra šios pozicijos forma. KATĖ VIENU METU YRA IR GYVA IR MIRUSI! Vien dėl to, kad atidarome dėžę katės galimų būsenų skaičius sumažinamas iki 1 (kaip ir prieš tai nagrinėtame eksperimente, pakeičiame sąlygas). Man pasakojant šį eksperimentą draugams gavau gan trikdantį klausimą. Ką jaučia katė, būdama superpozicijoje? Kitaip tariant kaip viskas vyksta iš katės perspektyvs? Čia pasireiškia releatyvumas, žiūrint katės akimis galėsime būti tik vienoje būsenoje, nes mes būsime stebėtojas \“gadinantis\“ eksperimentą. Šis eksperimentas buvo vienas iš keisčiausių kvantinės mechanikos pavyzdžių, tačiau dar kartąpasikartosiu taip jau veikia tas mūsų pasaulis.

Svarbu paminėti, kad toks eksperimentas darytas nebuvo ir nebus, nes viskas ką galėtumėme stebėti būtų uždaryta dėžė (o tai jokiu būdu nėra priežastis skriausti bet kokią gyvybės formą).

Straipsnio autorius: Xpoint.