Sensoriniai ekranai plečiasi į naujus produktų segmentus

Lietimui jautrių ekranų pritaikymas naujausiose, aukštos klasės sumaniuosiuose telefonuose jau nebestebina niekieno, daugelis gamintojų šią, dar visai neseniai atrodžiusią egzotiškai, valdymo technologiją diegia ir žemutinės klasės vartotojams skirtus produktus. Štai rinkos tyrimų bendrovė IMS Research prognozuoja, kad šiais metais bus parduota beveik 230 mln. sensorinius ekranus turinčių įrenginių. Palyginimui 2007 metais, tais pačiais kuomet Apple pradėjo kultinio iPhone prekybą, pasaulyje buvo parduota tik 30 mln. tokio tipo įrenginių. Šios valdymo technologijos įsitvirtinimą mobiliuosiuose telefonuose parodo ir neseniai įvykusi Mobile World Congress paroda, kurios metu netrūko naujų „touchscreen“ modelių.

Atrodo minėtosios prognozės yra gana realios, kadangi vis daugiau kompanijų lietimui jautrius ekranus „implantuoja“ į tokius daiktus, kaip nešiojamieji ar stacionarūs kompiuteriai, kas rodo, kad naujoji technologija migruoja ir plačiuosius IT produktų rinkos vandenis. Tačiau sensorinė valdymo sąsaja nešiojamuosiuose kompiuteriuose nėra jau tokia nauja. Štai Microsoft savo bandymus rinkai buvo pateikusi dar Windows XP pasirodymo metu. Didžiausias skirtumas tarp buvusių ir esamų įrenginių – tai nebūtinas lazdelės (angl. Stylus) naudojimas, kadangi naujieji ekranai geba priimti elektrinį krūvį tiesiai iš žmogaus pirštų, kai kurie net reaguoja į šilumą ar spaudimą. Skirtumų sąrašas padidėtų dar, jeigu paminėtume vibracinės atsako technologijos integraciją ar programinės įrangos, be kurios lietimui jautrus ekranas taptų bevertis, patobulėjimą.

HP Pavilion TX2510US kompiuterio sensorinis ekranas dar ir sugeba suktis aplink savo ašį.

Kalbant apie programinę sąsają tarp ekrano ir vartotojo, verta paminėti, kad tai yra esminis dalykas ne tik techniniu aspektu, tačiau ir apskritai viso valdymo atžvilgiu. Aišku viena – plačioji vartotojų masė yra alergiška sudėtingai virtualiai darbo aplinkai, jiems reikia intuityvios, paprastos ir svarbiausia estetiškai blizgios operacinės sistemos, greito atsako laiko, intuityvių gestinių komandų. Būtent šie kriterijai ir tapo pagrindiniu Apple koziriu rinkoje pradėjus prekiauti, šiuo metu vis dar itin populiariu, iPhone telefonu. iPhone sukeltas sensorinių ekranų bumas mobiliojo ryšio prietaisų rinkoje paskatino daugelį gamintojų siekį atsiriekti ir savo pyrago dalį. Nors toks valdymo būdas yra naudingesnis valdant mažesnių gabaritų įrenginius, atrodo galimas perspektyvas pradeda įžvelgti ir nešiojamųjų bei stalinių kompiuterių gamintojai.

Daugelis kritikų skeptiškai vertina lietimui jautrios technologijos pritaikymą nešiojamuosiuose, grįsdami savo požiūrį paprasčiausiu naudos nebuvimu. „Juk pele vartyti dokumentus vis tiek bus

patogiau!”. Tačiau Apple vadovas Styvas Džobsas skuba paprieštarauti tokiems komentarams, spaudai kalbėdamas, kad lietimui jautrios technologijos valdymo sprendimų įdiegimas bendrovės gaminamose nešiojamuosiuose buvo tikrai vertingas bei naudingas patobulinimas.

Vienas sėkmingiausių AK su lietimui jautriu ekranu – Asus Eee Top.

Nemažai telefonų naudotojų itin neigiamai vertina dar vieną „toucshcreen“ tipo įrenginių neigiamą bruožą – tai SMS žinučių rašymas. Daugelis pastebi, kad rašyti didelės apimties tekstus, ar pasirinkti smulkius svetainės elementus benaršant internete, yra labai nepatogu. Šią dieną mobiliųjų telefonų gamintojai, kaip sprendimo būdą pateikia modelius tiek su lietimui jautriu ekranu, tiek su pilno dydžio QWERTY klaviatūra. Tačiau SMS rašymo problema ilgainiui inžinierių bus išspręsta, pirmuosius žingsnius link to jau matome šiandien.

Taigi, apibendrindamas naująją tendenciją, pridursiu, jog milžiniško sensorinių ekranų populiarumo bangos tikėtis neverta (bent jau kol kas), tačiau tvirtai manau, kad ateityje, palaipsniui tobulėjant šiai technologijai, prisilietimų pagalba valdysime vis daugiau elektronikos prietaisų. Jei šiandien liečiame savo telefono ir eilės numerėlių automato ekraną banke, po kelerių metų vieno piršto prisilietimu valdysime kompiuterius, muzikos grotuvus, televizorius, fakso, kopijavimo aparatus, bankomatus bei kitą daugialypės terpės ar buitinę techniką.