ES skirs 10,6 mlrd. eurų, kad sukurtų „Starlink“ konkurentą
Europos Sąjunga paskelbė, kad pradeda plataus užmojo kosmoso programą, kuria siekiama konkuruoti su Elono Musko iniciatyva „Starlink“ ir teikti sparčiojo interneto ryšį Europos piliečiams, vyriausybėms ir įmonėms.
IRIS² (Infrastructure for Resilience, Interconnectivity and Security by Satellite) pavadintas projektas yra svarbus ES kosmoso programos komponentas kartu su tokiais projektais kaip „Copernicus“ ir „Galileo“, kurie apima Žemės stebėjimo ir navigacijos sistemas.
Pirmą kartą IRIS² buvo atskleista 2022 m. kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuria siekiama sukurti vietinį šifruotų ryšių tinklą, kuriam neturėtų įtakos tokie išorės veikėjai kaip Kinija ar Elonas Muskas. Šiuo tikslu blokas planuoja iki 2030 m. į žemas ir vidutines Žemės orbitas iškelti beveik 300 palydovų pagal 10,6 mlrd. eurų vertės sutartį.
Iš pradžių projekto sąmata buvo 6 mlrd. eurų, o šis skaičius išaugo tik per derybas su konsorciumu „SpaceRISE“. Tarp tų, kuriems patikėta įgyvendinti IRIS², yra pirmaujantys palydovinio ryšio operatoriai SES, Hispasat ir Eutelsat, taip pat tokios telekomunikacijų ir kosmoso bendrovės kaip „Orange“, „Deutsche Telekom“, „Airbus“, „Thales Alenia Space“ ir OHB.
Pagal neseniai sudarytą susitarimą „SpaceRISE“ gavo 12 metų trukmės koncesijos sutartį kurti, diegti ir eksploatuoti IRIS² palydovus. ES kartu su Europos kosmoso agentūra padengs maždaug 62 proc. visų išlaidų, o likusią dalį padengs privačios investicijos.
Didžiausias privatus įnašas yra Prancūzijos palydovų operatoriaus „Eutelsat“, kuris Europos kosminiam tinklui įsipareigojo skirti ne mažiau kaip 2 mlrd. eurų. Bendrovė tikisi, kad IRIS² projektas padės finansuoti jos naujos kartos „OneWeb“ palydovų kūrimą, nes šiuo metu, susidūrusi su aršia „Starlink“ ir „Amazon“ projekto „Kuiper“ konkurencija, ji patiria finansinių sunkumų.
Kinijai ketinant paleisti 13 000 palydovų, ekspertai mano, kad tokios pastangos, kaip IRIS², tampa vis svarbesne priemone kovojant su didėjančia cenzūros režimų įtaka besivystančiose šalyse. Kai kurie teigia, kad didesnio kosminio ryšio kūrimas galėtų būti naudingas tais atvejais, kai karo metu būtų pažeista antžeminė interneto infrastruktūra.
Palydovų IRIS² paleidimas turėtų prasidėti 2029 m., tam reikės 13 misijų, kurioms bus naudojama Europos sunkioji raketa „Ariane 6“. Jei nebus jokių vėlavimų, paslauga pradės veikti iki 2030 m. pabaigos.
Įdomu, kokia kaina tų 13-os Ariane 6 paleidimų.. Šiaip viskas skamba kaip pinigų švaistymas ES, nes toliau penima atsilikusi prancūzų kosminė pramonė. 300 palydovų, paleistų stipriai brangiai su vienkartinėmis nešėjomis, varžysis mat su SpaceX ar Kinijos 13000 palydovų tinklu..
Nepamenu kur mačiau, bet apie ES karinę pramonę buvo kažkoks reportažas. Tai labai įdomu, kad kariniams apsirūpinimui būtent trūksta tiek, kiek per pastaruosius 10 metų kiek buvo sukišta į žaliąjį kursą. Tikslaus mlrd. skaičiaus nepamenu.
Tik noriu pasakyti, kad biurokratai moka pinigėlius švaistyti. Jeigu nėra ekonominės logikos ir pinigai į orą išmesti gi nieko niekam nebus už tai. Visi kišenes prisikiš ir valio.
Ir šį kartą tai ne šiaip visokie biurokratai- atsakingas už tai yra ir naujas šios srities komisaras Kubilius. Kažką jis kaip tik apie IRIS šiomis dienomis entuziastingai rašė FB, reiks pasižiūrėti. Tačiau kaip Galileo baisiai vėlavo, taip ir ši programa atrodo labai neskaniai. Europa stagnuoja, ir norėtųsi, kad Kubilius savo prižiūrimas sritis nors kiek pajudintų, bei sukurtų galimybę konkurencijai bei ėjimui į priekį. Nes ar ne ESA vadas prieš kelis metus aiškino, jog daugkartinio paleidimo nešėjai Europai netinka, nes statant mažiau (t.y daugkartinių) nešėjų, daug prancūzų prarastų šiltas darbo vietas.. Na, ir matom, kad dabar užtikrinami pinigai iki 2030-ų tiems Ariane 6 nešėjams ir jų gamintojams šerti..
Aš kaip tik laukiu kada Kubilius ESA subankrotins. Išvis skirti pensininkus kurie briuselio koridoriais nuo mobility scooteriu nukrenta yra anekdotas, bet pati EU jau kuri laiką save efektyviai naikina.
Ta pati situacija kaip su SLS, visos pusės nesuinteresuotos optimalaus rezultato siekti. Dėl to spacex iš esmės ir aplenkė visus dešimtmečiais, optimizavimas buvo pagrindas. Viskas ko reiktų normaliai veiklai būtų F9 principu veikianti panašių galimybių raketa, bet Europoje privatus sektorius dar nepajėgus surinkti tiek finansavimo.
Nelabai domiuosi kosmoso reikalais, o dar mažiau Europos, bet situacija su Prancūzų šituo propagavimu skamba labai neskaniai. Panašiai lyg, negali tiesti vandentiekio, nes vandens nešikai neteks darbo. Labai trumparegiški sprendimai ir pinigų švaistymas.