Per didelis elektromobilių tiekimas verčia gamintojus mažinti kainas ir peržiūrėti gamybos apimtis
Praėjusiais metais automobilių gamintojai pranešė apie sumažėjusią elektrinių transporto priemonių paklausą ir vėliau persvarstė savo pradinius ambicingus gamybos tikslus. Tuo pat metu rinkoje susidarė netikėtai didelė perteklinė pasiūla, dėl kurios mažėja kainos ir ieškantiems naujos elektrinės transporto priemonės suteikiamos nuolaidos.
Be abejo, ilgalaikės perspektyvos atrodo kur kas kitaip nei prieš kelis mėnesius. Vienas po kito didieji automobilių gamintojai paskelbė planus sumažinti savo elektromobilių gamybos tikslus ateinantiems penkeriems metams.
Praėjusių metų pabaigoje, remiantis nauja „BloombergNEF“ analize, pateikta žurnale „Inside EVs“, 14 elektromobilių gamintojų buvo užsibrėžę 2030 m. pagaminti 27 mln. elektromobilių. Vėliau jie šį skaičių patikslino ir dabar tais metais iš viso planuoja pagaminti 23,7 mln. elektromobilių, t. y. 3,3 mln. vienetų mažiau nei iš pradžių užsibrėžė „Mercedes-Benz“, „Ford“ ir „Volvo“, kurie pasitraukė nuo savo pirminių 2030 m. tikslų.
Pavyzdžiui, „Mercedes-Benz“ persvarstė savo tikslą iki 2030 m. parduoti 100 proc. elektromobilių visame pasaulyje, o ne 50 proc. „Ford“ atsisakė savo tikslo iki 2030 m. Europoje pardavinėti tik elektromobilius, o „Volvo“ pakoregavo savo tikslą ir į jį įtraukė ne tik elektromobilius, bet ir iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius. Kiti didieji rinkos dalyviai, pavyzdžiui, „Volkswagen“ ir „Stellantis“, taip pat susiduria su sunkumais siekdami 2030 m. tikslų ir jiems gali tekti greitai persvarstyti savo planus.
Koreguojami ir trumpalaikiai tikslai. Kompanija „General Motors“ atsisakė savo tikslo iki kitų metų pasiekti 1 mln. vienetų elektromobilių gamybos pajėgumų Šiaurės Amerikoje, motyvuodama lėtesne rinkos plėtra. Bendrovė „Toyota“ sumažino savo 2026 m. tikslą nuo 1,5 mln. iki 1 mln. parduotų elektromobilių.
Tuo tarpu, net jei automobilių gamintojai mažina gamybos tikslus ir neatrodo, kad tiesioginiams pardavimams iškiltų pavojus, rinkoje jaučiamas elektromobilių pasiūlos perteklius. Cars.com atlikti tyrimai rodo, kad, palyginti su praėjusiais metais, elektromobilių pasiūla išaugo daugiau nei 60 proc. ir aplenkė paklausos augimą. Dėl to elektromobiliai pardavėjų aikštelėse vidutiniškai stovi 82 dienas, t. y. beveik 20 proc. ilgiau nei pernai.
Dėl šios per didelės pasiūlos vartotojams buvo sudaryti patrauklūs tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pasiūlymai. Cars.com praneša, kad naudotų elektromobilių kainos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 7,8 proc., o naudotų elektromobilių ieškoma penkis kartus dažniau nei naujų elektromobilių.
Per didelis tiekimas, juokdariai :))) per maza paklausa, cia nebent kaip antras automobilis butu for fun ir tai kas nuosavame name gyvena. O kaip pagrindinis auto tai tikrai ne.
Ne vieną pažystu, kurie EV žmonoms ėmė, o patys pasivažinėję ir išbandę atstumus pasiėmė ir sau. Taip, visi jei privačiuose gyvena. Sutinku, jog gyvenant name ar kotedže EV labiausiai patogu, ypač kai ant stogo gali elektrinę pasistatyti. Tarkim man uždarame parkinge rozetę pasistatyt kainuoja ketvirtadalį automobilio kainos…
Čia tik santykinai labai mažam procentui populiacijos priimtini EV kaip pagrindinis auto. Ir tikrai artimiausiais dešimtmečiais nebus tokio šuolio kaip kadaise visi nuo arklių peršoko ant vidaus degimo variklių.
Pirmo automobilio patentas 1885m. Ir „The United States was the first country in which mass ownership became common and 60% of families owned a car in 1929“. T.y. 44m kol nuo „arklių masiškai peršoko and vidaus degimovariklių“. Smarkiai įtariu, kad elektromobiliams tikrai nereikės tiek daug, kad pasiektų 60% šeimos ūkių.
Aha, papasakok Norvegijoje kam nors apie „tik mažai populiacijos daliai“ argumentą – išsijuoks.
Greiciau priesingai – mazam procentui EV yra nepriimtinas (asmeniniam naudojimui), nes tik mazas procentas populiacijos kasdien automobiliu vaziuoja kelis simtus kilometru ar gyvena ekstremaliomis salygomis. Jeigu miestai mazi, kaip Lietuvoje, tai EV yra puikus miesto automobilis, o ilgoms kelionems lieka nuoma, nes dauguma zmoniu „road tripus“ daro kelis kart i metus max. Jeigu miestai dideli, ten vistiek greiciausiai bus metro ir tokia logistine/mokestine situacija, kad juose gyvenant net ir VDV turet vargu ar apsimokes.
Mano nuomone EV reikia issprsti tris problemas, kad jie butu tikrai sekmingi:
1. Stoteliu infrastrukturos tinklas;
2. Automobiliu kaina (vis dar salygiskai auksta/aukstesne pagal VDV analoga);
3. L5 autopilota, kad igalint naujus verslo modelius ir naujus panaudojimo budus.
O kas del elektros gavybos, yra atomine energetika, kuri yra visiskai be reikalo demonizuota.
Dabartinių technologijų atominės yra per brangu, kartais ne Suomijoje 10 metų stato ir paleidinėja atominę? Su tais metais elektros įkainis kyla, o dar kiek dar reikia pinigų kuro saugojimui/paslėpimui, o po atominės atgyvenimo uždarymui. Gerai jog mums EU sumetė milijardus atominės uždarymui, nes dabar daug brangesnę elektrą turėtumėm…
Bet ar tikrai ta kaina lyginant su VDV tokia jau skirtinga. Kada paskutinį kartą lyginai?
As lyginu bazine kaina pigiausio VDV ir EV tam paciam automobilio modeliui. Daznai EV varianto net nera, bet paprastai skirtumas buna 10-20% daugiau uz EV.
Su tom stotelėm irgi neskaniai. Jeigu ten krauni tai važiuoji brangiau nei su benzinu, ar tuo labiau dyzeliu. Aišku tuoj tai pataisys, nes benzinas ir dyzelis kainuos +2 eurai greitai, tai ir krautis po +50 centų bus visai „normaliai“
Yra išvesta, jog vidutiniškai reikia dauginti 3x kWh kainą. Pvz krauti po 45ct. Tai vadinasi tas pats kas benzinas 1.35€
Kažkas taip ir gaunasi, krauni iš stotelių mieste, jokios ekonomijos nėra lyginant su nafta.
Tik labai greitos stotelės dar brangiau kainuoja, lyg 80 centų už kwh. Per kažkur mačiau, bet iki galo nesigilinau, nes elektromobilio neturiu.
Iš tiesų mieste krautis AC (lėtas krovimas) kainuoja apie 30ct/kWh. Žemiausia kaina 20ct.
Krautis DC (greitas) kainuoja nuo 25ct iki 46ct. Ionity išskirtinai brangus, tačiau turi atitinkamus planus. Be plano 90ct, su planu 49ct arba 42ct. Tad vėlgi nieko išskirtinio.
Jeigu įprastas kuras kainuotų virš 1.5€ jau ir diskusijos nebeliktų.
As namines ir daugiabuciu stoteles taip pat laikau infrastrukturos dalimi. Realiai tipiniu atveju krautis kazkur random mieste net neturetu reiketi.
Taip pat mano galva be ekonomijos yra daugiau EV privalumu: svaresnis oras mieste, maziau garso, paprastesne sandara (teoriskai turetu buti patikimesni jei butu motyvacijos daryti patikimesnius). Baterija yra prie probleminiu sriciu, bet net jei devintis, eiliniam, kasdieniniam namai->darzelis/mokykla/darbas->parduotuve->namai ciklui, kas tipiskai telpa i maziau 100km turetu uztekti daug metu.
Bet finale vistiek esmine problema yra ne iki galo isvystyta ekosistema. Nueini i skoda.lt ar vw.lt ir matai, kad populiariems modeliams kaip pvz. Superb ar Passat is vis nera EV varianto. Tiems, kam yra, jis (kaip jau minejau) brangesnis. Jeigu nera nauju populiariu modeliu EV varianto, automatiskai nera gyvos naudotos EV rinklos, isskyrus principe overpriced Tesla ir kelis biudzetinius EV. Pridedam ta fakta, kad absoliuti dauguma daugiabuciuose neturi kur namie krautis ir klausimas ar visas el. grid’as siuo metu butu pajeigu palaikyti masiska EV kieki.
Reziume: as manau kad jeigu yra salygos, tai bent vidineje miesto dalyje EV yra puiku. Problema, kad tas salygas retas turi.
Apie krovimo infrastruktūrą (atsakant į kitą paties komentarą apie krovimąsi prie daugiabučių): sakyčiau greičiau išvystomas ir patogesnis sprendimas būtų plačiai prieinamas greitas krovimas prekybos centrų aikštelėse. Pliusai- papildomas pelnas prekybos centrams; EV savininkas apsipirkinėja, taigi negaišta ir to pusvalandžio kol daugmaž pasikraus; aikštelė galėtų veikti ir naktį- patogu šalia gyvenantiems. Tam reikėtų galingų linijų iki prekybos centrų, tačiau tai galėtų būti daug paprastesnis sprendimas, nei apstatyti krovimo stotelėmis kiekvieną kiemą, ir dar atnaujinti daugiabučių linijas, kad galios krovimui užtektų ne tik naktį.
Kitas, papildomas sprendimas taip pat panašus: įrenginėti krovimo stoteles prie darboviečių, kad EV krautųsi kol žmonės dirba. Vėl gi: aikštelės jau yra, ir žmonės ten jau kasdien stato mašinas -tai mažos įrengimo išlaidos, ir negaištamas laikas kraunantis. Šio sprendimo geriausias atvejis būtų jei krovimas būtų įrengiamas kartu su įmonės saulės elektrinėmis/stoginėmis, ir kraunama tiesiogiai, ne tik be tinklų apkrovimo bei nuostolių, bet net ir be vertimo į kintamą įtampą. Čia užtektų lėto ir pigaus mažos galios krovimo, kurio galios vis tiek pakaks per 8 darbo valandas. Na ir kaina bent jau šiltesniu metų laiku turėtų būti puiki, nes EV krautųsi tuomet kai gamina saulės elektrinės, ir rinkoje yra daug (jei ne perteklius) pigios elektros.
ev -tai dar viena alternatyva. taskas.
bet aisku visokie liberalai ir visi guntberg (ar kaip ji ten) lygio gyviai aiskins kitaip.
ypac juokia kelia – coal power generation -> EV charging :D:D:D
Tikrai juoką kelią tas „coal power generation“ prikaišymas visur 😀
Čia temos daugiausiai apie kompus, taigi pritrauksiu prie to ir šį straipsnį:
EV pardavimai šiemet nebekyla (išskyrus Kiniją); mano nuomone- pirmiausiai dėl EV kainos, kuri nėra mažesnė už VDV kainas. Taigi, dauguma gamintojų savo ryžtingus planus pereiti prie EV iki pvz 2030-ų pakeitė į ‘pirmiausiai- gaminkim kuo daugiau hibridų’. Kurie, beje, gerai perkami. Taigi- sąsajos su kompais: padėtis labai panaši į tą, kuri buvo pereinant nuo HDD į SSD. Pastarieji turėjo daug kartų mažiau talpos (taip pat, kaip EV- mažesnis nuvažiuojamas atstumas), o hardų gamintojai bandė taip pat perėjimą daryti ‘hibridais’, su abiejų technologijų pranašumais- SSHD. Kompiuterių pasaulyje šie nelabai prigijo, nors veikė visai neblogai. Ar toks pat laikinas bus auto hibridų bumas? Kokioje Kinijoje- manau taip, ten su pažangiais ir pigiais kaupikliais jau tampa pigiau pagaminti paprastesnį savo sandara elektromobilį, nei sudėtingesnį hibridą. Europa su tuo spėju vėluos. O JAV, su angliavandenilių lobizmu, didžiule gamyba, dvigubomis saulės elektrinių kainomis, bei didžiulių automobilių mada, turėtų prie hibridų likti dar ilgiau?
Pažiūrėk dar iš tokios perspektyvos, kad JAV didelė šalis, su dideliais atstumais ir mažu gyventojų tankiu. Kol EV vidutiniškai nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu neviršys 1000km+ – JAV jiems bus sunku labiau išpopuliarėti, nes tokį kiekį įkrovos stotelių per visą JAV sustatyti yra nerentabilu. Skirtingai nuo EU ir Kinijos su didelių gyventojų tankiu.
JAV žymiai daugiau problemų turi su EV. Net ne kiek atstumas, o tai jog elektros tinklas yra švelniai tariant atsilikę. EU bet kas namuose gali turėti trifazį (sąlyginai bet kas, arba už mokestį). JAV trifazis yra išskirtinai tik gamykloms, namai nemato ir ilgai nematys trifazio. Tada krovimas per naktį tampa apgailėtinu, todėl reikia investuoti daugiau EV stotelių statytojams.
Yra ir daugiau niuansų su JAV, net nenustebčiau, jeigu anie galų galiausiai vilktųsi paskutiniai su kokia Afrika.
Ten tiek Honda, tiek Toyota pardavinėja jau vandeniliu varomus, patys gamintojai mato, jog EV ten mažiau šansų…
Jo jo vandenilis išgelbės !!! 😀 😀
O gal gali ir pasidalinti skaičiais kiek pavyko parduoti per 10 pardavimų metų tų Toyota Mirai? 😀 Ar tik labiau patinka FB antraštes užpirktų postų skaityti?