1080p testą laikantis „Core i9-7900X“ išbando „Gigabyte Aorus X299 Gaming 3“

Išvados

Trys skirtingos zonos – trys skirtingi RGB pavidalai

Pirmiausiai, trumpai apie tai, kaip sekėsi dešimties branduolių „Core i9-7900X“ ir „Asus ROG STRIX GTX 1070 O8G-GAMING“ duetui 1080p raiškoje varžantis su i7-6700/i7-7700 ir „Ryzen R7 1700“. Būta ir lyderio, ir atsilikinėjančio rolės, nors nieko nestebina, kad tarp visų trijų komplektacijų dažniausiai laikėsi status kvo. Turbūt solidžiausias rezultatas – naujausioje „Battlefield“ šaudyklėje, kur, nepaisant racionalaus 4,0 GHz taktinio dažnio, i9-7900X parodė 25 % geresnį 0,1 % min fps vidurkį už i7-6700/i7-7700. +3 fps ūgtelėjimas užfiksuotas ir po pasivažinėjimo GTA V gatvėmis. Labiausiai neigiamai į i9-7900X sureagavo „Dirt 4“, susidarant 5 fps skirtumui matuojant bendrą vidurkį ir net 10-ies fps skirtumui matuojant 0,1 % min fps vidurkį. Tuo pačiu į priekį buvo užleistas R7 1700, tas pats įvyko DOOM kolidoriuose bei „Mafia III“ gatvėse. Savo reakciją išreiškė ir „The Witcher 3“. Kartu su i7-6700/i7-7700 prasčiausių fps vidurkis buvo beveik 15 % didesnis už gautą pasirinkus i9-7900X.

Pasižiūrėjus į bendrą išvaizdą ir „RGB Fusion“ galimybes reguliuoti trijų zonų apšvietimą, geriau patyrinėjus VRM grandinę ir ant montažinės plokštės radus net aštuonis 4-pin PWM/DC lizdus, kurie su „Smart Fan 5“ sudaro puikias ventiliatorių valdymo galimybes, niekas nepasakytų, kad „Gigabyte Aorus X299 Gaming 3“ yra pradinės klasės HEDT sistemai skirtas produktas. Visgi greičiausiai jis yra būten toks, kas tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti nepatogumų. Tokiu jį daro duomenų dalijimasis tarp SATA ir viršutiniojo M.2 lizdo, kuomet pastarąjį užėmus bet kokią magistralę naudojančiu SSD iškart netenkama keturių SATA portų, bei pagrindinio PCIe 3.0 x16 lizdo „gebėjimas“ veikti tik x8 režimu (automatiškai netenkant ir SLI palaikymo), kai LGA 2066 lizde atsiduria vienas iš dviejų „Kaby Lake-X“ procesorių. Šiais laikais apribota pagrindinio PCIe 3.0 x16 lizdo sparta negali nesukelti pašaipios šypsenos, kaip ir, „Gigabyte“ laimei, kažkieno pasirinkimas komplektuoti keturių branduolių procesorių su LGA 2066 pagrindine plokšte.

Visai neseniai atlikta „Asus Prime X299-A“ analizė leidžia smulkiai įvertinti, ką išskirtinio pinigus taupančiam, bet HEDT užsigeidusiam vartotojui duoda du pirmaujantys gamintojai. „Asus“ siūlo dedikuotą aušinimą turintį M.2 lizdą, vidinį USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) kištuką, Debug LED ekranėlį, kiek geriau išplanuotą PCB, pradedant ~0,5 cm toliau nuo LGA 2066 lizdo esančiu pagrindiniu PCIe x16 lizdu, kas praplečia suderinamumą su oriniais aušintuvais, ir baigiant geresne AIO_PUMP lizdo pozicija, bei geresnius rezultatus RMAA parodžiusiu garso posistemiu, iš kurio nebuvo atimtas S/PDIF išėjimas. Savo ruožtu „Gigabyte“ be funkcionalesnio RGB duoda vieną papildomą 4-pin lizdą, atsarginę UEFI BIOS mikroschemą ir šiek tiek (+30 W) pajėgesnę ir kiek geriau aušinamą VRM grandinę. Spartintojo ausims pastarasis pranašumas net gali nuskambėti solidžiausiai iš visų, bet vos tik i9-7900X bus „dellidint’as“, pranašumą, o tiksliau maitinimo šaltinio EPS12V kabelį, gali imti persekioti perkaitimo baimė – „Gaming 3“ neturi papildomo 4-pin EPS12V maitinimo lizdo. Priklausomai nuo naudojamo maitinimo šaltinio ir i9-7900X apetito, kurį nulems spartinimo lygis, problemų gali ir nekilti, tačiau apčiuopiamos praktinės reikšmės iš pajėgesnės/keliais laipsnais vėsesnės „Gaming 3“ VRM grandinės, naudojant „neperteptą“ ir nedidelę (1,15 V) įtampą gavusį i9-7900X, tiesiog nėra.

Naudodami F6l versiją UEFI BIOS’e vis dar sutinkame tas pačias „Gigabyte“ ydas: per mažas gamyklinis pelės jautrumas, judėjimas po aplankus atliekamas dvigubo pelės mygtuko paspaudimo principu, be to, nauja skiltis atverčiama ne iškart, jaučiamas uždelsimas (nors ir minimalus) bet labiausiai erzina kai prie daugelio nustatymų nepateikiami galimi pasirinkimai. Pavyzdžiui, iš kur mums žinoti (to nėra nurodyta net vartotojo gide), kiek lygių turi LLC nustatymas? Pasirinkimų keitimo principas irgi neišdirbtas – į LLC suvedus „Turbo“ jis neužskaitomas, nors toks lygis yra. Pasirodo jis iššaukiamas tik ant klaviatūros paspaudus „5“. Maža to, LLC funkcija pasirodė neveiksminga – kokį nustatymą betaikytume, įtampa išliko nekintanti. Kitą vertus tai pliusas, nes įtampa išliko labai artima UEFI BIOS’e nustatytai reikšmei. Įvairių klaidų esame aptikę ir pas kitus gamintojus, tačiau „Gigabyte“ stovyniavimą vietoje rodo ir šiuolaikinių dazaino tendencijų nebeatitinkanti GUI sąsaja. Viską būtų galima nurašyti šviežiai LGA 2066 platformai, tačiau didžioji dalis įspūdžių jau atėję iš seniau. Restruktūrizacija reikalinga ir čia, prieš patyrusių apžvalgininkų akis galbūt net labiau už tą, kurią dabar atlieka „Gigabyte“ savo viduje.