„Core i5-8400“ feat. „Asus ROG Maximus X Hero“ prieš „Core i7-6700K“

Išvados

Prieš akis „AURA Sync“ tarp M10H ir ROG STRIX GTX 1070 Ti AE

Pagrindinis šio straipsnio tikslas buvo palyginti morališkai pasenusį „Core i7-6700K“ su i5-8400, kuris priklauso naujausiai 8-ai „Intel“ „Core“ procesorių kartai ir yra daugelio pripažįstamas kaip modelis, šiuo metu turintis geriausią kainos/spartos santykį. Šiandien jo šeši fiziniai branduoliai, dirbantys 3,8 GHz dažniu, stojo į kovą prieš i7-6700K, kuris turi 4C/8T konfigūraciją, veikiančią 4,2 GHz dažniu. Iš pradžių galvojome, kad taktinių dažnių skirtumas tebus 200 MHz, tačiau dėl iki galo pilnai neaiškių priežasčių „Asus Maximus X Hero“ ir i5-8400 duetas atsisakė dirbti maksimaliu 4,0 GHz Turbo dažniu vienos gijos aplikacijose, jau nekalbant apie žaidimus, kurie apkrauna visus branduolius. Tokį scenarijų galima aiškinti galimai pasikeitusiu MultiCore Enhancement funkcijos veikimu. Yra kalbų, kad atrakinto daugiklio neturintiems procesoriams (o toks yra i5-8400) MCE nebetaiko maksimalaus Turbo dažnio, ką anksčiau darė su senesnėmis „Core“ kartomis. Pavyzdžiui, aktyvavus MCE, i7-6700, nepriklausomai nuo apkraunamų branduolių skaičiaus, galėjo dirbti maksimaliu 4,0 GHz Turbo dažniu. Panašu į tai, kad MCE dabar tiesiog panaikina TDP limitą, bet neapeina „Intel“ Turbo gairių. Tai galėtų paaiškinti, kodėl i5-8400 vietoje mūsų prognozuotų 4,0 GHz žaidimuose dirbo 3,8 GHz dažniu, tačiau nepasiektiems magiškams 4,0 GHz single threaded „Hyper Pi“ teste, kol BIOS’e nebuvo išjungti penki iš šešių branduolių, logiškų minčių neturime. Galbūt susidūrėme su klaida, tačiau to nepatvirtinsime kol nepasirodys nauja M10H BIOS’o versija arba i5-8400 neišbandysime su kita Z370 mikroschemų rinkinį turinčia pagrindine plokšte.

Greitai paaiškėjo, kad dėl neplanuotai 200 MHz padidėjusio dažnio deficito nėra ko išgyventi. Bent žaidėjui. „Core i5-8400“ buvo visiškai konkurencingas kaip ir techniškai pranašesniam i7-6700K modeliui. 1440p raiškoje naudojant GeForce GTX 1070 Ti grafikos spartintuvą tik trijuose iš dvylikos žaidimų fiksavome tokį skirtumą, kurį galima laikyti kiek didesniu už natūralią paklaidą. Pirmu tapo DOOM. Čia i7-6700K buvo ~3 fps spartesnis (154,3 fps vs 151,2 fps). Toliau seka „Mafia III“, kur tarp procesorių užfiksuotas identiškas ~3 fps vidutinės spartos skirtumas. Į tą pačią grupę būtų galima pridėti ir „The Rise of The Tomb Rider“, kuriame i7-6700K turi ~2 fps persvarą, tačiau dėmesį reikėtų atkreipti į „The Witcher 3: Wild Hunt“. Vidutinė sparta identiška (po 73,5 fps), tačiau „Skylake“ turi akivaizdžią persvarą lyginant blogiausių 0,1 ir 1 % fps reikšmių vidurkius. Specialiai padarėme papildomą sesiją su i5-8400, tačiau rezultatai visais trim atvejais buvo labai panašūs. Pagal 1 % vidurkį i7-6700K yra beveik 23 % spartesnis, o pagal 0,1 % – ~25 %. Pastebimesnį, tačiau nejuntamą skirtumą aptikome dar ir „Prey“ šaudyklėje. Čia pačių blogiausių fps vidurkis su i5-8400 buvo 7 fps mažesnis (70 fps vs 63 fps).

Didžiausiu „Maximus X Hero“ žingsniu į priekį, sugretinus su „Maximus IX Hero“, be dvejonių tampa M.2 SSD skirta karščio šalinimo plokštelė. Savo storiu ir tvirtumu ją galima priartinti prie radiatoriaus statuso – jo šiluminė talpa didesnė už MSI siūlomas plokšteles. Karšto „Toshiba“ NVMe kaupiklio temperatūra buvo sumažinta beveik 30 procentų, nuo 75 °C iki 55 °C, taip apsaugant jį nuo perkaitimo ir savispartos sumažinimo. Visiškai pasyviu „Asus“ sukurtu aušinimo būdu likome pilnai patenkinti. Pozityvo bangą sukėlė ir pirmą kartą sutinkamas iškart integruotas I/O skydelis, kuris ne tik suteikia papildomo tvirtumo, premium’o, bet ir užkerta kelią pamiršus prisukti motininę plokštę korpuse be I/O dangtelio. Nėra jokių abejonių, kad tokį sprendimą brangesnėse pagrindinėse plokštėse ateityje matysime dažniau. Tai nauja mada.

M10H gavus šiuos naujus priedus, garso posistemei, turinčiai atskirą ESS 9023P DAC’ą ir 600 Ohm ausinių stiprintuvą, pademonstravus keletą tarplatforminių rekordų RMAA teste, išlaikius raumeningą VRM grandinę, kuriai nėra ko bijoti kad ir aštuonių branduolių „Coffee Lake“ (jei tik toks bus ir jam nebus išskirtinai skirtas Z390 mikroschemų rinkinys), puikias ventiliatorių jungimo/valdymo galimybes, įskaitant 3 amperų H_AMP lizdą, pagalbinius on-board mygtukus, sklandų ir patogų UEFI BIOS’ą (kuriame nepastebėjome naujų funkcijų lyginant su M9H ir todėl neskyrėme atskiro paragrafo), pasidaro sunku sugalvoti, ko dešimtajam herojui gali trūkti. Jau norėjome sakyti, kad jeigu „Asus“ neduoda radiatoriaus antrajam M.2 lizdui, tai norime to lizdo vertikalaus, bet prisiminėme tarp aksesuarų radę specialų laikiklį mažo diametro ventiliatoriui. Labai gražus žingsnis, leidžiantis neieškoti 3D paslaugų. WiFi trūkumą taisantis „ROG Maximus X Hero Wi-Fi AC“ šiuo metu kainuoja neproporcingai brangiai, tačiau vanilinio modelio pozicijos tarp brangesnių Z370 pagrindinių plokščių yra tvirtos. Lieka tik tokia pastaba, kad „Asus“ turėtų pradėti montuotį antrąją fizinę BIOS mikroschemą. Tai nekainuoja daug, tačiau leidžia jaustis psichologiškai saugiau, o kartais ir išgelbsti sveiką kailį.