„Dell Alienware AW2518H“: 240 Hz, G-Sync + ULMB ir kažkoks kitoks TN

Išvados

AlienFX pašvietimas su melsvu atspalviu

Naujas monitorius dažniausiai gali nustebinti trimis aspektais: dydžiu, spalvų tikslumu ir vaizdo sklandumu. TN panelę turintis AW2518H yra vos 1,5“ colio didesnis už septintus metus naudojamą U2311H, kuris naudoja IPS matricą, todėl pirmieji du nustebinimo kriterijai ne itin veiksmingi. Tačiau su milžiniška jėga suveikia paskutinysis. Vien pelės kursoriaus judėjimo sklandumas tame pačiame darbalaukyje tarp 60 Hz ir 144 Hz skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir čia norėtume padėti tašką, nes mus labiau domina kaip AW2518H atrodo greta neseniai testuoto „AOC G2590PX“. Negalime sakyti, kad G2590PX yra tiesioginis „Alienware“ monitoriaus konkurentas, kadangi pirmasis naudoja 144 Hz skleistinę ir palaiko FreeSync, o antrasis kopia iki 240 Hz ir turi G-Sync su ULMB. Tačiau abu monitoriai yra 24,5“ skersmens, palaiko 1080p raišką, naudoja TN matricą, pasižymi 1 ms atsako laiku ir būtent tai suintrigavo pasistatyti juos vienas greta kito. Nors AOC pasižymėjo didesniu kontrastu, tačiau balto taško ir gamma vertės buvo AW2518H pusėje. „Dell“ monitorius taip pat nebuvo tiek perdėtai ryškus ir visa tai atsispindėjo finaliniame vaizde, kuris buvo geriau subalansuotas ir malonesnis. Tai paneigia įsitikinimus, kad iš dėžių ištraukti visi TN monitoriai yra vienodi kaip vandens lašai, rodantys tiesiog nekaip. Visgi didesnis AOC turėtas statinis kontrastas (AW2518H netikėtai prieš kalibravimą neperžengė 800:1, o po kalibravimo 700:1 santykių) niekaip nepasireiškė žaidimų sesijose. Kai kurie šešėliai ir kiti tamsūs objektai su AOC atrodė šviesesni nei turėtų būti. Su AW2518H tamsūs atspalviai buvo gilesni, neprarandant detalių tamsiausiose scenose. Kalbant itin paprasta kalba, juoda spalva su AW2518H buvo pastebimai juodesnė ir tą jau buvo galima pastebėti dar priešintrinėse žaidimų scenose. Kad juodą spalvą du TN monitoriai pateikia kitaip sutiko ir šalia buvęs kolega. Black Stabilizer funkcijos, kuri skirta pašviesinti vaizdą ir taip padėti pamatyti tamsoje prarastas detales, nėkart neprireikė.

Vaizdo skirtumas tik ištraukus monitorius iš jų dėžių

(AW2518H kairėje, G2590PX dešinėje)

Savo portfelyje „Dell“ taip pat turi AW2518HF modelį, kuris vietoje G-Sync su ULMB palaiko Freesync ir Lietuvoje kainuoja ~300 eurų. Tai 150 eurų mažiau už šiandien apžvelgtą AW2518H ir grubiai 50 eurų brangiau už G2590PX. Negalime kalbėti apie kontrasto lygio skirtumus, nors nurodomos „AU Optronics“ TN panelės abiejuose „Alienware“ modeliuose yra identiškos. Tačiau už 50 eurų mes gauname visiškai kitos kokybės stovą, kuris pagamintas iš aliuminio ir suteikia monitoriui papildomo konstrukcinio solidumo, be to, reguliavimas malonesnis ir visas dizainas daug malonesnis akiai. Plastikas taip pat kokybiškesnis ir dėka aliumininio stovo jo mažiau nei eiliniuose monitoriuose. Taip, AW2518H(F) neturi integruotų garsiakalbių, tačiau šį trūkumą, kuris mums visai neaktualus, leidžia apeiti line out/headphone out išvestys.  Prijaučiantys šviesos efektams gauna AlienFX pašvietimą. Patys nesame didžiuliai tokių dalykų fanai, bet jei jau tai integruota, norėtume jį tikrai matyti. Dabar pašvietimas, tiesa, tikrai skoningas, integruotas vien į monitoriaus nugarinę dalį ir vargiai matomas net tamsoje kai visas dėmesys sutelktas į ekraną. Visgi tai ne kertiniai privalumai už tą 50 eurų. AW2518H(F) suteikiamas ilgesnis 60 mėnesių aptarnavimo laikotarpis vietoje įprastinių 36 mėnesių (prekyboje galima rasti ir standartinės trukmės garantiją turinčių variantų, kurie paprastai būna tik iki 10-ies eurų pigesni), be to, monitoriaus skleistinės dažnis ne 144 Hz, o 240 Hz. Kiekvieno patirtis bus individuali. Kažkam 240 Hz gali nesuveikti, kažkas skirtumą pajaus. Tačiau kokios bebūtų išvados šiuo klausimu, AW2518HF, mūsų akimis, yra vertas tų 50 eurų net jeigu 240 Hz laikysime kaip atskirą bonusą, kuris gali ir nesuveikti.