Pati sau amžinas variklis: „ASRock Z270 Taichi“

Išvados

„Taichi“ pasižymi labai saikingu RGB LED apšvietimu

Konkrečios prasmės neturintys žodžiai leidžia kiekvienam įsivaizduoti prasmę savaip. Užsimerkus „Taichi“ skamba pakankamai intriguojančiai ir paslaptingai, jog būtų galima pagalvoti apie laiką. Prasimerkus, pamačius „ASRock Z270 Taichi“, tačiau nepradėjus skaičiuoti kondensatorių tarnavimo trukmės, galima pagalvoti, kad ši pagrindinė plokštė laikui pavaldi nėra.

Amžinasis „ASRock“ variklis, deja, negali veikti be „Intel“ variklio, o jo akivaizdžiai nepakanka visoms „ASRock“ idėjoms. „Taichi“ yra pigiausia tris Ultra M.2 lizdus turinti pagrindinė plokštė tarp visų naudojančių Z270 mikroschemų rinkinį, tačiau norintiems padaryti rojų iš NVMe kaupiklių teks atsisakyti keturių iš šešių SATA 6 Gb/s lizdų. Gal bėda ir nedidelė, nes lieka dar šeši (du, valdomi Z270 ir keturi, valdomi „ASMedia“ valdiklio), bet nepataikius į reikiamą lizdą stebėtis, kodėl neveikia SATA kaupiklis, nereikėtų, ir vartotojo gidą tikrai reikės atsiversti. Patys bandėme ieškoti (net gide) paaiškinimo, kodėl „ASRock“ pasikuklino visur nurodyti 12-a VRM grandinės fazių vietoje 14-os. Kaip beskaičiuotume, visada gavome 14 fazių, o pati grandinė atrodo identiška 300 eurų perkopiančiam „ASRock Z270 SuperCarrier“ modeliui. Galima baksnoti į LGA 1151 lizdui skirtų procesorių TDP ir sakyti, kad šuo per mažai agresyvus ir liesas tokiai grandinei, tačiau smagu žinoti, kad identiškos klasės VRM komponentus MSI pradeda dėti tik į 250+ € kainuojančius modelius.

Likusiai aparatinei „Taichi“ daliai didelių priekaištų neturime, nes pasirinktas standartinis išplanavimas, garantuojantis efektyvų SLI/„CrossFire“ multi-GPU ir NVMe kaupiklių, kiek įmanoma be papildomų aušintuvų, kvėpavimą. Saugumo sumetimu integruotas atsarginis BIOS’o modulis, kuris vartotojui neliečiamas ir visada paruoštas atnaujinti naudojamą BIOS versiją, jei tik ji užlūžtų. Niuansai tenka vienas nuo kito pakankamai toli esantiems CPU_FAN/CPU_OPT lizdams bei per daug arti CPU lizdo pastatyto SYS_FAN2 lizdo, neoptimalios baterijos padėties, lygiagrečiai išdėstytiems vidiniams USB 3.0 kištukams, o daugiausiai kritikos sulaukia dviejų juostų Wi-Fi 802.11ac antenos, kurios neturi prailginamųjų laidų, todėl giliau po stalu užkišus korpusą ryšio stiprumas gerokai nukentės. Dviejų gigabitinių „Intel“ tinklų pajėgumus pavyks apjungti („ASRock“ teigimu) tik naudojantiems „Windows 7“ operacinę sistemą, tačiau tai daugiau trečių šalių problema. „ASRock“ turi ir savų, tiesa, ne kritinių.

Iš programinės pusės labiausia erzina tai, kad kompanija neatsižvelgia į pastabas ir niekaip nesugeba įdiegti on-the-fly ventiliatorių sūkių pasikeitimo funkcijos į UEFI BIOS, kuris palieka tik gerą įspūdį tiek nustatymų išdėstymu, tiek GUI išbaigimu. Norint išgirsti pakeistą ventiliatorių profilį vis dar būtinas senamadiškas sistemos perkrovimas. Automatinė ventiliatorių kalibravimo funkcija operacinės sistemos aplinkoje su „A-Tuning“ taip pat veikia tiksliau. Labiausiai nudžiugino, jog preciziškai tiksliai suveikė ir automatinis i7-6700K spartinimas, kuris, neperžengiant 1,4 v įtampos, sėkmingai surado procesoriaus galimybių ribą, lygią 4,5 GHz. „Taichi“ spartos galimybės nebuvo neribotos, tačiau užfiksuoti geriausi rezultatai „Cinebench“ ir „Sandra“ (FPU + Memory Bandwidth) testuose, o visuose kituose kvėpuota lyderiams į nugaras, įskaitant ir RMAA, kuris parodė, kad „Purity Sound 4“ garso posistemė atsiliko tik nuo „Asus“ sprendimo. Kas tikrai ribota šiame „ASRock“ modelyje, tai RGB LED apšvietimas, sklindantis tik iš po mikroschemų rinkinį aušinančio radiatoriaus. Daugeliui to visiškai pakanka, o ir amžinas variklis be blinkt blinkt stoti nepradės.