ROG, TR ir 33: „Threadripper 1920X“ Arktyje pasitinka savo zenitą

Intro

Visi puikiai žino, kam skirti AMD „Threadripper“ procesoriai, ypač dvylikos branduolių 1920X ir šešiolikos 1950X. Pagrindinis tokių CPU pirkėjas – toli gražu ne žaidimų pasaulio atstovas. Nepaisant to, AMD stengėsi maksimaliai adaptuoti du galingiausius „Threadripper“ procesorius būtent žaidėjams arba, kalbant šiek tiek iš kitos pusės, sušvelninti trūkumus, sąlygotus „Zen“ architektūros dizaino ypatumų. Specialus Game Mode režimas, kurį turi 1920X ir 1950X modeliai, bet neturi 1900X modelis, padaro du esminius dalykus.

Pirmas dalykas, kurį atlieka Game Mode režimas lyginant su gamykliškai aktyvuotu Creator Mode režimu, tai atminties paieškos būdo pakeitimas. Abi aktyvios „Zeppelin“ šerdys gali komunikuoti su visais keturiais prieinamais atminties kanalais, bet tiesioginis jungimas egzistuoja tik su dviem kanalais. Priklausomai nuo to, kur duomenys yra operatyviojoje atmintyje, „Threadripper“ branduolys gali jos ieškoti artimiausiuose dviejuose kanaluose (artimiausioje atmintyje) arba tolimesniuose kanaluose (tolimesnėje atmintyje). Šis būdas vadinamas neapibrėžtos atminties prieiga (non uniform memory access) arba NUMA. Game Mode režimas pakeičia prieigos būdą į NUMA iš UMA (unified memory access), kuris aktyvuotas kartu su Creator Mode režimu. Tada sistema negali atpažinti artimosios ir tolimosios atminties. Praktinė reikšmė iš NUMA tokia, kad išnaudojus visą CCX bloko 8 MB L3 spartinančiąją atmintį branduoliai susikalba su artimąja atmintimi greičiau, kadangi UMA gaišties laikas plius minus atitinka artimosios ir tolimosios atminties vėlinimo laikų vidurkį NUMA režimu. Aukšta L3 lygio spartinančios atminties gaištis yra viena iš „Zen“ architektūros ydų, kurios programiškai išspręsti negalima. Tai yra pačios architektūros apribojimas. 16 MB talpos L3 spartinančioji atmintis yra pusiau paskirstyta tarp CCX modulių, kas reiškia, kad CCX blokui pasiekiami tik 8 MB L3, kai apkrova nenaudoja daugiau keturių branduolių tama pačiame CCX bloke. Gijai prireikus daugiau nei 8 MB ji privalo kreiptis į kitą CCX modulį, o tai jau atliekama per vidinę jungtį, valdomą atminties valdiklio. Deja, AMD „Data Fabric“ jungtis yra lėta – jos pralaidumas siekia vos 22 GB/s, kas atitinka 1600 MHz dirbantį DDR3 modulį. Dar dalį prieinamo pralaidumo galimai pavogia duomenys, keliaujantys iš IO centro PCIe linijų. Palyginimui, L3 pralaidumas siekia 175 GB/s. Be žemo taktinio dažnio, kuris išlieka pagrindiniu apribojimu dar aršesnei konkurencijai su „Intel“, L3 gaištis yra antroji problema, kuri „Threadripper“ paliečia labiau nei „Ryzen“ procesorius. Jų L3 gaišties laikas mažesnis, tačiau gerokai nusileidžia „Intel“ atitikmenims. Be to, „Ryzen“ procesorių L3 spartinančioji atmintis yra mažiau efektyvaus aukos (angl. victim) tipo. Duomenys, kurie turės būti iškelti iš žemesnio lygio spartinančiosios atminties, bus perkeliami į victim atmintį. Iki kol informacija vėl bus iškelta atgal, toks L3 veikia kaip normalios paskirties spartinančioji atmintis. AMD stengėsi efektyvumą kompensuoti didesne L2 talpa. Prisimename, kad 5-os „Core“ kartos „Broadwell“ procesoriai turėjo eDRAM pagrindu sukurtą L4 lygmens spartinančiąją atmintį, kuri veikė kaip auka L3 lygmeniui, tačiau „Intel“ kol kas nebegrįžo prie tokio architektūrinio sprendimo. Matomai, jo implementacija sudėtinga, o ir netrūksta trūkumų.

Atnešusi kaip niekad daug branduolių į stalinių kompiuterių rinką AMD nenorom sukėlė problemų kai kuriems žaidimams. Pavyzdžiui, „Dirt 3“ ir „Far Cry Primal“ negali tinkamai veikti su didžiausią branduolių skaičių turinčiais „Threadripper“. Kaip problemos sprendimą AMD sukūrė Legacy Compatibility režimą, kuris atjungia pusę „Threadripper“ branduolių. Toks „Windows“ aplinkoje vykdomas programinis sprendimas efektyvus, tačiau palieka bent keturias skirtingas konfigūracijas įtraukiant (N)UMA. Eiliniam vartotojui tai per didelis galvos skausmas grįžinėti iš vienos opcijos į kitą priklausomai nuo apkrovai geriausiai tinkančios konfigūracijos. Siekdama viską supaprastinti AMD tiesiog paliko du režimus: Game Mode ir Creator Mode. Čia reikia pabrėžti, kad atjungiami tik vienoje šerdyje esantys branduoliai, tačiau visos PCIe linijos, DRAM kanalai ir IO mazgai lieka aktyvūs. Neišjungiama ir SMT technologija, kuri yra analogas „HyperThreading“. Tokiu būdu 1920X tampa 6C/12T konfigūracijos procesoriumi, pagal tai identišku R5 1600X, o 1950X įgauna 8C/16T konfigūraciją ir tampa R7 1800X. Ėmimas atjunginėti 1920X ar 1950X branduolius neatrodo kaip logiškas pasirinkimas ypač atižvelgus į sumokėtą sumą, tačiau AMD sako, jog tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, kuris gali žaidimuose ir taip gerai pasirodantį procesorių šioje srityje paversti dar geresniu. Tai padės patikrinti „Asus“ flagmanė „ROG Zenith Extreme“, kuri, peržvelgus savybių sąrašą, greičiausiai galėtų būti visų rinkoje esančių X399 pagrindinių plokščių flagmane. „ROG Zenith Extreme“ ne tik turtinga, bet ir itin novatoriška – jai „Asus“ pažėrė dar nematytų sprendimų, kurių nepavyks rasti nei vienoje šiuolaikinėje platformoje apimant visus keturis pagrindinius gamintojus. Asus kitu kampu pažiūrėjo į VRM grandinės aušinimą, M.2 SSD kaupiklių montavimą ir dar keletą mažesnių dalykų, kurie nepaisant aksesuarų statuso, dar labiau didina „ROG Zenith Extreme“ išskirtinumą.

12 Komentarai

  1. Daimonass parašė:

    Pavadinimas tai..

  2. IFeelYou parašė:

    Review tai labai geras, bet kodėl testuoti tik žaidimai? O kur Cinebench, Blender, 7Zip, Illustrator ir t.t.? Nes šitas CPU apskritai neskirtas žaidimams, o testuoti vien žaidimai 🙂

    Temperatūros šiaip klaikokos atrodo, tokiam CPU reikėtų žymiai geresnių aušintuvų. Jeigu prie 18C* ambient 82C* net nepaspartinus :/

    • ZeroFM parašė:

      Nesikabinėjam prie temperatūrų nes jei net EK neturi visdar tikro TR4 waterblock tai ka kalbėt apie tokį pigiena orinuka kuris tikrai nepadengia viso cpu ploto .

      • IFeelYou parašė:

        Sutinku. Nėra ko čia labai norėt iš tokio aušintuvo, kuris net block’o normalaus neturi.

      • BC00 parašė:

        Kad kaip ir nėra ko kabinėtis. Spec dar pakartojau stock aušinimą.
        3,5-3,6 GHz (1.134-1.156 V) su single fan 59 C, su dual fan 57 C su dalim.
        Galbūt neturi todėl, kad TR nuperkama dar mažiau nei Intel HEDT modelių. Turėsim ir Enermax Liqtech TR 280 apžvalgą, kuris uždengia visą 1920X dangtelį. O iki tol Freezer’iui absoliučiai jokių priekaištų. Stocką aušina puikiai, leidžia paspartint, garsas nedidelis, kaina pati mažiausia.

  3. BC00 parašė:

    Kitos pakraipos testai jau atliekami, bus ir 2nd round.
    82 C yra jau su OC (3,9 GHz/1.286 V). Be OC kažkas ~60 C su Prime (~3,5 GHz/<1.2 V). Norint visiškai tikslios įtampos ir temp reikėtų pertestuoti. Vat 7900X stock (4 GHz/1.075 V) tai tikrai klaikokos temp, kai iš anksčiau su variniu Fractal AiO ir 2x 2400 RPM + 1x 1600 RPM Noctua Industrial fanais buvo 80 C pasiekta 😀 HEDT keptuvės dabar yra Intel'iai, o ne AMD.

    • IFeelYou parašė:

      Na jeigu tikrai 60C tada gerai, bet lygint reikėtų clock to clock arba stock to stock. 7900X 3.5 vs 1920X 3.5, o 4.0 vs 4.0 Ghz, tada situacija labai greitai pasikeistų. Be to Intel HEDT bėda yra tik pasta po dangteliu. Padarius Delid (tuoj įdėsiu 7980XE delid ir no-delid testus) situacija kardinaliai skiriasi. Galima iškart 15-20C* numest.

  4. BC00 parašė:

    Ir turim palyginimą stock vs stock, be jokių modifikacijų, kokius CPU gamintojai peteikė, tokius 🙂 skirtumas 20 C ir dar Intel pusėje esant efektyvesniam aušintuvui. Taip, pagrinde bėda tik pasta, bet čia jau Intel problema kodėl jie nesirenka litavimo. O kas gali atsitikti sprendžiant šitą Intel taupymą puikiai žinai…

  5. svabas parašė:

    na tikrai išskirtinis unikalus rinkinys, buvo įdomu. Bet kodėl nvidia draiveriai tokie seni?

    • BC00 parašė:

      Iš seniau kiti palyginamieji CPU+VGA rinkiniai naudoti būtent šiomis tvarkyklėmis. Nesinori galimai suteikti pranašumo, nors labai abejoju ar begali eiti kažkokie pagerinimai žaidimams, kuriuos bandome.

Parašykite komentarą