Kvantinė fizika: Quantum entanglement
Iškart atsiprašau lietuvių kalbos puoselėtojų už anglišką pavadinimą, bet lietuviškas vertimas yra tikrai nekoks ir nevisai atspindi reiškinio esmės. „Quantum entanglement“ – kvantinis susiejimas (nors žodynas žodžiui „entanglement“ skiria dar prastesnes reikšmes: 1) įpainiojimas; sunkumai; 2) kar.kliūtys, užtvaros). Na gerai, taigi prie esmės.
Tie kas skaitė mano pastaruosius straipsnius turėjo pajausti kvantinės fizikos skonį ir šis straipsnis bus apie ne ką mažiau įdomų, neįprastą ir sunkiai suvokiamą reiškinį.
Esant tam tikroms salygoms dalelių poros yra susiejamos. Tai gali būti koherentiški fotonai, dalelės susikūrusios vienoje reakcijoje ar dalelės atsirandančios arti juodosios skylės įvykių horizonto. Tarp jų atsiranda keistas ryšys, kuris veikia, bet kokiu nuotoliu. Tai reiškia, kad dvi kvantiškai surištas daleles patalpinus skirtingose visatos pusėse ir pakeitus vienos iš jų būseną, pavyzdžiui pasukus prieš laikrodžio rodyklę, kitos būsena pasikeis priešingai – pradės suktis pagal laikrodžio rodyklę. Daug kas remdamiesi šiuo reiškiniu bando paneigti šiuolaikinę fiziką sakydami, kad tas rišys perduodamas greičiau už šviesą ko neįmanoma padaryti pasak releatyvumo teorijos. Iš tiesų šis ryšys perduodamas šviesos greičiu, bet niekad jo neviršyja.
Dabar pakalbėsime apie šio reiškinio priežastis. Šis reiškinys vėlgi vyksta dėl dalelių kvantinės superpozicijos. Tarkime vienos dalelės būseną apibūdinkime skaičiumi 1, o kitos 0. Vieną dalelę kaip nors paveikus ir pakeitus jos būseną į 1 kitos dalelės būsena taps lygi 0 (skaitinės reikšmės tik padeda suprasti ryšio esmę ir neparodo nei dalelės padėties erdvėje, nei laike, nei jos parametrų). Dabar tarkime, kad pirmoji dalelė yra kvantinėje superpozicijoje ir turi 60% tikimybę būti būsenoje 1 ir 30% tikimybę būti būsenoje 0 (|1> 60% |0> 30%), su ja susietos dalelės superpozicija bus pasiskirsčiusi priešingai.
Na gilesnių priežasčių neaiškinsiu, bet pasakysiu kuo tai naudinga žmonėms.
Tikri kompiuterių fanai ir hakeriai turbūt tuose 0 ir 1 įžvelgė dvejetainę sistemą (kuri be abejo yra visų kompiuterių pagrindas). Dabartiniuose kompiuteriuose duomenys perduodami elektriniais signalais ir nuo jų stiprio priklauso ar kompiuteris tai supras kaip 0 ar kaip 1, tačiau elektriniai signalai silpsta, kartais atsiranda trigdžių ir pan. todėl kompiuterių atmintys (RAM) kol kas nėra supersparčios. Duomenų perdavimui panaudoti šviesolaidžiai paspartino interneto greitį, tačiau vis dar neleidžia kompiuteriams spręsti įpač sudėtingų operacijų. Kvantiniame kompiuteryje duomenis perduotų pavienės dalelės. Nuo būsenos priklausytų dvejetainės sistemos skaitmuo. Panaudojus kvantines fundamentaliųjų dalelių savybes (kaip kvantinį susiejimą) galima būtų vienai dalelei priskirti virš 3000 reikšmių (bitų jei norite :)). Pagalvokite kokie kiekiai informacijos būtų pernešami viename elektroimpulse (sudarytame iš milijonų elektronų esančių superpozicijoje). Tokie kompiuteriai galėtų patys mokytis ir rašyti sau programas, galutinai ištirti kubiko rubiko ir šachmatų įdomybes (pvz. kiek yra įmanomų šachmatų žaidimo partijų ar kiek mažiausiai reikia ėjimų sudėlioti kubiką). Na manau patys jaučiate „kvantų galią“.
Straipsnio autorius: Xpoint.
aciu.