Brangsta retieji metalai – elektronika brangs

Nikkei“ praneša, kad daugelio dažnai pamirštamų medžiagų, tokių, kaip neodimio ir mažiau žinomo praseodimio, kaina padidėjo beveik 74 proc. per metus. Ne paslaptis, kad ir ličio kaina padidėjo ir dabar jis kainuoja apie 150 procentų viršaus, ką kainavo pernai. Pabrango ir daugelis kitų medžiagų – per metus vario kaina padidėjo daugiau nei 37 proc., o alavas – pabrango beveik 82 proc. Tai reiškia, kad galime tikėtis didesnių montažinių plokščių ir visų ant jų lituojamų komponentų kainų, nes alavas naudojamas beveik visiems komponentams lituoti.

Neodimio ir praseodimio gaminiai naudojami nuo paprastų garsiakalbių iki elektromobilių variklių ir vėjo jėgainių. Kainoms toliau didėjant paklausa didėja dėl to, nes daugelio Vakarų šalių vyriausybės pereina prie žaliosios ekonomikos ir sutelkia dėmesį į automobilių elektrifikavimą, tuo pat metu bandydamos nenaudoti iškastinio kuro. Kitos medžiagos, tokios kaip terbio oksidas, kuris naudojamas šviesos dioduose, LED ekranuose ir aukštos temperatūros kuro elementuose, pabrango daugiau nei 60 proc. Net senas geras aliuminis pabrango daugiau nei 55 procentais, o tai reiškia brangesnes dalis beveik visur, kur naudojama lengva metalinė konstrukcija ar korpusas.

Kaip rašoma pranešime, Kinija kontroliuoja 55 procentus pasaulinės rinkos, kai kalbama apie retųjų žemes metalų gamybą, ir 85 procentus perdirbimo proceso. Šiais metais Kinijos vyriausybė sugriežtino eksporto kontrolę, o tai taip pat yra kainų padidėjimo priežastis. Tai gali būti būdas kinijos tautai bandyti atremti kai kuriuos prekybos ginčus, kilusius su JAV, tačiau tai akivaizdžiai veikia kiekvieną pasaulio regioną, nes Kinija, be jokios abejonės, yra pasaulio gamybos centras. Tačiau atrodo, kad Kinija praleido faktą, kad tai daro įtaką ir vietinėms Kinijos bendrovėms, nes dėl padidėjusių medžiagų išlaidų jų pelnas sumažėjo, be to jos dažnai turi ilgalaikių sutarčių su savo verslo partneriais, dėl kurių negalima lengvai persi derėti. Todėl daugelis mažų ir vidutinių Kinijos tiekėjų patiria nuostolių, ir jei tai tęsis, kai kurioms iš šių įmonių teks nutraukti savo veiklą. Didelės tarptautinės korporacijos taip pat neturi įtakos šiems metalų kainų padidėjimams ir tam tikru momentu jos turės padidinti kainas galutiniam savo produktų pirkėjui, o tai greičiausiai sumažins pardavimus.

Šiuo metu visame pasaulyje vyksta daug derybų, stengiamasi išlaikyti esamas metalų kainas, tačiau kažkas kažkur turės padengti išaugusius kaštus. Pavyzdžiui, „Sonos“ jau padidino savo garsiakalbių kainas – nuo 10 USD iki 100 USD, priklausomai nuo produkto. Tai gali būti ateities ženklas, nes vargu ar „Sonos“ bus vienintelė įmonė, atitinkamai pakoreguosianti kainas.

8 Komentarai

  1. neblogai parašė:

    Rare Earth metals- tikriausiai ne retieji žemės metalai, bet ‘retosios žemės’ metalai. Nėra jie labai reti, tik kitos šalys, kaip JAV, uždarė kažkada kasyklas, nes pirkti iš Kinijos buvo pigiau.
    O brangsta biržose atrodo kone viskas- maistas, lustai, metalai, mediena, taip pat krovinių gabenimas, ir t.t.

    • SoTOP parašė:

      Čia Mindaugas teisingai išvertė, kalbama būtent apie retus metalus.

    • StrelokRTX parašė:

      Nu tai infliacija didelė, normalu manyčiau tikėtis vis didėjančių kainų.

      • Mindaugas Klumbis parašė:

        Normalu yra infliacija, bet problema yra tame, kad trilijonai dolerių ir eurų buvo išmesta į rinką iš oro, tai kaip kainos gali nekilti. Realiai patyliukais buvo devalvuoti pinigai, tik ne visi dar supranta ir gal niekada nesupras. Tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių dėl ko kainos ir kyla visuose sektoriuose. Kas man dar labai nepatinka, kad vieni iš oro gavo labai daug pinigų, o kiti negavo nieko.

        • StrelokRTX parašė:

          Nu kas be ko. Vien kiek konservai ištaškė milijardų ‘ekonomikos gelbėjimui’ ir panšu dar toliau ta politika bus tesiama. Vien kiek pinigų pateko į vidaus rinka galima matyti iš istorinio NT kainų šuolio. Dėl pinigų dalinimo tai čia verslininkai nusprogo, kai vieno paramos paketo metu apie 10-15% tų pinigų nuėjo ne jiems bet bedarbiams ir pensininkams. Nuo to laiko viskas tik ‘verslui’ ėjo ir tai tik pagrinde stambiam. Aš kaip mažos bendrijos savininkas nei cento negavau, nors dėl visokių debilišku (atsiprašau už leksiką) apribojimų tikrai patyriau nuostolių. Dėl galimybo pasao, tai tik Lietuva su Kipru tokią šūdą sumalė, kad sunku patikėti ar valdžia tyčia tą daro, tikėdamiesi daugiau pinigų pasidalinti ar tikrai loginio mąstymo pas juos nėra.

          • Mindaugas Klumbis parašė:

            Kaip sakau, vieniems su kaupu, tie drabsto ant žemės, kitiems nieko, tik pinigų nuvertėjimas. Dabar kaip verkia, dėl minimumo kėlimo verslYninkai mūsų, bankrutuoti grasina, vis aiškina, kad našumas nekyla. Yra gera lentelė tam paneigti ir atskleidžia, kad verslas jau seniai su darbuotojais nesidalina pelnu. Jaučiu LT statistika būtų dar žiauresnė.

            • StrelokRTX parašė:

              Taip. Anksčiau USA dirbo tik vyras ir namą, bei mašina galėjo sau leisti. Dabar dviese dirbdami už nuomą sunkiai susimoka. Bet čia nieko keista, kai nelygybės lygis toliau auga. Yra sąvoka late stage capitalism, kuri apibūdina visą vidinę sisteminę degradaciją. Covid’as tik dar labiau išryškino ką sistemą skaito žmonėmis ir ką antrarūšiais piliečiais. Dar amerikonai skatinti ekonomiką pinigus dalino piliečiams, Lietuvoje viskas praktiškai nuėjo stambių įmonių savininkams.

  2. newdiamond parašė:

    jeigu isvedadant paraleles:
    apple pajamu rekordai
    sony ps5 rekordai
    zaidimu leideju pajamos rekordai
    nvidia rekordai…

    tai gal ir logiska dar pakelti kainas….jeigu rinkos sako pigu…

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.