Gerdami vandenį iš plastikinių butelių tuo pačiu vartojame ir nanoplastiką
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, pateikiamas precedento neturintis žvilgsnis į paslaptingą plastiko taršos pasaulį. Kolumbijos universiteto tyrėjų komanda sukūrė naują optinio vaizdavimo technologiją, kurią panaudojo greitai nanoplastiko dalelių buteliuose esančiame vandenyje analizei atlikti.
Vaizdavimo sprendimas leido mokslininkams sudaryti atskirų nanoplastiko dalelių profilį. Nanoplastiko dalelių dydis yra mažesnis nei vienas mikrometras, t. y. mažiau nei viena septyniasdešimtoji žmogaus plauko pločio. Kolumbijos universiteto komanda nustatė, kad vidutiniame litre į butelius išpilstyto vandens yra stulbinantis plastiko kiekis – apie 240 000 submikroninių dalelių. Šis skaičius yra gerokai didesnis nei 2018 m. atlikto tyrimo, rodančio, kad vidutiniame butelyje yra 325 mikrodalelės.
„The Washington Post“ pažymi, kad pastarųjų kelerių metų plastiko taršos tyrimai rodo mikroplastiko požymius kiekviename planetos kampelyje. Mikroskopiniai plastiko gabalėliai buvo aptikti giliausiame Antarktidos jūros dugne, dirvožemio mėginiuose, laukinėje gamtoje ir net žmogaus placentoje.
Didžiausia plastiko medžiagų problema yra ta, kad jos nuolat išsiskiriamos. Kaip ir žmogaus oda, plastikiniai konteineriai nusitraukia nematomas daleles į maistą ir vandenį, kurį valgome ir geriame, o šie mikroplastiko gabaliukai iš esmės tampa ir žmogaus kūno, ir aplinkos dalimi.
Mikroplastiko keliamas pavojus žmonių sveikatai vis dar tiriamas. Pasak Wei Min, Kolumbijos universiteto chemijos profesoriaus ir vieno iš tyrimo autorių, nanoplastiko dalelės ilgainiui bus pavojingesnės už bet kokią žalą, kurią mikroplastikas daro dabar.
Anksčiau sukurti nanoplastiko identifikavimo metodai nebuvo pakankamai tikslūs, kad būtų galima nustatyti tikslų dalelių skaičių. Naujajame metode naudojami du lazeriai, nukreipti į mėginį, kad būtų galima stebėti ir registruoti skirtingų vandens molekulių rezonansą. Tyrėjai panaudojo mašininio mokymosi algoritmus, kad iš trijų rūšių į butelius išpilstyto vandens mėginio nustatytų septynių skirtingų tipų plastiko molekules.
nu po biški pratina, kažkam reikės suvalgyti visas plastikinės atliekas 😀
Kam jas valgyti? Juk plastikas- tai surakinta anglis, tegul tik stovi:) Kaip tik reik daugiau jo gamint (tik iš atmosferos CO2, ne iš gamtinių dujų).
Tiesiog buvo kvailas juokelis. O kaip iš atmosferos paimtą co2 galima paversti plastiku? įdomu būtų paskaityti
Mano atsakymas taip pat juokais. Tačiau sprendimų kaip tai daryti yra ieškoma, ir lyg ir yra vienas kitas, tik nelabai efektyvus. Nes protingiau vis gi yra CO2 pirmiau imti ne iš atmosferos, o iš ten kur jo daug gaminama, pvz katilinių ar panašiai, ir su juo kažką daryti.
Jau dabar yra sugalvota kaip su iš aplinkos paimtą co2 gaminti anglies pluoštą
Pfff.. Teflonas jau dabar visus nuodyja ir naudoja visi 🙂
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/ar-teflonas-tikrai-pavojingas-sveikatai-ir-gali-sukelti-net-vezi-55-2031648
Kiek skaityti teko? Jei keptuvės ar puodai su telfonu kuris su PFOA tai nuodai, spėju ir man vaikystėje kliuvo, kai motina nusipirko pirmąją keptuvę su teflonu… O tai buvo senokai… O dabar normalūs gamintojai be PFOA naudoja. Šiaip tas filmas labai patiko (lnk lyg rodė, iškart užkabino tas filmas, po jo pradėjau skaityti tai wow).
Buvo normalios carinskos petelnės, buvo ekologiškas maistas, dabar turim toksiškus proteinų barus, lenkišką mėsytę su bbz kuo, haribo, xujibo, koka kola…
Delfi buvo straipsnis, kad netaisyklinga mityba susirgima veziu didina 50% o rukymas 30% 🙂
Nesilankau Delfyje, tačiau nesunku nuspėti, kad išmetamosios dujos, plastikas, maisto priedai, antibiotikai, judėjimo trūkumas, nervai pastovūs, ryšio trūkumas tarp žmonių, sunki psichologinė būsena, proto pisimas pastovus, neteisybė, vėžio riziką didina keliais tūkstančiais procentų lyginant su ramia kaimo bendruomene prieš kelis šimtus metų tarp Suvalkijos miškų.