„Rockstar“ pardavinėjo piratines žaidimų versijas „Steam“ platformoje
Išsamiame YouTuber‘io Vadim M pranešime atskleidžiama, kad ilgalaikės „Manhunt“ žaidimo „Steam“ versijos problemos yra antipiratine priemone, buvo sprendžiamos su taip vadinamu crack‘u. Oficialiose skaitmeninėse „Max Payne 2“ ir „Midnight Club II“ kopijose yra panašus piratinis kodas.
Į daugelį kompiuterinių žaidimų įtraukta programa, kuri, aptikus apsaugos nuo kopijavimo pažeidimus, pablogina žaidimo kokybę. Pavyzdžiui, žaidime „Manhunt“ sąmoningai įtraukta daugybė trikdžių, dėl kurių žaidimas tampa neįveikiamas, jei trūksta „SecuROM DRM“.
Veteranų įsilaužėlių grupė „Razor 1911“ lengvai apėjo „Rockstar“ „SecuROM DRM“ netrukus po to, kai 2004 m. buvo išleistas žaidimo diskas. „Razor“ crack‘as buvo toks veiksmingas, kad „Rockstar“ jį panaudojo 2008 m. skaitmeniniam „Manhunt“ išleidimui per „Steam“ ir niekas to nesuprato. Tačiau 2010 m. paaiškėjo, kad bendrovė naudojo neoficialias anti DRM priemones „Steam“ „Max Payne 2“ leidime, po to išleido pataisas, kad paslėptų įrodymus abiejuose žaidimuose.
Deja, „Rockstar“ bandydama užmaskuoti pėdsakus, pažeidė priemones, kurias buvo įdiegusi, kad „Razor“ crack‘as būtų suderinami su naujausiomis „Windows“ versijomis, ir suaktyvino apsaugos klaidas. Dėl to jau 13 metų „Manhunt“ „Steam“ išleistos versijos be trečiųjų šalių modifikacijų neįmanoma žaisti.
Situacija neįtikėtinai ironiška, nes „Manhunt“ piratavę žaidėjai niekada nesusidūrė su „Rockstar“ sukurtomis problemomis, todėl buvo sukurtas įspūdingas atvirkštinis efektas. Priemonės, skirtos užkirsti kelią piratams, paveikė tik teisėtus klientus. Antipiratavimo priemones aptikęs testuotojas Fire_Head išleido atnaujintą pataisą, kad jas pašalintų.
Pamačius Vadimo vaizdo įrašą, kuriame teksto redaktoriumi aptiktas „Manhunt“ vykdomojoje programoje esantis „Razor“ parašas, kūrėjas „Silent“ buvo paskatintas ištirti ir aptiko parašą žaidime „Midnight Club II“, kurio „Steam“ sistemoje nebėra. „Silent“ teigė, kad šis crack‘as paaiškina žaidimo nesuderinamumą su „Windows Vista“. Tikėtina, kad tokia praktika pasitaiko dažniau, nei daugelis įsivaizduoja.
Pasak kito kūrėjo Ben‘o Golus‘o, kelios studijos prisipažino, kad pakartotinai išleidžiamiems žaidimams naudoja piratines versijas. Komandos, kurios perkelia žaidimus į naujas platformas ir parduotuves, dažnai neturi prieigos prie originalios medžiagos ar kūrėjų personalo. Daugelis bendrovių neturi vietos ar procedūrų galutiniam pirminiam kodui saugoti, todėl jis dažnai prarandamas. Tokiose situacijose piratai pasirodė esantys veiksmingiausia išsaugojimo priemonė.
Man čia primena tą istoriją, kai tėvai „pagrobė“ savo vaikus 😀
Ir gerai, kad „pagrobė“ 😉