„Core i5-8400“ feat. „Asus ROG Maximus X Hero“ prieš „Core i7-6700K“

Žvilgsnis iš arčiau, kuo skiriasi M10H nuo M9H?

Nežiūrint į pro šoną matomus užrašus, kurioje pusėje M9H, o kurioje M10H modelis? Nuėmus viršutinį M.2 lizdą dengiantį radiatorių nuo M10H ir uždengus ant I/O gaubto bei PCB esančius identifikacinius pavadinimus, atsakyti į šį klausimą praktiškai būtų neįmanoma. „Hero“ modeliai – beveik kaip du vandens lašai. To paties ATX formato, to paties juodai pilko spalvų derinio, su identiškose vietose išdėstytais prievadais ir kondensatoriais, netgi VRM grandinę aušinantys radiatoriai pasižymi identiškų formų išpjovomis. Pastabesniems beliks pasakyti, kad raštas ant PCB ir radiatorių šiek tiek skiriasi, bet ir tai tik konkrečiose vietose. Visgi yra dar vienas gana akivaizdus skirtumas, tačiau jį atskleisime detaliau (per)analizuodami M10H montažinę plokštę. Kol kas belieka konstatuoti, kad pirkėjas gauna tą pačią rimtai atrodančią motininę plokštę, kurios pagrindiniu akcentu lieka smėliasrove apdirbti agresyvios išvaizdos radiatoriai.

 

 

Be kiek kitaip išbraižytos montažinės plokštės CPU zona identifikuoti „Hero“ plokščių nepadeda. Priskaičiuotas vienodas skaičius „Micro Fine Alloy“ induktorių ir 10K japoniškų kondensatorių. Skirtumai slypi po radiatoriais. Kaip ir M9H modelyje čia panaudotas į ASP1400BT „Asus“ pervadintas Digi+ PWM valdiklis, kurio tiksli kilmė nėra žinoma. Valdiklis veikia 4+2 režimu, vienam draiveriui priskiriant porą galios blokų ir taip išplečiant keturis PWM kanalus į aštuonis. Galutinėje 8+2 fazių konfigūracijoje dvi fazės tenka integruotai grafikai. M10H VRM grandinė yra labai panaši į montuotą praėjusios kartos „Hero“ modelyje, skiriasi tik galios blokai. Vietoje „Texas Instruments NexFET CSD87350“ šįkart „Asus“ pasirinko „Infineon OptiMOS BSG0812ND“ blokus. Vieno stipris siekia 50 A. Atminties VRM grandinė standartiškai sudaryta iš dvifazio PWM valdiklo ir dviejų N-channel MOSFET tranizstorių vienai fazei.

 

8-pin maitinimo lizdas vėl įterptas tarp radiatorių, o paskui jį rikiuojasi trys 4-pin lizdai (AIO_PUMP, CPU_OPT ir CPU_FAN). Optimaliu variantu šie du lizdai galėtų turėti skirtingą spalvinį žymėjimą, pavyzdžiui, baltas OPT_FAN lizdas visiškai negadintų vaizdo greta baltos spalvos RGB galvutės (12 V/2 A). Beveik pačiame PCB kampe randame dviejų skaitmenų Debug ekranėlį, padedantį tiksliai nustatyti technines problemas, kai CPU, VGA, RAM ir BOOT įrenginio inspektavimą rodo po juo esantys LED indikatoriai.

 

Nors „Coffee Lake“ palaiko didesnio taktinio dažnio DDR4 atmintį (2666 MHz vietoje 2400 MHz lyginant su „Kaby Lake“), tačiau maksimalus M10H palaikomas taktinis dažnis nepasikeitęs – 4133 MHz (O.C.). Maksimalus operatyvios atminties kiekis, 64 GB, gali būti išskirstomas po 4 DIMM lizdus, kurie tebeturi vienpusį Q-DIMM užraktą, tačiau oficialioje „Asus“ svetainėje neberadome informacijos, kad lizduose būtų integruotos OCP/SCP apsaugos. M9H modelis šią savybę turėjo. MemOk! mygtukas, inicijuojantis atminties suderinamumo režimą susidūrus su sistemos krovimo trukdžiais pernelyg padidinus DRAM dažnį, niekur nedingęs.

3D mount galvutė skirta uždengti ATX24V lizdą. Šalia pirmojo M.2 lizdo esančią galvutę „Asus“ dabar panaudojo originalaus radiatoriaus tvirtinimui. Papildoma galvutė leistų virš M.2 lizdo pastatyti laikiklį ventiliatoriui, tačiau „Asus“ nutarė, kad metalinės plokštelės pilnai pakaks. Iš tikrųjų, nuimtą SSD plokštelę ranka pripažįsta kaip kokybišką aksesuarą. Ji pagaminta iš storo metalo, todėl sveria gerokai daugiau už konkurentų, pavyzdžiui, MSI, ekvivalentišką produkciją. Nors „Asus“ papildomai nedidino paviršiaus ploto ir išėsdindama „Republic of Gamers“ užrašą nuėjo estetiniu keliu, ši SSD plokštelė iš pirmo žvilgsnio gerokai vertesnė vadintis radiatoriumi. Jos pagalba galima aušinti iki 80 mm ilgio SSD kaupiklį, naudojantį arba SATA, arba PCIe magistralę. Pirmu atveju bus atjungtas vienas SATA III 6 Gb/s portas.

 

Tarp šešių SATA portų ir ATX24V lizdo „Asus“ integravo 4-pin H_AMP lizdą. Prie jo gali būti jungiami ne vienas ir ne du ventiliatoriai, kadangi stipris siekia 3 A. Likusių lizdų specifikacijos siekia tik 1 A. Vidinis USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) lizdas dėl neaiškių priežasčių nėra valdomas „Intel Z370“ mikroschemų rinkinio, o tebėra prijungtas prie papildomo „ASMedia 2142“ valdiklio.

PCI-Express lizdų išdėstymas niekuo nesiskiria nuo matyto M9H plokštėje. Du pagrindiniai sutvirtinti PCIe 3.0 x16 lizdai optimaliai tinka SLI/„CrossFire“ konfigūracijoms, kadangi vienu metu gali veikti x8/x8 režimu. Trečiasis mechaninis PCIe 3.0 x16 lizdas veikia maksimaliu x4 elektriniu režimu tik tada, kai atjungiamas virš jo esantis PCIe 3.0 x1 lizdas. Tuomet jį galima naudoti trečiajai „Radeon“ vaizdo plokštei, jungiamai į „CrossFire“. Likę du PCIe 3.0 x1 lizdai su niekuo pralaidumu nesidalina.

Antrasis M.2 lizdas pritrauktas arčiau prie 4-pin CHA_FAN2 ir W_PUMP lizdų bei dviejų išskirtinės paskirties lizdų, tačiau tai negarantuoja M10H suderinamumo su 22110 formato SSD kaupikliais. Toje pačioje vietoje integruotas M.2 lizdas leido į M9H modelį statyti 110 mm ilgio SSD. Aktyvus aušinimas kuriamas išnaudojant greta lizdo esančią 3D mount galvutę. Kaip ir pirmasis M.2 lizdas, šis suderinamas su „Intel Optane“ technologija, tačiau į jį įstačius PCIe magistralę naudojantį SSD bus prarasti du iš šešių SATA portų. Priminsime, kad prie PCB krašto esantys baltos spalvos mini lizdai leidžia matuoti skysčiu aušinamos sistemos tėkmę bei sekti tiek įeinančio, tiek išeinančio skysčio temperatūrą.

On-board mygtukų konfigūraciją ta pati. Be įjungimo/išjungimo ir perkrovimo mygtukų taip pat turime Safe Boot mygtuką, kuris išjungia sistemą ir pritaiko Safe Mode BIOS nustatymus bei ReTry mygtuką, kurį paspaudus, nekeičiant BIOS nustatymų, bandoma greičiausiu keliu pasiekti sėkmingą POST. Slow Mode slankiklis skirtas sumažinti BCLK daugiklį vardan sistemos stabilizavimo. Virš trečiojo PCIe 3.0 x16 lizdo esanti TPU mikroschema kartu su Pro Clock lustu leidžia išplėsti viršutinę BCLK dažnio ribą virš 400 MHz. Apatinėje PCB zonoje integruota viena USB 3.1 Gen 1 ir dvi USB 2.0 galvutės, CHA_FAN3 lizdas, antroji 5050 RGB (12 V/ 2 A) ir papildoma RGB galvutė (5 V/ 3 A), palaikanti WS2812B RGB LED juosteles. Šio priedo, kaip ir antros USB 2.0 galvutės, M9H neturėjo. M10H savo ruožtu neturi „Thunderbolt“ ir ROG_EXT galvučių. Pastaroji skirtą išorinams ROG aksesuarams, kaip papildomai add-board plokštelei su trimis 4-pin ventiliatorių lizdais.

 

„SupremeFX“ garso posistemės sandara nepakitusi: „Realtek ALC1220“ kodekas, pasiekiantis 113 dBA SNR įėjime ir 120 dBA SNR išėjime, papildomas 24 bitų ESS 9023P DAC‘as, į ausines išvestam garsui sustiprinti skirtas „Texas Instruments R4580“ stiprintuvas, pamaitinantis 600 omų ausines, ir programinis Sonic Studio III/ Radar III programinis paketas. „Asus“ renkasi aukščiausios klasės „Nichicon“ kondensatorius. Didžioji dalis garso posistemės komponentų uždengti nuo I/O panelės besitęsiančiu plastmasiniu gaubtu.

 

Skirtingai nei pati plokštė, galinė M10H panelė pasikeitusi pastebimiau. Iškart integruotas I/O dangtelis yra puikus išsigelbėjimas visiems užmarštuoliams, prieš motininės plokštės įdėjimą į korpusą pamirštantiems šį aksesuarą. Be to, „Asus“ giriasi, kad dangtelis padidina elektrostatinės iškrovos buferį 12 kV. Keletas pokyčių atlikta ir kalbant apie jungtis. M10H neteko dviejų USB 2.0 lizdų, tačiau atlikę resursai iš lauko buvo perkelti į vidų (ant PCB). Vienas USB 2.0 lizdas skirtas iš USB atmintinuko atnaujinti pagrindinės plokštės BIOS’ą (Flashback), kitas (Keybot) išplečia prijungtos klaviatūros funkcionalumą. M10H tebeturi keturis USB 3.0 Gen 1 lizdus bei A ir C tipo USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) portus, valdomus „ASMedia“ valdiklio. Vaizdas iš integruotos grafikos išvedamas per HDMI arba DisplayPort. Gigabitinis „Intel i219-V“ tinklas apsaugotas net nuo 15 kV elektrostatinės iškrovos (LANGuard), kai įprastiniai sprendimai atsparūs tik 6-iems kilovoltams. Garsui išvesti skirti penki paauksuoti audio lizdai bei skaitmeninis S/PDIF. Standartiškai integruotas ir CLR_CMOS mygtukas, anuliuojantis BIOS nustatymus.