ES atnaujino įstatymą, kuris leis „Meta“, „Google“ ir kitiems skaityti žmonių pranešimus

Europos Parlamentas pastaruosius kelerius metus svarstė, ar leisti, ar įpareigoti platformų savininkus tikrinti visų naudotojų pranešimus, ieškodami vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos (CSAM – Child Sexual Abuse Material). Savanoriška šio įstatymo versija galiojo nuo 2021 m. iki 2026 m. balandžio mėn. ir šią savaitę buvo atnaujinta.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas balsavo už teisės akto atnaujinimą, leidžiančio tokioms įmonėms kaip „Google“, „Meta“ ir kitiems skaitmeninės komunikacijos teikėjams savanoriškai tikrinti pranešimus, el. laiškus, nuotraukas ir kitus failus dėl neteisėto turinio. Šios priemonės šalininkai ir priešininkai jau seniai ginčijasi dėl to, ar šią praktiką reikėtų padaryti privalomą.

Dabartinis įstatymas, priimtas 2021 m. ir vadinamas „Chat Control 1.0“, leidžia el. pašto paslaugų teikėjams, socialinių tinklų platformoms ir debesų paslaugų teikėjams savanoriškai tikrinti internetinę komunikaciją dėl CSAM. Tačiau išimtis taikoma „end-to-end“ šifruotoms žinučių siuntimo paslaugoms, tokioms kaip „Signal“ ir „WhatsApp“.

Pasak Patrick Breyer, tinklaraštininko ir Europos Parlamento nario, kuris prieštarauja šiai priemonei, „Chat Control 1.0“ galiojimas baigėsi balandžio mėnesį, kai Parlamentas vienu balsu atmėtė jo pratęsimą. Liepos mėnesio balsavimu įstatymas buvo atnaujintas iki 2028 m., nors 314 Parlamento narių balsavo prieš, 276 – už, o 17 susilaikė. Norint panaikinti „Chat Control“, būtų reikėję absoliučios 361 balso daugumos.

Daugelis šią priemonę remiančių Europos Parlamento narių laiko esamą padėtį tramplinu į griežtesnę versiją, neoficialiai vadinamą „Chat Control 2.0“, pagal kurią platformų savininkai būtų įpareigoti tikrinti visą klientų pusėje vykstantį susirašinėjimą, net ir tą, kuris yra šifruojamas nuo galo iki galo. Praėjusių metų pabaigoje šifruotų el. laiškų paslaugų teikėjas „Tuta“ pareiškė, kad ši priemonė paneigtų „nuo galo iki galo“ šifravimo prasmę, todėl Vokietija pareiškė ketinanti prieštarauti šiam teisės aktui, o tai nulėmė jo atmetimą. Netrukus po to paramą atšaukė ir ES Tarybai pirmininkavusi Danija, tačiau ši tema tebėra karšta diskusijų tema Europos Parlamente.

Breyer, kaip ir dauguma priešininkų, teigia, kad „Chat Control“ reiškia masinį stebėjimą be teismo leidimo, daugiausia vykdomą JAV technologijų gigantų, ir veiksmingai neapsaugo vaikų. Parlamento narys įspėja, kad ši strategija suteikia „Meta“ pernelyg didelę galią Europos piliečių privatumo atžvilgiu, užverčia valdžios institucijas nereikalingais duomenimis ir kartais gali be reikalo kriminalizuoti nepilnamečius. Be to, kai kurios įmonės naudoja dirbtinio intelekto pagrįstus metodus pranešimams tikrinti, o tai gali sukelti klaidingus teigiamus rezultatus.

„Chat Control“ šalininkai teigia, kad automatinio skenavimo ataskaitos jau išgelbėjo vaikus, tačiau Breyer teigia, kad esami metodai, tokie kaip tikslinis skenavimas gavus teismo leidimą ir naudotojų pranešimai, yra veiksmingesni.