„Asus Lyra AC2200“ bevielių tinklo stotelių apžvalga

Vartotojo sąsaja bei konfigūravimas

Be įprastos grafinės HTML vartotojo sąsajos, primenančios bemaž visus dabar leidžiamus „Asus“ įrenginius, gamintojas siūlo „Lyra“ įrenginius konfigūruoti ir „Android“ arba IOS skirta programėle, kuri, tenka pripažinti, pirminiam įrenginių konfigūravimui tinka gana neblogai. Prie „Lyra“ įrenginio telefonas jungiasi Bluetooth ryšiu, leidžia sukonfigūruoti įrenginį pirminiam naudojimui, rodo tinklo topologiją bei ryšio statistiką.

  

  

  

Pirminio konfigūravimo vedlys prijungus prie įrenginio kompiuterį kabeliu grafiškai yra panašesnis į programėlę, tačiau po pirminio konfigūravimo pasitinka pažįstama melsvai pilka grafinė vartotojo sąsaja. Dauguma įrenginio funkcijų labai panašios kaip ir anksčiau apžvelgto GT-AC5300 bevielio maršrutizatoriaus. Tiesa, čia nerasime visos gausybės „gaming“ funkcijų, dėl ko bent jau aš labai neliūdžiu. Visos kitos funkcijos, kokių galima tikėtis iš namų maršrutizatoriaus, čia tikrai yra, įskaitant ir dažname „Asus“ maršrutizatoriuje esantį IPS variklį iš „Trend Micro“ ir netgi galimybę „Lyra“ valdyti per „Amazon Alexa“. Tiesa, pastaroji funkcija atsiranda tik su naujausia programine įranga.

 

  

 

 

 

 

  

  

 

  

  

 

 

Sukonfigūravus pirmąją „Lyr’ą“ galima prijungti ir likusias. Tai nesunkiai pavyksta padaryti ant pagrindinės ir naujųjų „Lyr’ų“ paspaudus apjungimo mygtukus. Naujų įrenginių „suporavimas“ trunka apie pora minučių. Per šį laiką naujas įrenginys gauna visus reikalingus nustatymus iš pirmojo ir tampa pilnaverte bevielio tinklo dalimi be jokio papildomo konfigūravimo.

Pakeitus įrenginių išdėstymą, „Lyra“ stotelės pačios nusprendžia, kuris įrenginys su kuriuo turi geresnį ryšio signalą ir gali dinamiškai pakeist įrenginį su kuriuo bendrauja. Tiesa, bandant stoteles susidarė įspūdis, jog įrenginiams labiausiai patinkantis scenarijus yra kai abu šalutiniai įrenginiai jungiasi prie pagrindinio, net jei atstumas nuo vieno šalutinio iki kito šaltutinio „Lyra“ įrenginio yra gerokai mažesnis nei iki pagrindinio. Tiesa, tai pastebėta testuojant nedideliame bute, kur nepavyko rasti vietos, kur du „Lyra“ įrenginiai negalėtų sėkmingai bendrauti vienas su kitu.

Atlikdamas spartos matavimą susidūriau su šiokia tokia problema: 50 m² ploto nesiekiantis butas nėra pakankamai erdvus bandant sudaryti grandinėlę iš trijų įrenginių, todėl rezultatuose matysite pralaidumą su vienu ir dviem „Lyra“ įrenginiais. Tiesa, naudojant du įrenginius pateikiami rezultatai su skirtingais antrojo „Lyra“ įrenginio atstumais. Vienu atveju jis arčiau pirmojo „Lyra“ įrenginio, kitu – arčiau kompiuterio bevielio adapterio.

Testavimui panaudotas kompiuteris su „OCZ ARC 100“ (240 GB) SATA SSD kaupikliu ir „Realtek“ 1 Gbps tinklo plošte bei kompiuteris su WD „Black“ (256 GB) NVMe SSD kaupikliu ir „Intel CT1000“ 1 Gbps tinklo plokšte. Apkrova buvo generuota „IPerf“ (v 3.1.3) įrankiu bei tiesiog kopijuojant failus SMBv3 protokolu. Bevielio ryšio testai atliekami naudojant „TPLink Archer T9e“ PCI-E tinklo adapterį. Kadangi įrenginiai testuoti tomis pačiomis sąlygomis, šalia rezultatų pateikiami ir „Asus GT-AC5300“ maršrutizatoriaus bei „Mikrotik wAP AC“ prieigos taško rezultatai.

Testavimo metu naudota naujausia buvusi „Asus“ programinė įranga (3.0.0.4.382.11389).