„BenQ SW2700PT“: ah, gražu, va – per smulku

Išvados

Nuo tiesioginių saulės spindulių matinį ekraną saugantis gaubtas gerai apgalvotas – viršuje palikta reguliuojamo pločio ertmė kolorimetro laidui pravesti

Nepaisant to, kad naudojant tiek gamyklinius parametrus, tiek atlikus kalibraciją SW2700PT pagal dalį parametrų neprilygo PD3200Q, šiandien bandomas SW modelis spalvų tikslumui reikalaujantiems darbams tinka geriau. IPS šeimai priklausanti AHVA matrica turėjo apsiriboti gana kukliomis galutinėmis juodo taško (0,2 cd/m²) ir statinio kontrasto (580:1) reikšmėmis, kas yra VA matricos, kurią turi PD3200Q, stiprioji pusė, tačiau tuo pačiu ji atsikratė „crushed black“ efekto, eliminuojant juodų atspalvių susiliejimą, o kartu ir iškraipymą, keičiantis apžvalgos kampui. Jog SW2700PT aukštesnės prabos produktas įrodo ir gerokai didesnė „Adobe RGB“ paletės aprėptis, kuri atitiko gamintojo nurodomus 99 %. Į vartotojo rankas monitorius jau patenka naudodamas minėtą spalvų paletę. „Spyder4 Pro“ kolorimetro užfiksuoti skirtumai tarp gamyklinio „Standart“ ir „Adobe RGB“ režimų buvo minimalūs, ir nors 300 cd/m² viršijančio ryškumo buvo per daug, tai yra daugelio sukalibruotas sRGB/„Adobe RGB“ paletes turinčių monitorių ne visai maloni ypatybė. Vienas iš pataisymo būdų – nemokamas „Pallete Master Element“ įrankis, kuris SW2700PT 3D LUT lentelę sukalibruoja per 15 minučių, tik tam reikės trečios šalies kolorimetro, kadangi SW2700PT integruoto neturi. HW lygiu atliekama kalibracija yra tiksliausia įmanoma, o monitoriuje saugojami nustatymai visada bus aktyvūs nesvarbu su kokia aplikacija fotografas dirba.

Visgi pirminės pažinties su SW2700PT metu malonumo netrūko. Mus pasitiko naujas aksesuaras, nuo tiesioginės saulės saugantis gaubtas, integruotas SD kortelių skaitytuvas ir išorinis pultelis, kuris atleidžia „BenQ“ už sprendimą naudoti ne lietimui jautrius, o mechaninius valdymo mygtukus. Mūsų nuomone, tokie mygtukai su brangesniais monitoriais kiek prasilenkia. Puikiai rankoje besijaučiantis išorinis pultelis ne tik ištaiso šią „klaidą“, bet ir pakelią patogumą bei komandų atlikimo greitį į kitą lygį, nors monitoriaus OSD meniu ir taip pakankamai aiškus bei patraukus akiai. Jeigu mechaninių mygtukų pasirinkimą galima tapatinti su siekiu pataupyti vardan mažesnės galutinės kainos, „BenQ“ neišdrįso to padaryti su pačia monitoriaus konstrukcija. SW2700PT gavo kokybišką aliuminio karkasą turintį stovą. Pasukimo kampai nėra patys didžiausi, tačiau tai tikrai nėra svari priežastis išbandyti VESA 100 x 100 tvirtinimus.

„BenQ SW2700PT“ neturėjo nė vieno užstrigusio pikselio, taip pat garantavo puikius tiek vertikalius, tiek horizontalius apžvalgos kampus, kontrastui kintant tik minimaliai net žiūrint iš aštrių kampų. Kadangi „AU Optronics“ AHVA matrica, kaip jau minėjome, priklauso IPS grupei, jai nepavyksta išvengti išskirtinai šioms matricoms būdingų ydų. Tamsioje aplinkoje žvelgiant iš šono susidurta su balkšvu švytėjimu, kuris buvo intensyvesnis už matytą tikrinant „Eizo PG2420“. SW2700PT nepavyko išvengti apšvietimo nuotėkio, tačiau plotas, kurį jis apėmė, buvo labai nedidelis ir mažai krintantis į akis. Atrodo, kad „Eizo PG2420“ turimą, dėja neidentifikuoto gamintojo, IPS matricą reikėtų statyti aukščiau (mažesnis švytėjimas, kone dvigubai didesnis kontrastas ir geresnė juodo taško reikšmė), tačiau… Platesnės įstrižainės „BenQ SW2700PT“ kainuoja beveik dvigubai mažiau (700 eurų prieš 1300 eurų) ir fotografavimu užsiimančiojo kritika „BenQ“ linkme teko visai ne dėl švytėjimo ar apšvietimo nuotėkio, bet 27″ ir 1440p santykio. Mums 0,233 mm atstumas tarp dviejų pikselių centrų (arba PPI, siekiantis 109 pikselius) atrodo kaip artimas aukso viduriukui visiems įmanomiems darbams, tačiau vertintojas „Photoshop“ lentelėse nerado ramybės net pakoregavęs išdidinimo mąstelį. Galbūt tereikia poros dienos atprasti nuo 24″/1080p ir tiek pat dienų priprasti prie 27″/1440p?