Ar verta atsinaujinti į AGESA 1.0.0.4 ir ar „ASUS ROG Crosshair VIII Impact“ yra inžinerinis šedevras?

Žvilgsnis į „ROG Crosshair VIII Impact“

Ne visi pastebės, kad ši „Impact“ pagrindinė plokštė yra išskirtinė savo išmatavimais. Ji sukurta pasitelkiant mDTX formatą, kurio išmatavimai siekia 20,3 x 17 cm. Lyginant su kur kas populiaresniu mITX (17 x 17 cm) standartu „Impact“ yra truputį pailgėjusi, todėl tilps ne į visus mITX korpusus. Visi turėtų pastebėti, kad ten, kur turėtų būti (apačioje dešinėje) X570 mikroschemų rinkinį aušinantis ventiliatorius, jo nėra. Jis yra perkeltas prie I/O zonos ir su VRM turi bendrą radiatorių. Dizaino atžvilgiu ASUS toliau tęsia nuoseklumą ir naudoja juodą montažinę plokštę kartu su pilkos spalvos akcentais. Ant PCB neišnaudotos vietos tikrai mažai, ypač apatinėje dalyje.

Priešinga PCB pusė beveik aklinai uždengta nugariniu skydu. Tuščiose erdvėse matome keletą IC mikroschemų ir eilę POSCAP kondensatorių.

Naudojant trečios kartos „Ryzen“ procesorių „Impact“ gali palaikyti 4800 MHz (O.C.) dažnio DDR4 operatyviąją atmintį, o su senesniais procesoriais, pavyzdžiui, 2-os kartos „Ryzen“, maksimalus dažnis mažėja iki 3600 MHz. Dviejuose DIMM lizduose įmanoma naudoti iki 64 GB un-buffered tipo DDR4 atminties. ASUS nieko neužsimena apie klaidų taisymą turinčių modulių palaikymą.

Įdomu, kad viršutinėje PCB dalyje nematome beveik jokių struktūrų, apart VRM’o PWM valdiklio ir poros induktorių su filtruojančiais kondensatoriais. Dešiniajame kampe turime POST LED’us ir ASUS pasielgė labai protingai kiekvienam LED’ui priskirdama skirtingas spalvas, o tai leidžia labai greitai susiprasti dėl kurio komponento neįvyksta sėkmingas POST. ASUS panaudojo ProCool pavadintą 8-pin EPS12V maitinimo lizdą. Jis įvilktas į metalinį „apvalkalą“, kuris turėtų leisti efektyviau išskaidyti šilumą. Kaip ir Formula pagrindinėje plokštėje praktinė tokio sprendimo reikšmė lieka miglota.

Po ATX24V lizdu ASUS integravo sistemos įjungimo/išjungimo mygtuką, šalia kurio nėra kituose modeliuose atsirandančio perkrovimo mygtuko. Jis perkeltas visai į kitą vietą. Žemiau ATX24V lizdo vienas po kito išdėstyti USB 3.2 Gen 1 (5 G/s) ir C tipo USB 3.2 Gen 2 (10 Gb/s) lizdai. Sunku pasakyti, kodėl ASUS pakreipė tik du iš keturių SATA III 6 Gb/s lizdų, tačiau visi keturi neturi jokių pralaidumo apribojimų netgi naudojant abu motininė plokštėje esančius M.2 lizdus.

Toliau tęsiant ant montažinės plokštės randamų mygtukų temą būtina paminėti ReTry mygtuką, kuris pasistengia sėkmingai įveikti DDR4 modulių treniravimą, bei Safe_Boot mygtuką, kuris leidžia patekti į BIOS, jeigu buvo panaudoti netinkami nustatymai be būtinybės anuliuoti visus BIOS nustatymus. LN2 trumpiklis panaikina nustatomų įtampų ribojimą, pavyzdžiui, operatyviajai atminčiai ar procesoriui, o Slow Mode slankiklis priverčia CPU dirbti taikant mažiausią įmanomą dažnio daugiklį išlaikant agresyviai spartinto CPU stabilumą. Virš 90° kampu palenktomis priekinės panelės ir Node jungties kojelėmis yra specialūs baltai paženklinti lizdai, kurie skirti nustatyti įeinančios/išeinančios vandens temperatūrą ar išmatuoti vandens tėkmę. Vienintelis USB 2.0 lizdas taipogi yra palenktas. Po PCIe x16 lizdo fiksatoriumi pastatytas 4-pin W_PUMP+ lizdas (3 A).

Tiesa, pasakymas, kad M.2 lizdai integruoti pačioje pagrindinėje plokštėje nėra visiškai teisingas. Abu M.2 lizdai sumontuoti ant pridėtinės plokštės, kuri statoma į virš PCIe 4.0 x16 esantį SO-DIMM.2 lizdą. Virš jo yra CPU_FAN (1 A) ir CHA_FAN (1 A) 4-pin lizdai, taip pat 4-pin RGB galvutė (12 V, 3 A).

M2_1 lizdas yra surištas su X570 mikroschemų rinkiniu ir nepriklausomai nuo naudojamo procesoriaus siūlo 64 Gb/s pralaidumą. M2_1 jau yra susietas su „Ryzen“ procesoriaus PCIe tinklu ir jo pralaidumas sumažės iki 32 Gb/s, jeigu bus naudojamas senesnis nei 3000 serijos „Ryzen“ arba APU procesorius. Į abu M.2 lizdus telpa po 2242, 2260 arba 2280 formato SSD kaupiklį. Pridėtinę plokštę gaubia dviejų dalių radiatorius, aušinantis SSD. Toje pusėje, kur yra M.2_1 lizdas, taip pat integruoti du 4-pin lizdai (RAD1A_FAN ir RAD1B_FAN) bei papildoma adresatinė 3-pin galvutė. Po 1 A stiprumu pasižyminčių šių FAN lizdų bendras valdymas galimas iš Q-Fan Control sekcijos BIOS’e.

ROG SupremeFX garso posistemė sumontuota ant dukterinės plokštės. Posistemė sudaryta iš EMI dangteliu apsaugoto „Realtek ALC1220“ kodeko ir papildomo 24 bitų „ESS Sabre ES9023P“ DAC‘o, kuris atsakingas už kokybiškesnį garsą priekinėje korpuso panelėje. ASUS sau ištikima ir naudoja Fine Gold serijos „Nichicon“ kondensatorius bei „Texas Instruments R4580I“ operacinį ausinių stiprintuvą, gebantį pamaitinti 600 omų ausines.

Impact I/O panelė atrodo labai neįprastai dėl vienos priežasties. Čia atsirado tikslią POST problemą leidžiantis identifikuoti Q-Code ekranėlis. Greta jo mažytis sistemą perkraunantis mygtukas, kurio pasigedome ant PCB. Žemiau randame BIOS_Flashback mygtuką (BIOS’ą leidžiama atnaujinti be CPU) ir CLR_CMOS mygtuką. ASUS integravo labai įdomią funkciją, leidžiantį keisti perkrovimo mygtuko paskirtį. Galinėje panelėje taip pat randame du USB 3.2 Gen 1 (5 Gb/s) lizdus bei šešis USB 3.2 Gen 2 (10 Gb/s), kurių vienas yra C tipo, kai baltai apibrėžtas USB lizdas yra skirtas atnaujinti BIOS’ą BIOS_Flashback būdu. Be abejonės, „Impact“ siūlo 2T2R bevielį Wi-Fi 6 tinklą, kurio teorinis pralaidumas siekia 2,4 Gbps, ir BT 5.0 palaikymą.

11 Komentarai

  1. Mindaugas Klumbis parašė:

    Tai norint kuo greitesnio užsikrovimo geriau naujesnis mikrokodas, bet minimaliai sparta didesnė su senesniu mikrokodu. Visko negali turėti iš karto 😀

  2. kernelis parašė:

    Man regis, kad atvejai, kuomet naujinti UEFI neverta, yra tokie reti, jog galima sakyti, kad visada verta 🙂

    Siaip jeigu jau labai gilintis i detales, tai AGESA nera mikrokodas, bent jau ne toks mikrokodas, kuri visi suvokia istoriskai. AGESA yra AMD binariku package’as, reikalingas paupdeitint integruotus mikrokontrolerius. Turbut ne visi zinot, kad visi Ryzen AMD CPU eina dar su atskiru ARM’u integruotu – auksciausios privilegijos CPU. Jis irgi turi tureti savo „OS“.

    Tas „tikras“ mikrokodas tai yra tik dalis, kuri atsigula jau grynai i CPU core’us, ir paupdeitina ta layer’i, kuris interpretuoja x86-64 instrukcijas ir skaldo jas i mikrooperacijas. Tai va sitas tiny miniatiurinis layer’iukas is tiesu yra tas klasikinis mikrokodas.

    Ai, dar verta pamineti, kad modernios OS (Linux, Windows 10) uzsikrovimo metu visada pasitikrina, koks yra esamas mikrokodas, ir jeigu jos savyke su updeitais turi naujesni, run-time’e uzkrauna naujesni. Bet jis buna tik run-time, iki sekancio reboot. Jeigu yra du PC, su skirtingais AGESA, tai teoriskai imanoma, kad uzsikrovus PC iki galo su Win/Linux, jie naudos ta pati CPU mikrokoda, kuris pareis is OS updeitu konteinerio (bet reikia patikrint praktiskai, niekad to neziurejau pats).

    As asmeniskai visad viskam surasau naujausius firmware’us, per daug nesuku galvos. Absoliuciai daugumoj atveju jie pataiso daugiau, nei sulauzo. Pavasari, ties LTS ubuntu-base isleidimu, pasidarau viena „inventorizacijos diena“, kai atnaujinu UEFI, SSD FW ir pan. Jeigu buna aisku updeitai 🙂 Is kitos puses, jeigu viskas veikia stabiliai, tai atnaujint prasme nebent del security fix’u tik lieka.

    • Mindaugas Klumbis parašė:

      Kaip visada labai gera šviečiamoji informacija, bet visko nesuprantu 😀 ir tuos AGESA atnaujinimus vis tiek vadinsiu mikrokodais, nes geriau net nelabai ką ir sugalvoju.

      • kernelis parašė:

        Tai viskas OK su tuo vadinimu. Jis nera neteisingas, nes mikrokodu paprastai vadinamas software layer’is, kuris kazkieno atzvilgiu veikia kaip HW. Paprasciausiai seniau, tai buvo tik ta mazyte dalis. Dabar tas layeris isaugo smarkiai, nes modernus CPU is tiesu jau ne CPU, o SoC, su daug integruotu dalyku, kam reikia binary firmware’u.

        As cia ka rasau, tai daugiau del idomumo, ar niuanso kokio tai mazo.

        • Mindaugas Klumbis parašė:

          Kaip jau seniau esu sakę, paskaitai tavo postą ir protingesnis pasidarai nepaisant jei visko ir nesupranti 🙂

          • kernelis parašė:

            As esu tik casual’as kas del tu visu low level dalyku… Jei norit tikrai protingu minciu, rekomenduoju LINUX arba Coreboot mailing listus paskaityti 🙂 Jeigu labiau is mainstream, tai HotChips konfos turinys kartais neblogas buna. As tai tik komentuoju i tema kas man ant liezuvio tuo metu buna 😀

            O kalbant apie mail listus, neseniai ten buvo idomus Torvaldso pasisakymas apie threadu sinchronizacija ir OS schedulerius. Vienas gamedev’as bande irodyt, kad linux blogai veikia, bet paaiskejo, kad jo spinlock’ai blogai padaryti is tiesu. Kalba eina apie Rage 2 koda.

            Tai ka jus norit, kad ant Ryzen gerai tie zaidimai varytu, jeigu ten net sinchrozinacija gaidine buna softe, mazdaug ant i7 2600K patestavo, veikia ir davai 😀

            Anyway, cia nukrypau jau nuo temos…

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.