„Asus ROG Strix X399-E Gaming“ ir „Corsair Vengeance RGB“: kiek svarbi spartesnė atmintis „Threadripper“ sistemai?

Žvilgsnis į „ROG Strix X399-E Gaming“

Ant masyvios dėžės – dvigubas ROG skiriamasis ženklas, pagrindinės plokštės detalizavimas ir „Asus“ pristatomos išskirtinės savybės, kaip vidinis USB 3.1 Gen 2 lizdas, aušinimas M.2 lizdas, adresatinė RGB galvutė ir, žinoma, „AURA Sync“. Reikia sutikti, kad šios išskirtinės savybės yra paprastesnės už tas, kurias matėme ant „ROG Zenith Extreme“ dėžės.

 

„ROG Strix X399-E Gaming“ komplektacija tikrai turtinga, nors šio to ir pasigedome prisiminę „ROG Zenith Extreme“. Tarp įdomesnių aksesuarų yra RGB prailgintojai, išorinis termo zondas. „Asus“ taip pat duoda WiFi anteną, HB SLI tiltą, pluoštą zip-ties surišėjų, firminių lipdukų, kurių dalis gali būti panaudota sužymėti pridėtus SATA kabelius. Ko greitai pasigendame, tai 3-way ir 4-way SLI tiltai, pridėtinės 10G tinklo, M.2, ventiliatorių prijungimo plokštės bei VGA prilaikomasis kronšteinas. Programinę įrangą gamintojas sudėjo nebe į mažytį USB atmintinuką, o DVD laikmeną.

Akis neapgauna. Kaip ir „ROG Zenith Extreme“, taip ir „ROG Strix X399-E Gaming“ yra E-ATX (30,5 x 27,7 cm) formato. Palikus priedus, kurių „Strix“ negavo, teoriškai ši pagrindinė plokštė gali turėti viską, ką turėjo „Asus“ flagmanas. Pats „Strix“ dizainas turi nemažai bendro su „Zenith Extreme“. Beveik identiškos formos pagrindinis VRM radiatorius, I/O dangtelis, kuriame matomos perforacijos gali reikšti, kad ir čia „Asus“ sumontavo mažytį ventiliatorių efektyvesniam VRM grandinės aušinimui, panašus, kiek kitokios formos, bet vis dar didelis, X399 mikroschemų rinkinį aušinantis radiatorius ir juodos spalvos montažinė plokštė, kurią „Asus“ „Strix“ atveju nusprendė šiek tiek tekstūrizuoti baltu raštu. Bendras vaizdas tikrai panašus, tačiau esti ir skirtumų. Pirmiausiai krinta į akį tai, kad Asus iš I/O gaubto išėmė LiveDash ekranėlį bei panaikino DIMM M.2 lizdą, į kurį statoma speciali pridėtinė ROG plokštė, turinti du M.2 (32 Gb/s) lizdus. Tarp priedų neradus minėtos add on plokštės tikėtis, kad „Strix“ tebeturės išskirtinį lizdą nebuvo galima. Du 8-pin EPS12V maitinimo lizdai pakeisti į 8-pin + 4-pin konfigūraciją, matome gerokai mažesnį in board mygtukų skaičių bei kitaip išdėstytus PCIe lizdus. Kitų skirtumų reikia ieškoti detaliau.

Nugarinė PCB dalis turi dar daugiau baltos spalvos akcento. Ji nebesutvirtinta, tačiau papildoma plokštelė nuo VRM zonos nenuimta. Pirmasis pokytis netgi turi sveikintiną pusę – bus išvengta konfliktų su korpuso permetimo angas dengiančiomis gumomis.

„Asus“ pašalino daugiafunkcinį WB_SENSOR lizdą, kuris buvo integruotas po VRM radiatorius jungiančiu termo vamzdeliu. Dabar čia tuščia. Pastarasis mokėjo fiksuoti skysčio temperatūrą bei jo tėkmės greitį. Kaip minėjome, vienas 8-pin EPS12V buvo pakeistas į 4-pin. Tai yra daugiau nei pakankamai „Threadripper“ poreikiams, o 2x 8-pin konfigūracija yra laikoma visišku overkill’u. Kairiau matome baltos spalvos 5050 RGB (12 V, 3 A) galvutę, dešiniau – CPU_FAN ir CPU_OPT lizdus ventiliatoriams bei diagnostinius LED indikatorius DRAM, VGA, CPU ir BOOT įrenginiams.

 

Abipus TR4 lizdo, kuris šįkart pagamintas ne „Foxconn“, o kompanijos „LOTES“, išdėstyti aštuoni DIMM lizdai. Kaip įprasta „Asus“ pagrindinėms plokštėms, jiems būdingi atlenkiami užraktai tik iš vienos pusės. Bendra maksimali operatyvios atminties talpa gali siekti 128 GB. Pagrindinė plokštė palaiko tiek non-ECC, tiek ECC klaidų taisymą turinčią Un-buffered DDR4 atmintį. Maksimalus dažnis – 3600 MHz.

Po ATX24V lizdu pastatytas pirmasis vertikalus M.2 lizdas (32 Gb/s). Į jam skirtą kronšteiną galima montuoti 2242, 2260, 2280 arba 22110 formato kaupiklį, kurį įtvirtina specialus spaustukas. Tinka tiek SATA, tiek PCIe magistralę turintis SSD. Vietoje H_AMP (3 A) lizdo turime įprastą CHA_FAN1 (1 A) lizdą ir vidinį USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s), kuris susietas su X399 mikroschemų rinkiniu.

  

90° kampu pakreiptų lizdų grupę sudaro šeši SATA III (6 Gb/s), PCIe 3.0 x4 magistralę palaikantis U.2 (32 Gb/s) ir USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s). Visus SATA lizdus galima panaudoti RAID 0, 1 arba 10 masyvų sukūrimui. U.2 lizdas duomenų dalinimosi klausimu yra nepriklausomas, deja, jo panaudojimo klausimas lieka sudėtingas, nes tokią sąsają naudojančių NVMe kaupiklių rinkoje beveik nėra.

„Asus ROG Strix X399-E Gaming“ siūlo keturis mechaninius PCIe 3.0 x16 lizdus, iš kurių trys sustiprinti ir vadinami SafeSlot lizdais, bei po vieną PCIe 2.0 x4 ir PCIe 2.0 x1 lizdus. Pagrindinis PCIe x16 lizdas stovi toliau nuo TR4 lizdo (lyginant su „ROG Zenith Extreme“), o tai garantuoja geresnį suderinamumą su oriniais aušintuvais. Būtent pirmasis ir trečiasis lizdai gali veikti pilnu x16 pralaidumu. Jie yra pirminis pasirinkimas 2-way SLI/„CrossFire“ konfigūracijoms sukuriant tinkamą tarpą net panaudojus gremėzdiškausias vaizdo plokštes. Žemiausiai esančio PCIe x16 bei nesustiprinto PCIe x16 lizdų realus pralaidumas ribojamas iki x8. Pralaidumo atžvilgiu „ROG Strix“ palaiko 4-way SLI/„CrossFire“, tačiau mechaniškai ne. Antrasis ir trečiasis PCIe x16 lizdai yra per arti vienas kito, kad juose sutilptų šių dienų standartai – dviejų aukštų vaizdo plokštės. Dėl šios priežasties „Asus“ oficialiai davė šiai X399 pagrindinei plokštei tik „tik“ 3-way SLI/„CrossFire“ palaikymą.

X399 mikroschemų rinkinį dengia masyvus, ROG ženklą turintis, radiatorius, kurio paviršius, keičiant pagrindinės plokštės poziciją, keičia efektus. Kažką panašaus buvome matę ant „Gigabyte Aorus X299 Gaming 3“ pagrindinės plokštės. Žemiau radiatoriaus paruošti du 3D Mount tvirtinimo taškai, kuriuos „Asus“ modeliuose matėme senokai.

3D Mount tvirtinimai buvo įrengti su mintimi pagerinti radiatoriaus aušinimą, kadangi jis aušina ne tik mikroschemų rinkinį, bet ir M.2 kaupiklį. Pats aušinimo principas panašus į panaudotą „ROG Zenith Extreme“ pagrindinėje plokštėje, kuomet dangtelis per pastorinimą „sugeria“ SSD šilumą, o likusi dalis, daugiausiai kraštai, surenka šilumą iš atskiro X399 radiatoriaus. Po aliumininiu dangteliu galima guldyti iki 80 mm ilgio SSD, naudojantį arba SATA, arba PCIe magistralę. Kaip ir vertikalus M.2 lizdas, taip ir šis duomenų srautu su kitais mazgais nesidalina.

Keliaujant iš apačioje iš kairės į dešinę randame Debug ekranėlį, mažytį įjungimo mygtuką, adresatinę (5 V, 3 A) ir 4-pin (12 V, 2 A) RGB galvutes, CHA_FAN2/3 lizdus, EXT_FAN lizdą (jeigu būtų atskirai įsigyta pridėtinė FAN_EXTENSION ventiliatorių prijungimo plokštė), porą USB 2.0 lizdų, antrąją USB 3.1 Gen 1 galvutę W_PUMP, M.2_FAN lizdus bei T_SENSOR, prie kurio jungiamas komplektacijoje rastas termo diodas. „ROG Strix“ nebeturi informaciją apie skysčio temperatūrą/tėkmę perduodančius lizdus, taip pat prarado pagalbinius spartinimo mygtukus, bet paprastas vartotojas šalia įjungimo mygtuko turbūt labiausiai pasigedo trūkstamo perkrovimo mygtuko.

 

Po EMI dangteliu slepiasi „Realtek ALC1120A“ garso kodekas. Automatiškai tai lemia, kad, skirtingai nei „ROG Zenith Extreme“ modelyje, papildomas, trečios šalies, DAC’as naudojamas nėra. Kitoks ir operacinis stiprintuvas. Čia panaudotas jau ne kartą sutiktas R4580I iš „Texas Instruments“, kurio pakanka pamaitinti 600 omų ausines. Garso posistemės zona izoliuota nuo likusios PCB dalies, o kondensatoriais standartiškai pasirinkta „Nichicon“ „FineGold“ serija. Programinis paketas sudarytas iš Sonic Radar/Studio III.

 

„ROG Strix“ neturi solidžios I/O panelės, todėl darbo montuojant motininę plokštę čiut daugiau. Naudojimui paruošti 8x USB 3.1 Gen 1 lizdai, A+C tipo USB 3.1 Gen 2 lizdai, kurie susieti su papildomu „ASMedia“ valdikliu, taip pat integruotas BIOS Flashback mygtukas, leidžiantis be CPU ir DRAM iš USB atmintinuko atnaujinti BIOS. Vienas LAN portas „surištas“ su gigabitiniu „Intel I211-AT“ lustu. Tarp Flashback mygtuko ir USB 3.1 Gen 1 lizdų įrengtas 2R2T (dvijuostis) WiFi 802.11 a/b/g/n/ac modulis, kartu palaikantis Bluetooth 4.2 versiją. 7.1 kanalų garsui išvesti skirti penki audio portai arba skaitmeninis S/PDIF lizdas.