ROG, TR ir 33: „Threadripper 1920X“ Arktyje pasitinka savo zenitą

Išvados

Nieko stebėtino, kad turime bent porą AMD AM4 platformai skirtų ROG pagrindinių plokščių – jau įsitikinome, kad „Ryzen R7 1700“ pernelyg niekuo 1440p raiškoje nenusileidžia patraukliajam „Core i5-8400“ modeliui. ROG ženklas nuo pat sukūrimo pradžios buvo koncentruotas į žaidėjus ir tokia pagrindinė plokštė TR4 platformoje, kurioje procesoriai prasideda nuo aštuonių branduolių, kaip ir neatrodo labai logiškas žingsnis. „Asus“ ir jos „ROG Zenith Extreme“, kuri be jokių klausimų pozicionuojama aukščiausiai tarp visų X399 mikroschemų rinkinį turinčių motininių plokščių, mums suteikė puikų šansą patikrinti, ar „Threadripper“, švelniai tariant, žaidimams yra menkai vykę procesoriai.

„Zen“ architektūros procesoriai kol kas negali prilygti „Intel“ pagal galimą „išgauti“ taktinį dažnį, be to, dviejuose iš trijų „Threadripper“ šeimų atstovų, t.y dvylikos branduolių 1920X ir šešiolikos 1950X modeliuose, yra dar labiau išryškinamos „Zen“ architektūros ydos, susijusios su L3 lygmens spartinančiosios atminties vėlinimo laikais, kai tik gija pareikalauja daugiau nei 8 MB ir CCX moduliui reikia kreiptis į kitą modulį, turintį laisvos L3 atminties. Kur kas plačiau tai aprašėme įvadiniame skyriuje. Pirmą kartą jis gavosi toks ilgas, tačiau, tikimės, vertas laiko. AMD šią problemą bando sušvelninti specialiu žaidimams labiau pritaikytu režimu (Game Mode), kuris galimas dviems daugiausiai branduolių turintiems „Threadripper“ modeliams. Standartiškai būsų bandomas 1920X procesorius dirba Creator Mode režimu. Režimas keičiamas su „Ryzen Master“ programiniu įrankiu. Kartu su Game Mode aktyvacija atjungiama pusė 1920X turimų branduolių (12 -> 6), be to, perjungiamas operatyvios atminties paieškos būdas iš UMA į NUMA. Atminties režimas išlieka keturkanalis. Tada procesoriaus branduolys geba susivokti, kurie yra du artimiausi, o kurie du tolimiausi kanalai. Kai CCX bloko visa 8 MB L3 talpa yra išnaudojama, branduolys sukomunikuoja su artimąja atmintimi greičiau, nei tai padarytų su tolimąja. Mūsų pačių atlikti matavimai parodė, kad naudojant 2800 MHz DDR4 operatyviąją atmintį, L3 gaišties laikas sumažėjo ketvirtadaliu: nuo 82,2 ns (Creator Mode/UMA) iki 61,7 ns (Game Mode/NUMA). Ir nors AMD teigimu keturkanalis atminties režimas neatjungiamas, ką patvirtina visos inspektavimo programos, DRAM pralaidumas krito beveik pusiau, Game Mode režimu siekiant kiek daugiau nei 32 GB/s vietoje 59 GB/s. Atrodytų praradimai yra didesni ir reikšmingesni, tačiau praktikinė dalis, kurią sudaro 12-a žaidimų, rodo priešingai.

Game Mode režimas prideda spartos devyniuose žaidimuose, „Dirt 4“ užfiksavome status kvo, o dviejuose („Hitman“ ir „The Witcher 3“) šis režimas buvo minusinis. Mažiausias spartos prieaugis (0,2 %) užfiksuotas DOOM šaudyklėje, didžiausias (4,6 %) GTA V. Bendras vidurkis, be abejonės, pliusinis yra Game Mode naudai ir siekia 1,4 %. Lyginant 1920X (Game Mode) su R7 1700, „Threadripper“ procesorius yra vos 0,8 % spartesnis. Iš tokio rezultato gimsta įdomus faktas. R7 1700, kurio visi apkrauti branduoliai dirba 3,2 GHz dažniu, nežymiai pranoksta 1920X (Creator Mode), kurio Turbo dažnis visiems 12-a branduolių siekia 3,7 GHz, o tam tikruose žaidimuose, kur būdavo apkraunamas mažesnis skaičius branduolių ir dar įsikišdavo XFR, kartais pasiekdavo ir 4100 – 4175 MHz. Dvylikos branduolių „Threadripper“ su „Core i5-8400“ palyginimas neatrodo teisingas. Viena vertus, „Intel“ gali didžiuotis, kad tris kartus ir dar su trupučiu pigesnis procesorius išeina į priekį, kita vertus, pasidžiaugti pilną teisę turi ir AMD. Game Mode režimu dirbantis 1920X yra lėtesnis viso labo 2,4 %. Vidutinis deficitas – beveik niekinis, nors „Hitman“ ir „Middle-earth: Shadow of War“ žaidimuose buvo pasiekęs 8 % ir 5,5 %. „Core i5-8400“ pridėjo, atitinkamai, beveik 8 ir 4 fps.

Skaičiuojant vidurkį Game Mode režimas tikrai nėra tai, kas padėtų 1920X nusverti svarstykles savo pusėn, tačiau keturiuose iš dvylikos žaidimų pasiektas/viršytas +2,5 % prieaugis indikuoja, kad papildomas sistemos perkrovimas norint perjungti Creator Mode į Game Mode yra vertas „vargo“. Be to, lentelėje nėra įtraukta nematoma dalis – padidėję blogiausių 0,1 % fps vidurkiai 5-iuose iš 12-os žaidimų. Išimtys: „Mafia III“ ir „Middle-earth: Shadow of War“. Nors pajausti padidėjusius vidurkius sunku, tačiau techniškai 1920X stipriai pasistūmėjo į priekį. Pavyzdžiui, The „Witcher 3“ pačių blogiausių fps reikšmių vidurkis šoktelėjo nuo ~32 fps iki ~43 fps, „Rise of the Tomb Rider“ nuo ~30 fps iki ~40 fps, o DOOM nuo ~104 fps iki ~114 fps. Panašu, kad NUMA metodas gali būti veiksnus nepaisant to, kad testuojame 1440p raiškoje, o visiškam šios prieigos prie DRAM atsiskleidimui iš esmės būtina nuo nulio sukurta programinė įranga. Naivu tikėtis, kad su multithreading išpildymu tebestringančių žaidimų kūrėjų žvilgsniai gali nukrypti dar ir į NUMA.

1440p (avg fps)	1920X @3.7 GHz Game Mode vs Creator Mode	1920X @3.7 GHz  (Game Mode) vs R7 1700 @3.2 GHz	1920X @3.7 GHz (Game Mode) vs i5-8400 @3.8 GHz
Battlefield 1	+0,6 %	+2,5 %	-2,3 %
Dirt 4	0 %	0 %	-0,7 %
DOOM	+0,2 %	+0,7 %	-2,6 %
Hitman	-1,3 %	+2,5 %	-8 %
GTA V	+4,6 %	+2,3 %	-1,5 %
Mafia III	+2,5 %	-0,4 %	-4 %
Mass Effect: Andromeda	+0,6 %	+1,5 %	-1,8 %
Middle-earth: Shadow of War	+3,8 %	-4,7 %	-5,5 %
Prey	+1 %	+2,4 %	-0,9 %
Rise of the Tomb Rider	+3,4 %	+1,7 %	+0,8 %
The Witcher 3: Wild Hunt	-0,7 %	+0,7 %	-2,6 %
Total War: Warhammer	+2,5 %	+0,7 %	-1,5 %
Bendras vidurkis	+1,4 %	+0,8 %	-2,6 %

Frazė, kad 1920X yra siunčiamas į Arktį kiek hiperbolizuota, nors už šiaurės poliaračio orai dėl klimato kaitos vis šiltėja. Specialiai modifikuotas pagal „Threadripper“ procesoriuose esančių „Zeppelin“ šerdžių išdėstymą „ARCTIC Freezer 33 TR“ nėra sukurtas ekstremaliam aušinimui ar ekstremaliam spartinimui. Tačiau. Rinkoje pats pigiausias, ~45 eurus kainuojantis, „Threadripper“ procesoriams tinkantis „Freezer 33 TR“ orinukas įrodė turįs rezervo ir paspartintam 1920X. Dvylikai 3,9 GHz/ 1,286 V dirbančių branduolių perkaisti leista nebuvo, nors iki throttle buvo likę mažiau nei 5 °C , o pagal programinės įrangos parodymus TDP išaugo nuo 180 W iki 250 W. Ilgalaike perspektyva aušintuvas 320 W išsklaidyti nesugebės (ARCTIC greičiausiai tokius skaičius pateikia turėdama omenyje trumpalaikius karščio pliūpsnius), tačiau „Freezer 33 TR“ ir taip pranoksta save. Dar labiau stebina tai, kad šis biudžetinis aušintuvas tik labai nežymiai (3,5 °C) nusileido dvigubai brangesnei 240 mm „Liquid Freezer“ sistemai, turinčiai keturis 120 mm ventiliatorius. Ji pagal visus svarbiausius praktinius parametrus vertinamai labai palankiai. Neabejotinai koja kojon orinukui su daug nuožmesniu varžovu padėjo žengti specialiai padidintas varinis pagrindas, kuris uždengia didesnį „Zeppelin“ šerdžių plotą. Į push pull konfigūraciją įjungtas antrasis „Bionix F120“ ventiliatorius efektyvumą padidino 2 °C ir AiO sistemos naudai paliko varganus 1,5 °C. Skaičiuojant vieno laipsnio pagal Celsijų kaina didelė – ~6 eurai, kadangi atskirai „Bionix F120“ kainuoja ~12 eurų. Tokį santykį šiuo atžvilgiu pateisinti sunku, plius push pull konfigūracija generuoja daugiau triukšmo, tačiau vertinant bendrai „Bionix F120“ neatrodo įkainotas per brangiai: solidi konstrukcija, patikimi guoliai, netriukšmingas darbas net sukantis maksimaliais 1800 RPM, ilgas kabelis, prie kurio yra galimybė jungti dar vieną ventiliatorių, galimas pasirinkimas iš kelių spalvų, o svarbiusia, likome labai patenkinti bendru jo ir „Freezer 33 TR“ radiatoriaus efektyvumu. Prie stipriųjų pusių verta pridėti ir kompaktiškus matmenis. 155 mm aukščio „Freezer 33 TR“ turi tilpti į visus šiuolaikiškus korpusus. Dėka „ROG Zenith Extreme“ EATX formato nuo TR4 šiek tiek atitraukti DIMM lizdai užtikrino visišką suderinamumą, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ATX formato X399 pagrindinėse plokštėse lizdai yra arčiau, todėl tarp ventiliatoriaus ir aukštų DRAM modulių galimas mechaninis konfliktas. Aušintuvo montavimo sistema nesudėtinga ir patikima. Niekaip nepavyks orinį aušintuvą sumontuoti greičiau nei AiO sistemą naudojant „Threadripper“ komplektacijoje esantį kronšteiną, tačiau laiko atžvilgiu būtų dar efektyviau jeigu ARCTIC nurodytų kiek tampriai reikia prisukti pagrindinius varžtus.

 

Laikas atiduoti duoklę ir trečiajam komponentui, be kurio nebūtų šios trigubos apžvalgos. „ROG Zenith Extreme“ norisi pavadinti šedevru vos ją paėmus į rankas. Tai tvirčiausiai surinkta pagrindinė plokštė iš visų laikytų rankose, greičiausiai viena tvirčiausių tarp visų „Asus“ pagamintų. Masyvumas ir svoris taip pat dar nejaustas, bet keisčiausia, kad PCB neturi jokių išsilenkimo požymių. Tiesa, atsitiktinai patys buvome gerokai išlenkę PCB, kai įtvirtinę pagrindinę plokštę į EATX formato motininėms pritaikytą „Phanteks“ korpusą pastebėjome, kad kabelių permetimo angas dengiančios storesnės gumos atsirėmė į nugarinį „ROG Zenith Extreme“ skydą, taip bent pora laipsnių išlenkiant nuo viršaus iki apačios visą PCB kraštą. Sulaužyti bet kokią pagrindinę plokštę reikia pastangų, bet reikia konstatuoti, kad neplanuotą tvirtumo išbandymą „ROG Zenith Extreme“ išlaikė. Visgi ilgalaikio streso PCB suteikti nereikėtų – gumos buvo įstumtos į vidų. Sprendimas matomas žemiau esančioje fotografijoje.

„AURA Sync“ in the act

Po tvirtumo/patikimumo seka dar vienas motininėms plokštėms itin svarbus aspektas – VRM grandinė. Jis dar svarbesnis, kai susiduriame su TR4 lizdu ir jiems skirtais „Threadripper“ procesoriais. Keturi iš penkių HEDT platformos modeliai komponentų atžvilgiu turi overkill lygio grandinę. Visai kas kita yra teisingas jos aušinimas. Su „ROG Zenith Extreme“ „Asus“ abi sąlygas išpildė tiesiog nepriekaištingai. Tikra 8 fazių VRM grandinė, kuriai priklauso IR3555M galios blokai, tokio pat stiprio (60 A) MicroFine Alloy induktoriai ir kiti aukštus parametrus turintys komponentai. Analogų ar panašių derinių galima rasti ir ant konkurentų modelių, tačiau aušinimo sprendimo, kuriuo pasižymi „ROG Zenith Extreme“, nerasime niekur kitur. Prie pagrindinio masyvumo nestokojančio radiatoriaus termo vamzdeliu buvo prijungtas papildomas, sudarytas iš aliuminio plokštelių. Tokio radiatoriaus uždengimą plastmasiniu gaubtu šįkart mes ne tik suprantame, bet ir pateisiname, nes VRM temperatūros buvo pagirtinai mažos. Viso labo 70 °C po kankinimo su „Prime95“ ir spartintu 1920X (~250 W) pačiomis prasčiausiomis sąlygomis, t.y. naudojant „Freezer 33 TR“ vien push konfigūracija. Iki soties darbo turinčią VRM grandinę (nepabijokime pavadinti vos apyšilte) išlaikė ne tik minėtas unikalus plokštelinis radiatorius, bet ir po gaubtu paslėptas 45 mm skersmens ventiliatorius. Minimalūs sūkiai (~3000 RPM) ne tik stabilizavo temperatūrą, bet ir netrikdė klausos. Apie 7000 – 7500 RPM besisukantį mini ventiliatorių to nebeišeis pasakyti, bet reikia prisiminti, kad ekstremalus spartinimas, naudojant orą, ir tyla nėra draugai. Ko trūko kalbant apie šį puikų darbą atliekantį ventiliatorių? Jo valdymo su „Fan Xpert 4“ įrankiu iš operacinės sistemos aplinkos. Dabar apsisukimų kreivę galima keisti tik iš UEFI BIOS.

Atrodo, kad „Asus“ į M.2 įrenginių aušinimą pažiūrėjo dar rimčiau. Mūsų visai nebestebina dar vienas puikus radiatoriaus pasirodymas numušant karšto „Toshiba RD400“ temperatūras trečdaliu, kas atitinka ~25 °C. Dar įspūdingiau atrodo, kad tai pasiekta naudojant kombinuotą radiatorių, aušinantį ne tik M.2 įrenginį, bet ir X399 mikroschemų rinkinį. „Asus“ nutarė, kad ir kiti du M.2 lizdai privalo turėti aušinimo galimybę. Tam buvo sukurtas specialus devintasis DIMM lizdas, į kurį statoma unikali ROG DIMM.2 pridėtinė plokštė, turinti porą M.2 lizdų. Ant plokštės tvirtinamas kronšteinas, o ant jo mažo skersmens ventiliatorius, tik jo „Asus“ nebeprideda. To reikalauti jau būtų nebegražu, nes komplektacija neįtikėtino išpildymo. Nuo „ROG Areion“ 10G add on plokštės su WiGig 802.11ad antena, teoriškai galinčia išplėsti WiFi srautą iki 4600 Mbps, iki tokių malonių smulkmenų, kaip sunkias vaizdo plokštes paremiantis kronšteinas ar USB atmintinukas su jau paruošta programine įranga. Džiugina, kad buvo pridėta ir tris papildomus 4-pin lizdus turinti FAN EXTENSION add-on plokštė, kadangi ant PCB sisteminiams ventiliatoriams dedikuotų lizdų nėra daug. Tik trys, įskaitant ir 3 A stiprio H_AMP. Vidinių USB 2.0 galvučių taip pat viena, tačiau vargu, ar 550 eurų kainuojanti „ROG Zenith Extreme“ atsidurs į korpusą, dar turintį senųjų USB jungčių. Grįžtant prie ką tik išsakytos minties, mokant tokią sumą greičiausiai turi turėti teisę reikalauti kone visko.

Pirmą kartą „Asus“ kompanijai negalime duoti aukščiausio įvertinimo už atliktus darbus su UEFI BIOS’u. Nustatymų išdėstymas AMD HEDT platformoje išlaikytas originalus ir itin patogus, tačiau labai netikėtai susidūrėme su intensyviu vėlinimu. To dar nėra nutikę per visą ilgą „Asus“ produkcijos testavimo laiką. Kartais naviguoti po „ROG Zenith Extreme“ UEFI BIOS’ą tapdavo erzinančiai sunku, susidarė toks įspūdis, tarsi pašonėje veiktų kažkoks pašalinis procesas, kadangi net nespartinto 1920X temperatūra turėjo didelę amplitudę. Pro akis nepraslydo ir kiek mažesnė „A-DATA XPG Z1“ DDR4 moduliams nustatyta darbinė įtampa. Vietoje 1,2 V ji siekė tik 1,155 V, tačiau dėl to jokių stabilumo problemų nepatyrėme. „ROG Zenith Extreme“ buvo stabili it uola. Keletą kartų pavyko aptikti užkvailiojusį „LiveDash“ skydelį, kuriame ženklai kažkodėl tapdavo iškraipyti arba reikėdavo laiko, kad būtų pavyta tuo metu reali CPU temperatūra. Bet kokiu atveju daug didesnę laiko dalį jis funkcionavo be trigdžių ir teikė naudingą informaciją.

 

„Asus LiveDash“ too

„ROG Zenith Extreme“ PCB išplanavimas artimas tobulam. Vis tik dėmesį reikėtų atkreipti planuojantiems procesorių aušinti „Noctua“ aušintuvais. Kadangi pagrindinis PCIe 3.0 x16 lizdas yra maksimaliai arti TR4 lizdo (rinkoje yra X399 modelių, kuriuose PCIe lizdas integruotas žemiau), prieš „Noctua“ įsigijimą reikėtų pasitikrinti suderinamumo sąrašą. Mūsų naudotas 123 mm ilgio „ARCTIC Freezer 33 TR“ tiko kaip tik – rezervo beveik neliko. Skirtingai nei mums toliau pasakoti apie „ROG Zenith Extreme“. Kita dalis blizgučių liko ankstesniuose skyriuose.