Iki 2030 m. baterijose bus kaupiama šešis kartus daugiau energijos

Pastaraisiais metais atsinaujinantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energija, tapo gerokai pigesni už iškastinį kurą. Tačiau jų nepastovus pobūdis trukdo juos plačiai naudoti kaip patikimus energijos šaltinius. Laimei, šią kliūtį netrukus bus galima įveikti, nes sparčiai mažėja energijos saugojimo baterijose sąnaudos, kaip nurodyta naujoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ataskaitoje.

TEA ataskaitoje „Akumuliatoriai ir saugūs energetikos pertvarkymai“ teigiama, kad iki 2030 m. akumuliatorių kaupimo sistemų kapitalo sąnaudos turėtų sumažėti iki 40 proc. Dėl tokio reikšmingo sąnaudų sumažėjimo daugelyje pasaulio šalių saulės ir vėjo energijos derinimas su baterijų kaupikliais taps prieinamesnis nei naujų anglimi ar dujomis varomų elektrinių statyba.

Nors šiuo metu ličio jonų akumuliatoriai dominuoja ir energijos kaupimo, ir transporto rinkose, ataskaitoje pabrėžiama, kad vis labiau plinta pigesni ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatoriai. 2023 m. LFP baterijos sudarė 80 proc. naujų stacionariųjų kaupimo baterijų.

Transporto srityje ličio jonų baterijos sudaro apie 90 proc. metinės paklausos, nes jos yra dominuojanti cheminė medžiaga elektromobiliuose. Tačiau ataskaitoje teigiama, kad natrio jonų baterijos, kurios iki 2030 m. sudarys mažiau nei 10 proc. elektromobilių baterijų, sudarys vis didesnę stacionarių energijos kaupimo baterijų dalį dėl prognozuojamų 30 proc. mažesnių sąnaudų nei LFP baterijos. Transporto sektoriuje pirmenybė teikiama tankioms ir lengvoms baterijoms, tačiau yra daugiau galimybių sumažinti didesnių ir sunkesnių energijos kaupimo baterijų sąnaudas.

Sparčiai mažėjančios akumuliatorių kainos jau dabar sudaro sąlygas diegti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių mikrotinklų ir saulės namų sistemų tose vietovėse, kuriose nėra patikimos prieigos prie elektros tinklų. TEA prognozuoja, kad iki 2030 m. elektros energijos sąnaudos šioms su akumuliatoriais suporuotoms sistemoms gali sumažėti beveik 50 proc.

Apskritai ataskaitoje numatoma, kad iki 2030 m. energijos kaupimo pajėgumai pasaulyje padidės šešis kartus, o baterijos sudarys 90 proc. šio augimo. Didžiąją dalį likusių 10 proc. sudarys siurblinės hidroenergijos saugyklos.

Ataskaitoje teigiama, kad vien per pastaruosius trejus metus gamybos pajėgumai padidėjo tris kartus. Nors šiuo metu didžiąją dalį akumuliatorių gamina Kinija, 40 proc. paskelbtos naujos akumuliatorių gamybos numatyta tokiose išsivysčiusios ekonomikos šalyse kaip JAV ir Europos Sąjunga.

Ši numatoma gamybos plėtra bus labai svarbi, nes pagal ambicingiausią TEA scenarijų iki 2030 m. visos investicijos į įvairios paskirties baterijas turėtų išaugti beveik 400 proc. iki 1,2 trilijono JAV dolerių. Vos per septynerius metus akumuliatorių dalis bendrose investicijose į švarią energiją padvigubėtų.