Nauja idėja „kosminio lifto“ įgyvendinimui

Į kosmosą šiuo metu galima nukeliauti tik vieninteliu būdu – kosminiu laivu, kas plačiai ir yra taikoma šiomis dienomis. Tačiau ar teko kada nors girdėti apie „kosminio lifto“ idėją? Skamba per daug fantastiškai, o gal net banaliai? Tačiau rusų mokslininko Konstantino Tsiolkvoskio dar 1895-aisias metais sugalvota idėja, šiuo metu yra tikra technologų bei mokslininkų bendruomenės svajonė. Kalbos, planai ir daug žadančios ateities vizijos sklando jau kuris laikas, bet pigiausio transporto į kosmosą sukūrimas yra sunkiai įgyvendinamas tikslas realybėje. Tačiau sunkiai įgyvendinama nereiškia, kad neįmanoma, todėl tokios šalys kaip Japonija, JAV bei ESA organizacijos valstybės ėmėsi aktyvesnės veiklos, siekiant sukonstruoti tokį neregėto mąsto statinį.

Neskubėkime džiaugtis – visa veikla apsiriboja teoriniais pamastymais, kadangi daugumą medžiagų reikalingų lifto gamybai bei pati jo statyba šiai dienai yra neįvykdomi. Išsprendus lynų, kuriais kiltų liftas problemą (jį būtų galima gaminti iš anglies nanovamzdelių) iškilo dar viena esminė kliūtis – kokiu gi būdu kabina bus stumiama į aukštį?

Pasiūlymų būta įvairių pradedant mikrobangų spinduliuotės principu veikiančiais varikliais ar lazeriais, baigiant netgi koncentruota saulės energija. Kad ir kaip būtų gaila visi šie metodai yra technologiškai neišsivystę ir visiško pritaikymo tokiam tikslui galimybę pasiekti galės po labai ilgo laikotarpio.

Vykstant antrajai tarptautiniai kosminio lifto konferencijai, stebinančiai paprastą būdą pasiūlė bei nesudėtingai jį pademonstravo vienas Europos Kosmoso Agentūros (angl. ESA – European Space Agency) antžeminių stočių inžinierius Eidžas-Reimondas Risė (Age-Raymond Riise). Jo pasiūlytas variantas, kaip varomosios jėgos pagrindą, naudoja galingų trūktelėjimų seriją.

Įsivaizduokite nušlifuotą lazdą, kurią laikysime „kosminio lifto“ lynu. Dabar paimame keletą plastikinių tapybos teptukų ir surišame juos aplink lazdą šereliais žemyn. Tai bus tarytum lifto kabina. Keldami ir nuleisdami lazdą aukštyn ir žemyn pastebėtumėte, kad teptukams reikia mažiau jėgos kylant į viršų ir daugiau leidžiantis. Kartojant tokį patį veiksmą keletą kartų iš eilės pastebėtumėte, kad tariamoji kabina lėtai kyla viršun. Būtent taip savo pasiūlymą ir pristatė Eidžas-Reimondas. Namų sąlygomis atliktą versiją su grąžtu keliančiu vibraciją galite rasti apsilankę BBC svetainėje

Teoriškai toks pats metodas turėtų suveikti ir su didesniais objektais, o tai teikia naujų vilčių. Tačiau vėlgi – kiltų techninis sunkumas sukurti pakankamai tvirtą lyną, kuris sugebėtų atlaikyti milžinišką trintį ir karštį, ypač pasiekus atmosferą. Šalininkai vis tiek nusiteikę skeptiškai – jie teigia, kad tokio neregėto mąsto projektas tiek socialiniu, tiek finansiniu aspektu yra nerealus ir tiesiog kainuoja per daug.