SSD ateitis ne tokia jau ir šviesi?
Kalifornijoje esančio universiteto mokslininkai remdamiesi atliktais tyrimais pareiškė, kad kietosios būsenos kaupiklių (angl. SSD) ateitis gali būti ne tokia jau šviesi, kaip kad buvo manoma. Jie nustatė, kad šie,„flash” tipo atmintį turintys, įrenginiai evoliucijos metu susidurs su problemomis, kurių įveikti nesugebės.
Tyrime dalyvavusios San Diego universiteto studentės Lauros Grupp teigimu, tobulinant „flash” atminties technologinį gamybos procesą, atsiras ne tik geroji, bet ir blogoji medalio pusės. Šalia gamybos kaštų mažinimo bei talpos didinimo pasiekimų greta atsiras neigiamas šalutinis efektas – spartos mažėjimas, pažymi IT portalas Computerworld.com.
Mokslininkai ištyrė šešių gamintojų 45 skirtingus “flash” atminties lustus, kurių technologinis procesas svyravo nuo 72 nm iki 25 nm. Tyrimas atskleidė, jog tobulėjant gamybos technologijai SSD susiduria su atsako laiko (angl. latency) bei atsirandančių klaidų dažnumo (angl. error rate) problemomis. SLC (angl. Single Level Cell) NAND atmintis nuo šių problemų kentėjo mažiausiai, tuo tarpu MLC (Multi Level Cell) bei TLC (Triple Level Cell) atmintys degradavo labiausiai.
Pritaikę gautus rezultatus, mokslininkai paskaičiavo, kad pasiekus 6,5 nm techprocesą, kuris turėtų būti prieinamas 2024 metais, SSD įrenginių rašymo bei skaitymo gaišties laikai MLC atmintyje padvigubės, o TLC atmintyje – padidės net 2,5 karto. “2024-siais TLC tipo atmintį turintys SSD kaupikliai gebės sutalpinti 16 TB informacijos, kai tuo tarpu MLC SSD – 4 TB”, – teigia tyrimų grupė.
Nors 6,5 nm techprocesu paremti SSD išlaikys gana didelį išvesties/įvesties operacijų per sekundę greitį (angl. IOPS) ir patenkins daugelio vartotojų reikmes, tam tikroms programoms SSD kaupiklius taps sunku vadinti perspektyvia technologija.
Visą atliktą tyrimą, pavadinimu “niūri NAND flash atminties ateitis” (angl. The Bleak Future of NAND Flash Memory), galite rasti čia.
San Diego universiteto atlikto tyrimo rezultatai.Computerworld.com iliustracija.
Loading ...
O tai anksciau buves IBM straipsnis apie galimybe irasyti informacijos vieneta i mazesni atomu skaiciu SSD negalioja? Nes as kaip suprantu cia sito jie neskaiciuoja, o tik proceso mazinima nm ima.. Siaip tai butu SSD 1-2-3-4 TB ir atatinkamai kainuotu 300-500-700-900 Lt tai nemanau, kad eiliniam vartotojui geriau kazko bereiktu artimus penkis metus 🙂
Man čia primena visus rėkiančius, kad Moore’o dėsnis dėl dvigubėjančio tranzistorių skaičiaus atsimuš į sieną, o jis kaip galiojo taip sėkmingai dar bent 10 metų galios.
Pastoviai daroma visokių naujų atradimų, kurie esamas problemas visai išsprendžia arba apeina ir galvoti, kad per 12 metų tokių nebus yra juokinga.
Žodžiu, neturėjo ką veikti, tai paėme krištolinį rutulį ir pabūrė 🙂
Pagaliau fizikos desniais paremtas straipsnis, o ne vien marketingas, pagirtina.
nu ka ir toliau sistemos stabdys ir isliks sistemos stabdziu…..kam tada kurti niolikos branduoliu procesorius jei duomenu perdavimo greiciai nedides?
http://www.pcper.com/reviews/Editorial/NAND-Flash-Memory-Future-Not-So-Bleak-After-All
Galiu lazintis, kad per 10 metu bus tikrai apeitas arba sugalvotas kitas budas, kaip ir toliau didinti sekmingai SSD greiti ir talpa. O kad cia jie kazka pamaste i ateiti, atsizvelgdami tik i pagaminimo proceca yra didziulio kvailumo pozymis.
Daimon ass, ar bent skaitei straipsny? nepanasu, tai gal pasilaikyk savo komentara akad atsizvelgia tik i pagaminimo procesa sau.