Ar verta atsinaujinti į AGESA 1.0.0.4 ir ar „ASUS ROG Crosshair VIII Impact“ yra inžinerinis šedevras?

Išvados

Gavę apžvalgai „ASUS ROG Crosshair VIII Impact“ pagrindinę plokštę pasinaudojome galimybe išbandyti naujausią AGESA 1.0.0.4 mikro kodą ir pabandyti atsakyti į klausimą, ar verta 1.0.0.3ABBA versijos naudotojams atsinaujinti savo BIOS’us. Mūsų atveju atsakymas yra vienareikšmiškas TAIP.

AMD naujausią AGESA mikro kodą išleido gana tyliai, neskelbdami apie jokį „Ryzen“ procesorių galios prieaugį. Kaip pamatėme iš atliktų testų su „ROG Crosshair VIII Impact“ pagrindine plokšte, AGESA 1.0.0.4 iš tikrųjų neduoda jokio spartos prieaugio ir netgi daugumoje scenarijų matėme kiek suprastėjusius rezultatus. Tiesa, spartos praradimai buvo visiškai minimalūs ir dažnai sudarė dešimtąsias ar net šimtąsias procento dalis. Kyla klausimas, kokią naudą gavome iš šio atnaujinimo. Visų pirma, 1201 BIOS’as su AGESA 1.0.0.4 leido pasiekti stabilų UCLK:FCLK 1900:1900 MHz santykį, nors su AGESA 1.0.0.3ABBA mikro kodu maksimumas buvo 1866:1866 MHz. Idiegę šiai dienai naujausią „Impact“ BIOS’ą pagaliau gavome galimybę reguliuoti X570 mikroschemų rinkinį aušinančio ventiliatoriaus sūkius. Tiesa, šios funkcijos atsiradimas nėra tiesiogiai susijęs su AGESA 1.0.0.4 mikro kodu, todėl kitų motininių plokščių savininkai po atsinaujinimo gali šios funkcijos vis dar neturėti. Integruodami šią ilgai lauktą naujovę ASUS taip pat pakoregavo sūkių kreivę, kuri buvo sureguliuota protingiau ir tai iškart davė naudos: mikroschemų rinkinio temperatūra sumažėjo 5 laipsniais pagal Celsijų, taip pat apkrovos metu PCH ventiliatorius sukosi lėčiau. Dviguba pergalė.

Pagrindinis dalykas, kurį akcentavo pagrindinių plokščių gamintojai gavę AGESA 1.0.0.4 mikro kodą, buvo spartesnis sistemos užsikrovimas. ASUS kažkodėl nepasinaudojo proga pareklamuoti naujo mikro kodo, nors tam, pasirodo, yra svari priežastis. Mes nebandėme visų įmanomų krovimo scenarijų (pavyzdžiui, laiko trukmė anuliavus BIOS nustatymus), o tiesiog palyginome POST fazės laikus. Su AGESA 1.0.0.4 iniciacijos fazė truko trumpiau, kalbame apie beveik dvigubą pagerėjimą: laikas sutrumpėjo nuo 15-17 sekundžių iki 8-9 sekundžių.

Taigi, norintiems sutrumpinti Windows krovimosi laikus, turintiems stabilumo problemų su Infinity Fabric magistrale ir tikintiems, jog pagrindinės plokštės gamintojas pagaliau leis valdyti X570 mikroschemų rinkinį aušinantį ventiliatorių derėtų pereiti prie AGESA 1.0.0.4.

Pradedant kalbėti apie „ASUS ROG Crosshair VIII Impact“ pasakymas, jog derėtų pasižvalgyti į šią mDTX mažylę būtų per švelnus. Galintiems išleisti 350+ eurų AM4 pagrindinei plokštei ir randantiems patinkantį mITX korpusą, į kurį tilps kiek prailginta (lyginant su daug plačiau visiems žinomu mITX formatu) „Impact“ yra pasirinkimas, dėl kurio dvejoti nereikia. ASUS pavyko į nepalyginamai mažesnį formatą sutalpinti didžiąją dalį „komponentų“, kuriuos turi gamintojo ATX flagmanai. Savaime suprantama, vietos ant mDTX formato pakako tik vienam PCIe 4.0 x16 lizdui ir dviems DIMM lizdams, tačiau vartotojas tebegauna visas įmanomas „mygtukines“ pagalbas, du M.2 64 Gb/s lizdus ir netgi senamadiškus, bet neretai praverčiančius, prievadus kaip USB 2.0. Reikia paminėti, kad į I/O panelę buvo perkeltas Q-Code ekranėlis. Nežinia, ar tai patogesnė vieta nei standartinė ant montažinės plokštės, nes vienu ar kitu atveju reikia pakreipti galvą link korpuso norint pamatyti, ką rodo ekranėlis. Naudojantiems atvirą stendą išorėje atsiradęs perkrovimo mygtukas nedaro jokio įspūdžio, bet kai pagrindinė plokštė yra greitai įmetama į korpusą net neprijungiant priekinės panelės laidų, į I/O panelę perkeltą perkrovimo mygtuką galima laikyti tiek padidinto patogumo ženklu, ypač kai perkrovimo mygtuko paskirtį galima keisti BIOS’e. Aišku prijungti ventiliatorius prie pridėtinės SO-DIMM.2 plokštės pirmiau jos neišimant neįmanoma, bet didesnių priekaištų „Impact“ išplanavimui neturime. Labai neįprasta, kai gali lengvai pasiekti PCIe x16 lizdo fiksatorių tokioje mažoje pagrindinėje plokštėje. Surinkimo kokybė – absoliutus premium’as vos paėmus į rankas.

 

Kad ant „Impact“ šono esantį RGB papildo pašvietimas ant SO-DIMM.2 pridėtinės plokštės nesunku pastebėti, tačiau mDTX formatą atskirs ne kiekvienas

Pajėgaus VRM integravimas dėl vietos stokos į mITX pagrindines plokštes gamintojui yra didelis iššūkis, bet ir čia ASUS inžinierių atliktas darbas verčia išpūsti akis. „Impact“ vCore VRM grandinė turi Twin 8 fazių struktūrą. Jau vien keturios ypač masyvios fazės tokiame formate yra pakankamai įspūdinga, tačiau pridėjus aukščiausios klasės ir efektyvumo „Infineon“ TDA21472 galios blokus, aibę aliumininių POSCAP kondensatorių bei trijų dalių aušinimą, kurį sudaro radiatorius-monoblokas, du 35 mm ventiliatoriai ir šilumos vamzdeliu karštį surinkinėjanti nugarinė plokštelė, paverčia „Impact“ į mažytį monstrą, kuris be papildomo VRM aušinimo leidžia spartinti 16-os branduolių 3950X naudojant skystą azotą. Tiesiog įspūdinga. Maža to, dėl minėtų galios blokų ir nedidelio skaičiaus fazių VRM grandinė yra ypač efektyvi, ką ne visai tiesiogiai parodė energijos sąnaudų skaičiai tarp „Impact“ ir „Formula“ pagrindinių plokščių, apčiuopiamai pakrypę pirmojo modelio naudai.

Bandydami „Impact“ buvome kiek nusivylę, kad pagrindinė plokštė nesugebėjo išlaikyti stabilaus UCLK:FCLK 1900:1900 MHz santykio, tačiau, kaip minėjome, tai pataisė naujausias AGESA 1.0.0.4 mikro kodas. Tikrinant specifikacijas oficialioje svetainėje užkliuvo pagalbinio OPAMP nebuvimas, tačiau apžiūrėję garso posistemę nesitikėdami radome „Texas Instruments R4580I“ ausinių stiprintuvą. Panašu, kad „Impact“ turi viską, kas įmanoma tokio dydžio produktui ir dėl kitų išvardintų priežasčių gali būti laikoma jei ne inžineriniu stebuklu, tai bent inžineriniu šedevru.