Ar verta atsinaujinti į AGESA 1.0.0.4 ir ar „ASUS ROG Crosshair VIII Impact“ yra inžinerinis šedevras?

Įspūdingame VRM'e dar niekad nematyti komponentai

Skirtingai nei beveik visos kitos X570 pagrindinės plokštės, „Impact“ turi ne vieną, bet du mažyčius ventiliatorius. Vienas aušina VRM grandinės komponentus, kitas X570 mikroschemų rinkinį. Abu ventiliatoriai integruoti į monoblokinį radiatorių, esantį virš I/O zonos, ir yra dalinai paslėpti po metaliniu tinkleliu. Įsiurbtas oras pašalinamas pro mažytes link CPU lizdo nukreiptas ertmes ir I/O dangtelyje esančias angas.

Po kiekvienu iš ventiliatorių yra nedidelis iš aliumininių plokštelių sudarytas radiatorius. Radiatorius be ventiliatorių sveria pakankamai solidžius 140 gramų.

VRM ir X570 mikroschemų rinkinį aušinantys „Delta Electronics“ ventiliatoriai yra identiški (35 mm, 12 V, 0,2 A), nors, kaip netrukus paaiškės, maksimalūs sūkiai šiek tiek skiriasi. Šių ventiliatorių ištvermė ~60 000 valandų.

Esame matę ne vieną nugarinę plokštelę, tačiau „Impact“ turima yra visiškai unikali, kadangi joje integruotas šilumos vamzdelis. Jis pagrinde surenka šilumą nuo pačios montažinės plokštės, o SOC dalies galios blokų išskiriama šiluma perduodama tiesiai į plokštelę per termo padelį.

ASUS pasirinko „International Rectifier“ IR35201 PWM valdiklį, kuris palaiko iki 8 PWM kanalų. „Impact“ motininėje plokštėje jis dirba 4+2 kanalų režimu: 4 kanalai tenka vCore daliai, o 2 SOC daliai, kurios galios blokai, skirtingai nei vCore, išdėstyti kitoje PCB pusėje. Gali atrodyti, kad „Impact“ turi 8 fazes, tačiau taip nėra. Čia integruotos 4-ios ypač masyvios fazės, kurios kitaip vadinamos tiesiog Twin 8. Kaip esame minėję anksčiau, tokiam VRM dizainui būdingi intensyvesni išeinantys/įeinantys bangavimai, tačiau ASUS pasirūpino eile filtruojančių „Nichicon“ 10K reitingo kondensatorių, kurių talpa šiuo atveju yra didesnė už daugelį kitų aukštos klasės X570 pagrindinių plokščių. Ant PCB taip pat matome daugybę aliumininių POSCAP kondensatorių, kurių ilgaamžiškumas esant dideliam karščiui nėra toks geras kaip polimerinių, tačiau su POSCAP bangavimai išėjime yra slopinami efektyviau. Tokie kondensatoriai čia atsirado ne veltui.

Galios blokais abejose grandinės dalyse pasirinkti mums dar niekad nematyti 70 A stiprio TDA21742 MOSFET’ai iš „Infineon“. Tai super efektyvūs galios blokai, kurių aštuoni dirba paraleliai vCore dalyje. Grandinės efektyvumas maksimaliai paspartinus 8-ių branduolių „Ryzen 7 3700X“, kuris reikalaus ~100 A srovės, sieks vos ~8 W. Prie tokių sąlygų grandinė pasiekia savo pikinį efektyvumą. Naudojant 200 A reikalaujantį „Ryzen 9 3950X“ šilumos nuostolis siektų ~16 W. Palyginimui, „Formula“ nuostolis ~20 W. Vėliau VRM grandinė ima prarasti savo efektyvumą, tačiau skaičiai vis tiek išlieka labai solidūs.

VRM’ą aušinančio ventiliatoriaus valdymą randame integruotą į abi bandytas BIOS versijas, tiek 1001, tiek 1201, tačiau sūkių kreivė kardinaliai skiriasi (palyginimas žemiau). Vartotojui leidžiama taikyti Zero RPM režimą, tačiau jis tinkamai neveikia – ventiliatorius maksimaliai sumažina savo sūkius, tačiau vis tiek sukasi. Leidžiamas sūkių dugnas ~1400-1500 RPM. Maksimalūs sūkiai peržengia 10 000 RPM ribą. Skirtingai nei X570 mikroschemų rinkinio atveju palyginimo tarp VRM aušinimo efektyvumo naudojant skirtingas BIOS versijas neatlikome.

BIOS 1001 (AGESA 1.0.0.3ABBA)             BIOS 1201 (AGESA 1.0.0.4)

Norėdami VRM grandinei suteikti daugiau streso aktyvuojame PBO funkciją. VRM’as turi dedikuotą sensorių, kurį kuo puikiausiai nuskaito „HWiNFO“ programinis įrankis. Po 30 minučių trukusios „Gooseberry“ modeliavimo scenos VRM temperatūra pasiekė 46 °C. Iškart sekęs 15-os minučių „Prime95“ strestestas vaizdo nebepakeičia – temperatūra neviršijo minėtų 46 °C. Streso metu VRM’ą aušinantis ventiliatorius pasiekė ~4350 RPM. Sūkiai suintensyvėjo vos ~200 RPM lyginant su idle režimo sūkiais. Fiksuota temperatūra iš esmės identiška gautai su „ASRock X570 Steel Legend“ pagrindine plokšte, kuri naudoja masyvesnį radiatorių ir turi 4-iomis vCore fazėmis daugiau už „Impact“.

11 Komentarai

  1. Mindaugas Klumbis parašė:

    Tai norint kuo greitesnio užsikrovimo geriau naujesnis mikrokodas, bet minimaliai sparta didesnė su senesniu mikrokodu. Visko negali turėti iš karto 😀

  2. kernelis parašė:

    Man regis, kad atvejai, kuomet naujinti UEFI neverta, yra tokie reti, jog galima sakyti, kad visada verta 🙂

    Siaip jeigu jau labai gilintis i detales, tai AGESA nera mikrokodas, bent jau ne toks mikrokodas, kuri visi suvokia istoriskai. AGESA yra AMD binariku package’as, reikalingas paupdeitint integruotus mikrokontrolerius. Turbut ne visi zinot, kad visi Ryzen AMD CPU eina dar su atskiru ARM’u integruotu – auksciausios privilegijos CPU. Jis irgi turi tureti savo „OS“.

    Tas „tikras“ mikrokodas tai yra tik dalis, kuri atsigula jau grynai i CPU core’us, ir paupdeitina ta layer’i, kuris interpretuoja x86-64 instrukcijas ir skaldo jas i mikrooperacijas. Tai va sitas tiny miniatiurinis layer’iukas is tiesu yra tas klasikinis mikrokodas.

    Ai, dar verta pamineti, kad modernios OS (Linux, Windows 10) uzsikrovimo metu visada pasitikrina, koks yra esamas mikrokodas, ir jeigu jos savyke su updeitais turi naujesni, run-time’e uzkrauna naujesni. Bet jis buna tik run-time, iki sekancio reboot. Jeigu yra du PC, su skirtingais AGESA, tai teoriskai imanoma, kad uzsikrovus PC iki galo su Win/Linux, jie naudos ta pati CPU mikrokoda, kuris pareis is OS updeitu konteinerio (bet reikia patikrint praktiskai, niekad to neziurejau pats).

    As asmeniskai visad viskam surasau naujausius firmware’us, per daug nesuku galvos. Absoliuciai daugumoj atveju jie pataiso daugiau, nei sulauzo. Pavasari, ties LTS ubuntu-base isleidimu, pasidarau viena „inventorizacijos diena“, kai atnaujinu UEFI, SSD FW ir pan. Jeigu buna aisku updeitai 🙂 Is kitos puses, jeigu viskas veikia stabiliai, tai atnaujint prasme nebent del security fix’u tik lieka.

    • Mindaugas Klumbis parašė:

      Kaip visada labai gera šviečiamoji informacija, bet visko nesuprantu 😀 ir tuos AGESA atnaujinimus vis tiek vadinsiu mikrokodais, nes geriau net nelabai ką ir sugalvoju.

      • kernelis parašė:

        Tai viskas OK su tuo vadinimu. Jis nera neteisingas, nes mikrokodu paprastai vadinamas software layer’is, kuris kazkieno atzvilgiu veikia kaip HW. Paprasciausiai seniau, tai buvo tik ta mazyte dalis. Dabar tas layeris isaugo smarkiai, nes modernus CPU is tiesu jau ne CPU, o SoC, su daug integruotu dalyku, kam reikia binary firmware’u.

        As cia ka rasau, tai daugiau del idomumo, ar niuanso kokio tai mazo.

        • Mindaugas Klumbis parašė:

          Kaip jau seniau esu sakę, paskaitai tavo postą ir protingesnis pasidarai nepaisant jei visko ir nesupranti 🙂

          • kernelis parašė:

            As esu tik casual’as kas del tu visu low level dalyku… Jei norit tikrai protingu minciu, rekomenduoju LINUX arba Coreboot mailing listus paskaityti 🙂 Jeigu labiau is mainstream, tai HotChips konfos turinys kartais neblogas buna. As tai tik komentuoju i tema kas man ant liezuvio tuo metu buna 😀

            O kalbant apie mail listus, neseniai ten buvo idomus Torvaldso pasisakymas apie threadu sinchronizacija ir OS schedulerius. Vienas gamedev’as bande irodyt, kad linux blogai veikia, bet paaiskejo, kad jo spinlock’ai blogai padaryti is tiesu. Kalba eina apie Rage 2 koda.

            Tai ka jus norit, kad ant Ryzen gerai tie zaidimai varytu, jeigu ten net sinchrozinacija gaidine buna softe, mazdaug ant i7 2600K patestavo, veikia ir davai 😀

            Anyway, cia nukrypau jau nuo temos…

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.