Devintasis herojus: „Asus ROG Maximus IX Hero“

Išvados

Atėjo metas sudėlioti visus taškus ant „i“. Po kruopštaus „Asus ROG Maximus IX Hero“ inspektavimo, kuris parodė optimalų pagrindinių lizdų išdėstymą ant PCB, panašu į tai, kad visai neseniai apžvelgtas tiesioginis konkurentas „Gigabyte GA-Z270X-Gaming 7“ HW lygiu turi pasiūlyti šiek tiek daugiau. Aplenkiant dvigubą BIOS, SATA Express, kuris turbūt taip ir nebeprigis, „Hero“ taip pat neturi U.2 ir „Thunderbolt 3“ lizdų – „future proof“ funkcijų, tačiau šiuo metu nevaidinančių jokios svarbesnės rolės. „Asus“ į tai bando atsakyti ne papildomu M.2 lizdu WiFi moduliui, o pirmoji integruodama priekinei korpuso panelei skirtą vidinį USB 3.1 (10 Gb/s) lizdą. Tiek savikainos, tiek solidumo prasme U.2 ir TB3 atrodo kur kas solidžiau, tačiau ne praktiškumo klausimu. USB 3.1 jau pradėjo rasti savo kelią į korpusus, tiesa tik brangesnius, tačiau, be jokios abejonės, ši savybė tik populiarės. „Asus“ neturi kaip atsakyti į antrąjį „Gaming 7“ gigabitinį „Killer E2500“ tinklo modulį, tačiau atsakymo greičiausiai ir nereikia, nes nesant galimybės apjungti pajėgumų pirmuoju pasirinkimu vistiek taps „Intel i219-V“ tinklas. VRM grandinės panašios struktūros – „pritemptos“ iki aštuonių virtualių CPU fazių, tačiau „Hero“ naudoja rinkoje labiau pripažintus „Texas Instruments“ MOSFET tranzistorius, be to, siūlo patogesnį BIOS parametrų nunulinimą ir daugiau pagalbų on-board mygtukų pavidalu, jei spartinant iškyla kėblumų. Ventiliatorių bei pompų prijungimo galimybės daugiau mažiau identiškos. Abi motininės plokštės turi net po aštuonis 4-pin lizdus, galinčius dirbti PWM/DC režimais. Nors standartiniai „Gaming 7“ 4-pin lizdai truputį stipresni (po 2A vietoje 1A), tačiau „Hero“ turi specialų 3A (36 W) lizdą, prie kurio splitter’ių pagalba iš esmės galima prijungti visus korpuso ventiliatorius. Tiesa, „Gigabyte“ UEFI BIOS ir programinėje įrangoje duoda gerokai daugiau rutuliukų, todėl konfigūracinė RPM kreivė bus tikslesnė. Integruotam, „Realtek ALC1220“ kodeką turinčiam, M9H garso posistemiui sumušus visus rekordus „RightMark Audio Analyzer“ teste pusę lūpų galima sakyti, kad tai geresnis pasirinkimas, tačiau tuos decibelais išreištus skirtumus dar reikia sugebėti pajausti. „Gigabyte GA-Z270X-Gaming 7“ RGB LED apšvietimas atrodo įspūdingiau, papildomos galvutės palaiko baltą spalvą, tačiau tai ne kiekvienas gali įvertinti kaip privalumą. „Hero“ atrodo subtiliau, bet mūsų akiai ne ką prasčiau, o gal net skoningiau. Taipogi rinkoje ilgesnį laiką esanti AURA yra šiek tiek labiau išplėtota – leidžia motininės plokštės apšvietimo efektus sinchronizuoti su ROG vaizdo plokštėmis, pelėmis ar klaviatūromis.

Šiuo požiūriu akivaizdu, kad M9H susiduria su rimta konkurencija, o kai kurių akimis net pralošia „Gaming 7“, tačiau viskas pasikeičia vos pradėjus kalbėti apie programinę įranga. Pirmiausiai – UEFI BIOS. „Asus“ siūlo patrauklesnę grafinę sąsają (GUI), patogesnį išdėstymą atsisakant nereikalingų subfolderių, sklandesnį pelės darbą ir erzinančio jausmo nebuvimą, kuomet per daug pasuktas pelės ratukas priverčia nustatymų puslapio pabaigos staiga atsidurti jo pradžioje. Vieną po kito palyginę naujausios kartos „Asus“ ir „Gigabyte“ pagrindines plokštes galime drąsiai konstatuoti, kad „Asus“ yra pasiekusi aukštesnį lygį, o pagrindinei konkurentei šioje srityje dar trūksta nemažai įdirbio, nors daugelis teigia, jog pastaraisiais metais „Gigabyte“ deficitą sugebėjo sumažinti, tačiau akivaizdu – ne iki minimumo. Programinis „Asus“ pranašumas matomas ir pridedamoje programinėje įrangoje: akiai malonesnis GUI, o taip pat gerokai daugiau įrankių, nors ir ne kiekvienas taps pravartus. Galiausiai ateina automatinio spartinimo eilė: „Gaming 7“ tiek standartinio profilio, tiek programinio įrankio pagalba (sumaniu būdu) i7-6700K paspartino iki 4,4 GHz, kai M9H rezultatai, atitinkamai, buvo lygūs 4,6 ir 4,54 GHz – daugmaž šio CPU luboms. Nors naudojant „AI Suite III“ parinkta įtampa toli gražu nebuvo optimali, be to būtina žinoti, kokius nustatymus pažymėti stabilumo tikrinimui, kitaip CLR_CMOS mygtuko panaudojimo išvengti nepavyks, ko mums ir nepavyko, bet negalima nesutikti, kad ir čia „Asus“ turi pranašumą.

Su nepatogia programine įranga galima susitaikyti, kai geležinių mazgų ir lizdų paprastai nepridėsi. Įvertinus platformos naudojimo trukmę, U.2 ir „Thunderbolt 3“ panaudojimo perspektyvoms pasirodžius miglotoms bei esant galimybei pridėti papildomas dvi dešimtis eurų, M9H turėtų tapti prioritetiniu pasirinkimu tiems, kurie mėgsta ilgiau pamirkti UEFI BIOS aplinkoje, iš pradžių nepuola spartinti ir vertina optimalų įtampos parinkimą, vedantį į gerokai mažesnes (~60 W) elektros sąnaudas, o tik vėliau ieško lengviausio kelio link papildomos spartos, pasitelkiant ne ką kitą, o automatinį spartinimą.